atlyginimai

Atlyginimų augimas Lietuvoje įsibėgėja – praėjusiais metais jis siekė 5,1 proc. Labiausiai augo uždirbančių mažiausias ir didžiausias sumas atlyginimai. Dėl ženkliai didinamos minimalios mėnesinės algos ir augančios paklausos didesnius atlyginimus gaunantiems specialistams, tokios tendencijos neturėtų keistis ir šiais metais. Atlyginimų augimas dar spartės 2015 m. užfiksuotas atlyginimų augimo tempas buvo sparčiausias nuo ikikrizinio laikotarpio, kuomet atlyginimai didėjo net po 20 proc. kasmet.

Nenuspėjama politinė padėtis gali apsunkinti investicijas į Lietuvą skatinančių teisės aktų priėmimą, sako asociacijos „Investors‘ Forum“ valdybos pirmininkas Rolandas Valiūnas.

Trečiadienio vakarą su premjeru Algirdu Butkevičiumi susitikusi švietimo ir mokslo ministrė Audronė Pitrėnienė sako gavusi patikinimą, kad Vyriausybė rado papildomus 2 mln. eurų mokytojų algų kėlimui nuo rugsėjo. Ji aiškino su A.Butkevičiumi nekalbėjusi apie tai, iš kur tie pinigai bus paimti. Tačiau premjeras anksčiau trečiadienį žurnalistams sakė, kad 2 mln. eurų mokytojų algų didinimui tikimasi rasti peržiūrint švietimo reikmėms skirtas Europos Sąjungos (ES) lėšas. Dar papildomus 6 mln.

Dalyje šalies mokyklų ir darželių tęsiantis neterminuotam streikui, trečiadienį Vyriausybėje pedagogų profsąjungoms bus pristatytas mokytojų algų kėlimo variantas, dėl kurio antradienį susitarė valdančiųjų partijų politinė taryba. Planuojama siūlyti 3 metų pedagogų atlyginimų didinimo programą. Pagal ją nuo šių metų rugsėjo visų pedagogų darbo užmokestis kiltų vidutiniškai 1,5 proc., ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo pedagogų – 6,5 procento. Maždaug 5 mln.

Viena iš mokytojų streiko oficialių priežasčių – maži atlyginimai. Kiek mokytojai uždirba, ir ką padaryti, kad jie uždirbtų daugiau? Paprastai pilnas darbo krūvis – 40 valandų per savaitę. Su mokytojais šiek tiek sudėtingiau: jų darbo savaitę sudaro 36 val, iš kurių maždaug 23 pamokos per savaitę kontaktinės, ir tai yra  laikoma  gana intensyviu krūviu. Tai reiškia 5 pamokas po 45 minutes pirmadienį, trečiadienį, penktadienį ir po 4 antradienį, ketvirtadienį.

Galimybių didinti atlyginimus švietimo darbuotojams galima rasti ir dabar numatytame švietimo biudžete, sako prezidentės patarėjas Mindaugas Lingė. „Pagal galimybes reikia didinti atlyginimus, ir tų resursų tikrai galima įžvelgti ir dabartiniame švietimo sistemos lėšų bendram katile, kaip efektyviau tas išlaidas panaudoti atlyginimų kėlimui, čia tikrai yra ir vadybinių, ir organizacinių dalykų klausimas“, - interviu „Žinių radijui“ sakė M.Lingė.

Antradienį pedagogai planuoja tęsti neterminuotą streiką, kurį pradėjo pirmadienį ir kuriuo siekia didesnių algų bei kitų pertvarkų. Pirmadienį į streiką buvo įsitraukusios daugiau kaip 230 bendrojo ugdymo, ikimokyklinio ir neformaliojo ugdymo įstaigų. Iš viso šalyje yra daugiau kaip 2300 tokių įstaigų, tad streikas apėmė maždaug dešimtadalį jų.

Dažnai sulaukiu klausimo, ką reikėtų daryti, kad atlyginimai Lietuvoje būtų tokie kaip Vakarų Europoje. Kai kurios šiame komentare pateikiamos priemonės atlyginimus kilsteltų gana greitai. Vis dėlto, tvarūs sprendimai retai būna greiti sprendimai. Įgyvendinus visas penkias žemiau išvardytas priemones, po 20 metų atlyginimai Lietuvoje nuo vakarietiškų jau skirtųsi ne 4-5 kartus, kaip yra šiandien, o tik 1,25-1,5 karto.

Pirmadienį dalis šalies pedagogų pradeda streiką, reikalaudami didesnių atlyginimų. Vyriausybės atstovai tikisi su profsąjungomis pasiekti greitą susitarimą. Profesinės sąjungos teigia, kad streikas apims apie 300 mokyklų, dalyje jų streikuos visi mokytojai. Švietimo ir mokslo ministerija, remdamasi savivaldybių duomenimis, sako, kad pirmadienį streiką ketina pradėti per 200 mokyklų – ministerijos teigimu, tai sudaro 12 proc. švietimo įstaigų.

Daug kalbama apie tai, kad Lietuvoje šiuo metu atlyginimai auga kaip ant mielių, tačiau mes vis dar išliekame vieni iš mažiausiai uždirbančių Baltijos šalyse. Vartojimo paslaugų kainos Lietuvoje praėjusiais metais augo labiausiai Europos Sąjungoje – daugiau negu 5 proc. per metus. Panašiai didėjo ir vidutinis darbo užmokestis. Tačiau paslaugų kainos, kaip ir vidutinė alga, palyginti su Latvija ar Estija, Lietuvoje vis dar yra pastebimai žemesnės.

Vilniaus taryba trečiadienį priėmė 2016-ųjų miesto biudžetą. Už projektą balsavo 29, prieš 15, o susilaikė 1 tarybos narys. Bendros planuojamos šių metų miesto valdžios išlaidos siekia 487,6 mln. eurų (pernai - 465,8 mln. eurų), pajamos kartu su valstybės dotacijomis ir apyvartinėmis lėšomis savivaldybės sąskaitoje - 462,9 mln. eurų (402,6 mln. eurų), deficitas - 24,6 mln. eurų (63,1 mln.

Antradienį ekonomistas Nerijus Mačiulis pasidalijo kiek kontroversišku grafiku, kuriame buvo galima matyti, kad mokytojai Lietuvoje uždirba mažiau nei netgi Rumunijoje. Lietuvos mokytojų atlyginimai mažiausi Europoje, tokią statistiką pateikia „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas. Stebina tai, kad nors kitose šalyse gyvenimo lygis aukštesnis, mus lenkia net Rumunija, kurioje pragyvenimas – pigesnis. „Čia turbūt pats liūdniausias kada nors mano pieštas grafikas.

Lietuviai dirba, daug nudirba, bet neuždirba. Tai geriausiai atskleidžia skaičiai: pagal BVP, tenkantį vienam gyventojui, Lietuva nuo Estijos atsilieka vos vienu procentu, o 2013 metais net pirmavo tarp Baltijos šalių. Užtat lietuvių vidutinė alga „į rankas“ mažesnė trečdaliu. Kodėl taip yra? Pasak ekonomistų, problema ta, kad darbdaviai turi mokėti didžiulius mokesčius, todėl daug patraukliau su žmogumi sudaryti paprastą paslaugų teikimo sutartį, o ne darbo sutartį.

Dažnam lietuviui nusvyra rankos išgirdus, kad į Daniją ar Airiją išvykę tautiečiai ten uždirba 4 ar net 5 kartus didesnius atlyginimus negu Lietuvoje. Tuomet kyla pagrįstas klausimas: o kada ir mes Lietuvoje tiek uždirbsime? Atsakymas paprastas ir tuo pačiu sudėtingas – tada, kai pasivysime turtingesnes Europos šalis pagal darbo našumą. Atlyginimai lygu našumui Dažnai darome klaidą darbo jėgos našumą prilygindami darbuotojų darbštumui.

Rinkos dalyvių dėmesys šią savaitę bus nukreiptas ir į euro zoną, ir į JAV – bus paskelbti naujausi darbo rinkos rodikliai. „Danske Bank“ prognozuoja, kad šiose ekonomikose pastaruoju metu stebimos teigiamos tendencijos darbo rinkoje ir toliau išsilaikys. O situacija euro zonoje gali reikšti artimiausiu metu spartėsiantį atlyginimų kilimą. JAV: finansų rinkas gali nudžiuginti darbo rinkos rodikliai Svarbiausi JAV šios savaitės makrekonominiai rodikliai bus paskelbti penktadienį.

 Progresiniai mokesčiai kol kas neįmanomi, sako premjeras. Pasak Algirdo Butkevičiaus, jų įvedimui trukdo tai, kad Lietuvoje nedaug žmonių gauna labai didelius uždarbius. „Šiuo metu tai dar neįmanoma dėl to, kad gaunančių labai didelius atlyginimus yra vos keliasdešimt tūkstančių“, - interviu „Verslo žinioms“ sakė premjeras. Pasak A.Butkevičiaus, įvedus progresinius mokesčius, sumažėtų vidurinė klasės pajamos.

Rusijos rublis ir toliau krenta sukeldamas diskusijas ne tik tarp ekonomistų, bet ir verslininkų. Kadaise buvusi patraukli rinka, nebėra pelninga Lietuvos gamintojams ir vežėjams. Ekonomistai prognozuoja, kad situacija ir toliau negerės bei numato įvairius scenarijus Lietuvos eksportui.  Ekonomistas Žygimantas Mauricas teigia, jog Rusijos vidutinis darbo užmokestis dabar tapo mažesnis negu minimalus darbo užmokestis Estijoje.

 Pastaruoju metu ne tik darbuotojai ir darbdaviai, bet ir profsąjungų atstovai sutaria, kad Lietuvos darbo rinkoje reikia esminių pokyčių, nes šiandien galiojantys įstatymai neužtikrina tiek darbuotojams, tiek verslui būtino lankstumo. Kalbama, kad įstatymų peržiūra leistų sumažinti nedarbą, spartinti atlyginimų kilimą ir didinti šalies konkurencingumą pasaulyje.

Vilniaus miesto ir Kauno miesto savivaldybėse gruodį dalis darbuotojų gaus didesnes algas. „Iki 7 proc. darbuotojų už svarų indėlį įgyvendinant savivaldybės strateginius tikslus yra planuojama skirti iki 40 proc. pareiginės algos dydžio vienkartines pinigines išmokas. Išmokos bus skirtos iš sutaupyto darbo užmokesčio fondo“, - BNS nurodė sostinės savivaldybė. „Daugelis eilinių darbuotojų gaus priedus prie gruodžio mėnesio atlyginimo už padidėjusį darbo krūvį. Priedai sieks nuo 20 iki 50 proc.

Vilniaus miestą tvarkančių įmonių darbuotojai reikalauja savivaldybės sumokėti skolas bei nevykdant jų reikalavimų grasina protesto akcijomis. Prieš savivaldybės tarybos posėdį trečiadienį susirinko keliolika kiemsargių - tarybos nariams jie dalijo lapelius su reikalavimais sumokėti skolas jų darbdaviams, kai kurie jų teigia dėl skolų jau negaunantys atlyginimų. „Norime, kad savivaldybė atsiskaitytų su įmonėmis, kurios tvarko miestą.

Beveik prieš mėnesį Vilniuje naktį vykusios šios ginkluoto bėglio gaudynės tebekelia aistras. Žiniasklaidoje pasirodė informacija, kad gaudynėse dirbę viršvalandžius Vilniaus apskrities pareigūnai, bijodami atskleisti savo pavardes, skundžiasi, jog vadovų yra spaudžiami atsisakyti pagal įstatymą priklausančio atlygio. Esą apie penkias valandas šukavę sostinės gatves pareigūnai taisė savo kolegų padarytą klaidą, dėl to negarbinga už tai reikalauti atlygio.

Statistikos departamentas pateikia, kad darbo užmokestis trečiąjį ketvirtį augo visose apskrityje. Daugiausia vidutinis mėnesinis darbo užmokestis neatskaičius mokesčiš išaugo Panevėžio (6,1 proc.), Šiaulių (4,6 proc.) ir Telšių (4,2 proc.) apskričių įmonėse, įstaigose ir organizacijose. Kitose apskrityse darbo užmokestis ūgtelėjo nuo 2 iki 4 proc. Tačiau su tuo nesutinka gyventojai ir sako, kad jiems atlyginimai nedidėjo.

Panašu, kad Vyriausybė, didindama minimalią mėnesinę algą (MMA), senatvės pensijas, įvairias išmokas, pamiršo grupę dirbančiųjų, kurių darbo užmokestis buvo sumažintas dar 2008 m., o apie jų atlyginimų didinimą nekalbama iki šiol. Vyriausybė siūlo kitąmet palikti dar 2008 m. sumažintą politikų, teisėjų, valstybės pareigūnų ir valstybės tarnautojų pareiginės algos (atlyginimo) bazinį dydį, siekiantį 450 Lt arba 130,5 Eur.

 Vidutinis paskaičiuotas mėnesio darbo užmokestis Lietuvoje per metus padidėjo kukliausiai ir išlieka mažiausias Baltijos valstybėse, rodo Latvijos centrinės statistikos valdybos paskelbti duomenys. Sparčiausiai atlyginimai per metus augo Latvijoje, o geriausiai darbo jėga vertinama Estijoje. Lietuvoje vidutinis mėnesio darbo atlygis, neatskaičius mokesčių, trečiąjį šių metų ketvirtį buvo 735 eurai, Latvijoje - 829 eurai, Estijoje - 1045 eurai.

Ne paslaptis, kad minimali mėnesinę alga per pastaruosius metus didėjo jau kelis kartus ir panašus, kad ateinančiais metais tendencijos išliks. Tačiau ne paslaptis ir tai, kad iš minimalios mėnesinės algos pragyventi beveik neįmanoma.

Vertinant pastarųjų metų darbo užmokesčio tendencijas Lietuvoje, pastebima, kad didžioji dalis bendrovių didina bazinį darbo užmokestį, tačiau augimo vidurkis nėra didelis – apie 2%, rodo atlyginimų rinkos tyrimas. 2015 m. 82 proc. įmonių Lietuvoje savo darbuotojams didino bazinį atlyginimą, o 2016 m., prognozuojama, jog didins 75 procentais. Šiais metais baziniams atlyginimams pakelti įmonės vidutiniškai skyrė 2,1 proc.

Nacionalinis pareigūnų profesinių sąjungų susivienijimas (NPPSS) ragina Vyriausybę sparčiau didinti statutinių pareigūnų atlyginimus, numatant, kad jau kitąmet tarnybą pradedantis pareigūnas Lietuvoje gautų ne mažiau kaip 1000 eurų per mėnesį. Tuo metu vidaus reikalų ministras Saulius Skvernelis teigė palaikantis profsąjungų reikalavimus, tačiau abejoja, ar minėtą algų lygi galima bus pasiekti kitąmet. „Ir pareigūnų algų kėlimui vien jau 2016 m. biudžete yra numatoma skirti 11 mln. eurų.

Vyriausybės pasitarime buvo pristatyta Valstybės valdomų įmonių veiklos 2014 m. ataskaita, kurioje pateikti valstybės valdomų įmonių (VVĮ) finansiniai rezultatai ir pirmą kartą atskleisti duomenys apie valstybės valdomų įmonių vadovaujančių darbuotojų darbo užmokestį. „Pernai valstybės valdomos įmonės išliko svarbia Lietuvos ūkio dalimi – indėlis į šalies ekonomiką sudarė 3 procentus bendrojo vidaus produkto. 2014 metais šios įmonės uždirbo apie 2,3 mlrd. eurų pajamų, tai 5,6 proc.

Panašu, kad valdančiosios koalicijos partneriai ir toliau išlieka kurti socialdemokratų raginimams racionaliai planuoti kitų metų biudžeto išlaidas. Darbo partijos atstovai ne tik iki šiol nekeičia pozicijos dėl minimalios mėnesinės algos (MMA) didinimo kitąmet iki 437 eurų, bet ir inicijuoja siūlymus kelti algas politikams.

Teisingumo ministerijos (TM) parengtame įstatymo projekte siūloma didinti Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) vadovybės ir kitų pareigūnų priedus prie atlyginimų. Tuo metu parlamentaras, Seimo Antikorupcijos komisijos pirmininkas Vitalijus Gailius siūlo numatyti daugiau galimybių gauti solidesnius priedus ir žemesnių rangų pareigūnams. Ministerijos pateiktame teisės akto projekte nustatyti skirtingus tarnybinius rangus, kurie suteiktų galimybes didėti pareigūnų atlyginimas – nuo 10 proc.

Kiekvienais metais iš Lietuvos emigruoja tūkstančiai lietuvių, kurie ieško geresnio gyvenimo svetur. Šiuo metu nebegalime pasigirti, kad mūsų yra trys milijonai, tačiau mūsų dideliu valstybinis aparatas pritaikytas net ne trims milijonams gyventojų, o keturiems.

Ne paslaptis, kad Lietuvoje didelė dalis žmonių gyvena iš socialinių išmokų, nors jos ir nėra tokios didelės. Lietuvoje praėjusiais metais 54 proc. namų ūkių pagrindinis pajamų šaltinis buvo samdomojo darbo pajamos, o 39 proc. namų ūkių pagrindinis pragyvenimo šaltinis buvo socialinės išmokos.

Lietuvoje dažnai kalbama apie minimalios algos kėlimą ir tai, kad dabartiniai atlyginimai yra itin skurdūs. Per pastaruosius mėnesius lietuviai stebėjo minimalaus atlyginimo didinimą, tačiau jis būdavo pakeltas tik simboliškai. Šiuo metu Lietuvoje mėnesinė alga yra 325 eurai, o dar 2005 metais ji buvo 145 eurai.

Kada Lietuva atlyginimais pasivys Baltijos kaimynes – Latviją ir Estiją? Šis klausimas labiausiai rūpi lietuviams, kurių kišenės palyginti su kaimynų vis dar lieka apytuštės. Ekonomistai optimizmu netrykšta – esą geriausiu atveju estus pavytume po trejų metų ir tik tuomet džiūgautume vidutiniu - 1000 eurų atlygiu. O, pasak ekspertų, kol kas turėtume orientuotis į latvius ir galvoti, kaip pajamomis aplenkti bent juos.

Europoje pasikeitus geopolitinei situacijai, Lietuva suskubo padidinti krašto gynybai skiriamų lėšų skaičių, nutarė sugrąžinti šauktinius, o politikai prakalbo apie šalies kariuomenės renesansą. Tuo metu visuotinės euforijos šešėlyje liko žemiausios grandies kariai profesionalai, laukiantys Krašto apsaugos ministerijos (KAM) duotų pažadų ištesėjimo. 2015 m. biudžete krašto apsaugai skirtos lėšos padidintos trečdaliu ir sudaro 425 mln. Eur.

Jau kuris laikas Lietuvos verslininkai nerimauja dėl sparčiai didėjančių atlyginimų ir dėl to, kad tai juos pavers nekonkurencingais. Tokias verslininkų kalbas SEB banko prezidento patarėjas Gitanas Nausėda socialiniame tinkle sulygino su vien tik iš tarkuotų bulvių pagamintais cepelinais. „Kai kurie verslininkai jau įjungė pavojaus sireną, teigdami, kad darbo našumo plėtrą aplenkiantis vidutinio darbo užmokesčio augimas ilgainiui palaidos mūsų prekių konkurencinį pranašumą.

Lietuvoje didėja atlyginimai, tačiau bent jau kol kas gausiau pinigai į kišenes byra ne visiems darbuotojams. Kokių profesijų atstovai gali pasidžiaugti tūkstantiniais atlyginimais, o kokiems darbuotojams tenka katino ašaros? Ekonomistai vardija, kad labiausiai padidėjusiais atlygiais džiaugsis informacinių technologijų specialistai ir statybininkai, o viešojo sektoriaus darbuotojams teks kantriai laukti. Mūsų sutikti žmonės optimizmu nespinduliuoja.

Gyventojai nuodugniai nesidomi šalies ekonomika, tačiau kai žinios pasisuka apie atlyginimų kilimą, abejingų nelieka. Vis dėlto šis rodiklis Lietuvos ūkiui gali reikšti ir blogą naujieną. Kaip pastebi banko DNB vyr. ekonomistė Baltijos šalims Jakaterina Rojaka, atlyginimų augimas Lietuvoje atsirado dėl to, kad mažėja darbo neturinčių žmonių. „Šiemet atlyginimų didėjimo tempai nemažina apsukų.

Kitąmet numatoma didinti socialinio sektoriaus darbuotojų atlyginimus, sako socialinės apsaugos ir darbo ministrė Algimanta Pabedinskienė. „Derybose su finansų ministru pavyko suderėti, kad socialinio sektoriaus darbuotojai, kurių yra apie 9 tūkst., turėsime galimybę pakelti, nes jiems, vertinant visus sektorius, iš tiesų jie vieninteliai, kuriems nebuvo kelta. (...) Vidutiniškai iki 70 eurų galėtų kilti darbo užmokestis ir tai pareikalautų apie 6,5 mln.

Kodėl auga nedirbančiųjų pajamos, o dirbantieji maitinami tik pažadais? Tokia diskusija užvirė visuomenėje, kai pranešta, kad kitais metais bus didinamos pensijos. Finansų ministras žada, kad algos kils ir valstybės tarnautojams bei biudžetininkams. Nors ekonomistai rėžia, kad pinigų nėra nei tiems, nei tiems, rūpintis pensininkais politikams patogiau. Trys jaunuoliai verslą pradėjo prieš beveik metus – atidarė dvi spurgų kavines Vilniuje ir Kaune.

Į tv3.lt redakciją kreipėsi beviltiškoje situacijoje atsidūrę „Vilnius veža“ darbuotojai, kurie pasakoja, kad jie ne tik prarado darbą, bet ir negauna sąžiningai uždirbtų pinigų. „Už paskutinius tris mėnesius nėra sumokėję atlyginimo ir išeitinė kompensacija irgi nėra sumokėta. Įmonė po padaryto audito negali skelbti bankroto vien dėl to, kad paskutiniu metu auditas parodė, kad įmonė dirbo pelningai.

Dar didesnė problema Graikijoje už išpūstas pensijas yra tai, kad daug profesijų ten pripažįstamos kaip alinančios ir tų profesijų atstovai gali gerokai anksčiau išeiti į pensiją - moterys 50-ties metų, vyrai – 55-erių metų, „Žinių radijui“ trečiadienį sakė ekonomistas Nerijus Mačiulis.

Kultūros ir meno darbuotojų atlyginimams didinti suplanuotos lėšos paskirstytos savivaldybėms ir joms nepavaldžioms įstaigoms. Muziejų, teatrų, bibliotekų, universitetų ir kitų įstaigų kultūrininkų algoms didinti nuo liepos iš viso skirti beveik 5 mln. eurų. Tvirtinant 2015 metų biudžetą, šios lėšos buvo numatytos Kultūros ministerijai. Penktadienį Vyriausybė patvirtino, kaip pinigai bus padalyti konkretiems asignavimų valdytojams.

Vyriausybė pritarė siūlymui nuo liepos padidinti minimalią algą 25 eurais - iki 325 eurų (MMA). Tam šių metų biudžete numatyta 14,4 mln. eurų. Ministrų kabinetas trečiadienį posėdyje pritarė MMA didinimui, kuris yra jau trečias nuo 2012-ųjų pabaigos, kai dirba dabartinė koalicinė socialdemokratų, tvarkiečių ir darbiečių Vyriausybė. Nuo to laiko MMA yra padidėjusi 79 eurais.

Daug kalbama apie policijos pareigūnų mažus atlyginimus ir sunkų jų darbą bei riziką. tv3.lt domisi, kiek uždirba policininkai ir kaip sprendžiama algų problema. 2015 m. policijos biudžetas siekia beveik 199,2 mln. eurų, bet tai 41,7 mln. eurų arba 17,3 proc. mažesnis nei 2008 metais.

Kada gi lietuvių atlyginimai bus tokie pat kaip Vokietijoje, Didžiojoje Britanijoje ar Norvegijoje? Ekonomistai ėmė ir tai paskaičiavo. Jei neatsitiks stebuklas ir reikalai valstybėje klostysis taip kaip dabar, nedažnas iš mūsų sulauks tos dienos, kai mėgausimės danų ar norvegų gyvenimo kokybe. Pasak ekonomistų, dabar lietuvių algos per daug apmokestinamos, o didesnes algas mokančių užsienio kompanijų Lietuvoje dar per mažai.

Buvęs Tarptautinės automobilių federacijos (FIA) prezidentas Maxas Mosley mano, kad dabar F-1 pilotai gauna „absurdiškai“ didelius atlyginimus, rašo F-1.lt. Kol kai kurios čempionato komandos kovoja dėl išlikimo, „Mercedes“ neseniai paskelbė pasirašiusi naują trijų metų sutartį su Lewisu Hamiltonu, kurios vertė spėjama yra 100 mln. svarų sterlingų. Maxo Mosley, kuris ilgą laiką kovojo už tai, kad čempionate būtų sumažintos išlaidos, tokios pilotams monkamos sumos pinigų tikrai nedžiugina.

Visuomenė pasidalijo į dvi skirtingas stovyklas, svarstydami, ar milžiniški, aštuonženkles sumas siekiantys kino žvaigždžių atlyginimai, turėtų būti sumažinti. Tačiau šios Holivudo garsenybės dėl savo atlygio pasiryžusios kovoti dantimis ir nagais. Susipažinkite su gobšiausiais Holivudo aktoriais.

Šiandien paskelbtais Statistikos departamento duomenimis, pirmąjį 2015 m. ketvirtį vidutinis bruto darbo užmokestis padidėjo 4,3 proc., palyginti su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu, ir sudarė 700 eurų. Atsižvelgiant į tai, kad vidutinis kainų lygis tuo pat metu smuko 1,6 proc., samdomųjų darbuotojų finansinė padėtis gerėjo dar sparčiau – realus darbo užmokestis ūgtelėjo 5,8 proc.