atliekos

Per pastaruosius metus reikšmingai išaugo perdirbimui surenkamų gofruoto kartono ir putų polistirolo kiekiai. Tokią tendenciją lėmė pasikeitę vartojimo įpročiai pandemijos metu, kai suklestėjus elektroninei prekybai kiekvienam gaminiui supakuoti reikėjo atskiros pakuotės, rašoma pranešime žiniasklaidai.  Prognozuojama, kad vien šiemet šių medžiagų bus surinkta iki penktadalio daugiau nei ankstesniais metais.

Nors ir gąsdinami baudomis ir filmuojami specialiomis kameromis, dalis vilniečių nesikeičia – toliau senas dujines, spintas ar klozetus tempia prie konteinerių. Kaimynai baisisi: atliekų tvarkytojai nespėja surinkti vienų atliekų, jau kyla nauji šiukšlių kalnai. Patys atliekų tvarkytojai pabrėžia: už tokius kaimynų „žygdarbius“ moka visi gyventojai, kuriems priskirti konkretūs konteineriai.

Po trijų nesėkmingų bandymų nebeveikianti Ignalinos atominė elektrinė (IAE) spalį planuoja ieškoti naujo rangovo, kuris pastatytų mažai ir vidutiniškai radioaktyvių trumpaamžių atliekų paviršinį atliekyną, o sutartis būtų pasirašoma kitų metų kovą, sako IAE vadovas Andrius Kamienas. Anksčiau skelbta, kad atliekyno statybos kainuos apie 70 mln. eurų, tačiau A. Kamienas teigia, kad jos brangs.

Namuose laikas nuo laiko susikaupia nebenaudojamų vaistų, tvarsliavos, adatų, švirkštų, medicininių pirštinių ar kitų medicininės kilmės atliekų. Kai kurios iš jų gali būti infekuotos, todėl šias atliekas labai svarbu rūšiuoti ir tinkamai šalinti, kad jos nekeltų pavojaus aplinkai ir sveikatai, rašoma pranešime žiniasklaidai.  Medicininės atliekos gali būti užterštos įvairiomis infekcinėmis ligomis sergančių žmonių krauju ar kitais organizmo skysčiais.

Mokami lengvi plastikiniai maišeliai – tokiai idėjai pritarė Vyriausybė, jos imsis Seimas. O dalis gyventojų šiaušiasi ir sako, kad daržoves, saldainius ar kitus produktus dės į kišenes, nes alternatyvų plastikiniam lengvam maišeliui nemato. Ekspertai aiškina, kad gyventojai pamiršta, kad lengvus plastikinius maišelius perdirbti yra labai sunku, o valdininkai antrina, kad anksčiau žmonės gyveno ir be maišelių ir juos apmokestinamus esą tai padėtų sutaupyti milijonus.

Keptuvėje liko panaudoto aliejaus? Neskubėkite pilti į nuotekas – aliejų, kaip ir kitas atliekas, surenka ir perdirba. Panaudotu aliejumi užpildytą tarą gyventojams reikia nuvežti į stambių gabaritų atliekų surinkimo aikštelę. Kuriuose regionuose galime rasti? Alytaus regioninio atliekų tvarkymo centro (ARATC) Atliekų tvarkymo paslaugų organizavimo ir kontrolės padalinio vadovas Martynas Krasauskas sako, kad speciali tara aliejui pilti yra dalijama gyventojams.

Visoje Lietuvoje savanoriai rinko šiukšles iš upių ir upelių. Dažniausias radinys – padanga. Aplinkos ministras kaltina tautiečius, kad šie padangų neveža į surinkimo vietas, o mėto pakelėse, miškuose ir upėse. Tačiau žalieji ir ministrui priekaištauja, kad nesukuria vairuotojams patogios padangų atsikratymo sistemos.

Įsibėgėjantis šiltasis metas daugelį skatina ne tik pasivaikščioti gryname ore, bet ir atsinaujinti ar įsirengti būstą. Po tokių darbų dažnai susidaro nemažai statybinių atliekų, tiesiog nugulančių kiemuose prie konteinerių, dar blogiau, kai tokios atliekos išverčiamos miškuose ar šalikelėse, rašoma pranešime žiniasklaidai.

Stambiagabaritės atliekos Vilniuje iš gyventojų galės būti paimamos kartą per metus – iki šiol tokia galimybė suteikta kartą per dvejus metus. Sostinės taryba trečiadienį patvirtino tai numatančius atliekų tvarkymo taisyklių pakeitimus. Daugiabučių namų ir individualių namų gyventojai nuo šiol turės teisę kartą per metus užsisakyti didelių gabaritų atliekų, buityje susidarančių tekstilės ir statybinių, taip pat pavojingųjų atliekų išvežimą, už kurį netaikomas joks papildomas mokestis.

Dar 2021 m. rudenį buvo priimtos Administracinių nusižengimų kodekso pataisos, numatančios, kad už aplinkos teršimą asmenims gresia ne tik baudos, bet ir transporto priemonių, kuriomis buvo gabenamos atliekos, konfiskavimas.

Didinamas atliekų šalinimo sąvartynuose mokestis nepadeda mažinti bendro šiukšlių kiekio, todėl didėjančius kaštus teks perkelti ant gyventojų pečių, sako atliekų tvarkytojai. Tuo metu aplinkosaugos politikos formuotojai tikina, kad išeičių yra, tačiau trūksta iniciatyvos, o vartotojai, kuriems gali brangti ne tik šiukšlių tvarkymas, bet ir kogeneracinių jėgainių tiekiama šiluma, nuo kainų augimo esą yra apsaugoti.

Jau šį sekmadienį bus minima Motinos diena, daug žmonių, jau nebeturinčių gyvų mamų, prieš šią šventę skuba aplankyti kapines – tvarko po žiemos likusius lapus, prikritusias šakas, ravi, sodina pavasarines gėles, uždega žvakes. Ekologinių sprendimų bendrovė „Ecoservice“ pastebi prieš ir po šios datos minėjimo kasmet išaugančius atliekų kapinėse kiekius, primena aktualias rūšiavimo taisykles.

Aplinkosaugininkų akiratyje – įmonės ir pavieniai asmenys, ardantys ir remontuojantys automobilius. Surengę akciją „Garažiukas“ specialistai tikrina, kaip rūšiuojamos po tokių darbų likusios atliekos. Nors nelegalios veiklos mažėja, pažeidimų vis dar daug, ypač garažų masyvuose. Aplinkosaugininkai vykdė akciją „Garažiukas“ – tikrina, kaip remontuojantieji automobilius tvarko atliekas.

Panevėžyje nuo vasario pradžios vykstančiame bandomajame maisto atliekų rūšiavimo projekte dalyvaujantys gyventojai pirmąjį mėnesį išmetė daugiau kaip keturias tonas, o kovą – septynias tonas atliekų, skelbia Panevėžio miesto savivaldybė. Pirmieji maisto atliekų rūšiavimą išbando 67 miesto daugiabučiai, esantys tarp Pilėnų, Nemuno, J. Tilvyčio ir V. Alanto gatvių. Daugiau nei 1,7 tūkst.

Praėjus daugiau nei savaitei po to, kai Šiaulių bendrovė „NEG Recycling“ nebepriima rūšiuoti viso regiono atliekų ir radus laikiną sprendimą, nuo pirmadienio neapdorotos atliekos į Šiaulių regiono sąvartyną nepatenka, situacija dėl sutrikusio jų tvarkymo stabilizuota, pranešė regiono atliekų tvarkymo centras. Centras pirmadienį informavo, kad mišrių atliekų vežimas į sąvartyną sustabdytas radus tarpinius sprendimus, suderintus  su Aplinkos ministerijos institucijomis.

Šiaulių regiono komunalines atliekas rūšiuojanti bendrovė „NEG Recycling“ nuo šeštadienio ankstyvo ryto žada nebepriimti šiukšlių. Šiaulių meras Artūras Visockas tikina, kad teks laužyti taisykles ir į sąvartyną vežti neišrūšiuotas atliekas.  „Šiandien buvo visų regiono savivaldybių merų ir administracijos direktorių susirinkimas, priimta rezoliucija, kuri virs dokumentu.

Šiaulių regiono komunalines atliekas rūšiuojančiai bendrovei „NEG Recycling“ dar kartą pagrasinus, kad nuo šeštadienio ji nepriims šiukšlių, Šiaulių meras Artūras Visockas tikina, kad teks laužyti taisykles ir į sąvartyną vežti neišrūšiuotas atliekas.  „Šis konfliktas buvo užprogramuotas. Šiandien buvo visų regiono savivaldybių merų ir administracijos direktorių susirinkimas, buvo priimta rezoliucija, kuri virs dokumentu.

Vilniaus ir Kauno kogeneracinėms jėgainėms norint didinti deginamų komunalinių atliekų apimtis ir labiau išnaudoti pajėgumus, savivaldybių atstovai nerimauja dėl galimo poveikio aplinkai bei galbūt išaugsiančių šilumos kainų. Tuo metu jėgainių atstovai sako, jog tai sumažins atliekų gabenimą į sąvartynus bei atpigins šilumą. Aplinkos ministerija sako, kad didesniam atliekų deginimui rezervų yra, tačiau tai gali būti tik laikinas atliekų tvarkymo būdas.

Seimas nusprendė 5 kartus padidinti mokestį už į sąvartynus vežamas atliekas. Nors aplinkos ministras žada, kad dėl to gyventojams šiukšlių išvežimas nepabrangs, savivaldybės skambina pavojaus varpais. Anot jų, visi mokesčių didinimai galiausiai guls ant eilinių gyventojų pečių ir piktinasi, kad valdantieji nesiryžo bent šio mokesčio atidėti ramesniems laikams, kai praūš dabartinė rekordinė infliacija.

Atliekų tvarkymo taisyklių nuostata dėl apmokėjimo už neleistinai paliktų atliekų sutvarkymą yra neteisėta, nusprendė teismas.  Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT) patenkino Vyriausybės atstovo Vilniaus ir Alytaus apskrityse apeliacinį skundą bei panaikino pirmos instancijos teismo sprendimą, pranešė LVAT.

Siekiant mažinti komunalinių atliekų gabenimą į sąvartynus siūloma penkis kartus didinti mokestį už jų šalinimą sąvartynuose. Be to, norima išplėsti mokėtojų už aplinkos teršimą sąrašą. Tokiems Aplinkos ministerijos parengtiems įstatymo pakeitimams trečiadienį pritarė Vyriausybė.  Pasak ministerijos, sąvartyne šalinamos nepavojingos atliekos apmokestinamos vienu mažiausių Europoje tarifų – 10 eurų už toną, todėl nuo 2023 metų jį siūloma didinti iki 50 eurų.

Ekologija tampa vis aktualesniu klausimu, nes atliekų kiekiai sparčiai auga, tai pastebi ir mokslininkai, tyrinėjantis vandens sudėtį ir kaip tai veikia aplinką: vandens gyvūnus ir galiausiai žmones. Akivaizdu, kad vis daugiau gyventojų vertina ekologiškas prekes ir paslaugas, o tai keičia ne tik visų mūsų ateitį.

Jei sugedusio daikto neišmetate ir neskubate pirkti naujo, o nešate į remonto dirbtuves, valstybė jums turėtų sumokėti – tokia idėja skinasi kelią parlamente. „Valstietis“ Lukas Savickas siūlo grąžinti gyventojams penktadalį remonto išlaidų sumos. Anot jo, tai mažintų besaikį vartojimą, naudą pajustų ne tik žmonių piniginės, bet ir gamta su savo ištekliais, galbūt net sumažėtų šešėlis.

Turkijos paplūdimiuose, miškuose ir šalikelėse – kalnai plastiko iš Europos valstybių. Šalys čia sunkvežimiais veža plastmasės atliekas, kurios turėtų būti nedelsiant išrūšiuojamos ir perdirbamos. Tai svarbu, mat po mėnesio jos tampa neperdirbamomis, taigi ir nelegaliomis. Mat pagal taisykles, plastikas negali būti eksportuojamas į kitas šalis, jeigu ten nebus perdirbtas. Tiesa ta, kad Turkija perrūšiuoja tik 12 proc. plastiko, tad šiukšlių kalnai vis auga.

Sąskaitos gyventojams už šiukšlių išvežimą gali keistis kasmet. Šie metai – ne išimtis. Ir vis dėlto, kol keliose savivaldybėse šis mokestis nekito ar galėjo mažėti, kituose Lietuvos kraštuose už šiukšlių išvežimą gyventojams reikės mokėti daugiau. Tiesa, šių metų pokyčiai, kaip praneša savivaldybės, ne ilgalaikiai – kitąmet šiukšlių išvežimo kainos gali vėl keistis.

Atėjus pavasariui prasidėjo ir sodo darbai: nuo rudens užsilikusių lapų grėbimas, medelių genėjimas, tvarkymasis.  Ne paslaptis, kad daugelis šakomis, lapais ar kitomis šiukšlėmis vis dar atsikrato jas sudegindami. Ką ir kur galima deginti naujienų portalui tv3.lt papasakojo Kupiškio aplinkos apsaugos inspekcijos viršininkė Vita Stančikienė.

Vilkaviškio rajone užfiksuotas neeilinis incidentas. Kovą turėjo būti pradėtos vežti statybinės atliekos, kurios buvo užkastos žemėje. Aplinkosaugininkai nustatė, kad padaryta žala gamtai – daugiau nei 30 milijonų eurų. Atliekas užkasė viena bendrovė, kai tvarkė aikšteles vėjo jėgainėms statyti. Tačiau išvežt šlamšto taip ir nepavyko. Vėjo jėgainės šalia Vilkaviškio turėjo iškilti prieš šešerius metus. Verslininkai jas buvo suplanavę keturiose vietose.

Jei vidutinė Jungtinės Karalystės šeima paprastai net neišrūšiuoja pusės savo sukuriamų atliekų, kai kurių žmonių viso mėnesio atliekos sutelpa į uogienės stiklainį. Štai perdirbimo vadybininkas iš Šiaurės Londono yra vienas iš tų žmonių, kurie bando keisti savo gyvenimą ir nenaudoti neperdirbamų pakuočių. Tokių kaip jis šalyje daugėja – plečiasi ir „Zero waste“ verslų tinklas. „Apsilankę mūsų virtuvėje pamatysite gausybę maisto gaminimo knygų.

Už Vilkaviškio rajone prieš penkerius metus suvežtus 7,6 tūkst. tonų statybinių atliekų aplinkosaugininkai suskaičiavo žalą gamtai, siekiančią daugiau kaip 33,2 mln. eurų. Kaip BNS informavo Kauno apygardos prokuratūra, ikiteisminis tyrimas dėl aplinkosauginių pažeidimų pradėtas 2018 metais. Turimais duomenimis, statybinis laužas 2015 metais buvo suverstas keturiose aikštelėse Vilkaviškio rajone, kur planuota vėjo jėgainių statyba. „Jų įrengimui galimai buvo panaudota daugiau nei 7 tūkst.

Sidnėjaus uoste matyti baidarininkus visiškai įprasta. Tačiau stebėti, kaip jie plaukiodami renka šiukšles, ne kasdienis vaizdas. Pasiėmę irklą, kibirą, sietą ir specialią lazdą baidarininkų komanda švarina Sidnėjaus uostą. Toks užsiėmimas per pandemiją vienija Sidnėjaus gyventojus, mat kiekvienas jų gali užsirašyti į tokį gamtos švarinimo turą. „Pastaruoju metu sulaukiame daug susidomėjusiųjų. Manau, kad žmonės mąsto apie savo aplinką, nes negali keliauti, neturi ką veikti.

Balkanuose, Serbijoje – milžiniškas šiukšlių ežeras, kuriame plūduriuoja per 30 tūkstančių kubinių metrų atliekų. Gamtosaugininkai sako, kad ši problema ežerą kamuoja jau daugelį metų. Potpečko ežeras Serbijoje labiau primena šiukšlyną, nei gėlo vandens telkinį. Dabar čia darbuojasi dvi baržos ir dideli kranai, mėginantys išvalyti upės atplukdytas šiukšles – daugiausia plastiką.

Dėl sniego sankaupų miegamųjų rajonų kiemuose sostinėje neišvežtas daugiau nei penktadalis šiukšlių, informavo Vilniaus miesto savivaldybė. „Pagrindinė problema – sniego sankaupos, esančios miegamųjų rajonų kiemuose, kai neina privažiuoti dėl susiaurėjusių kelių arba mašinos sunkiasvorės negali įvažiuoti į kiemus, nes yra slidu“, – BNS pirmadienį sakė sostinės vicemeras Valdas Benkunskas.

Kuo daugiau laiko lietuviai leidžia namuose, tuo daugiau prikaupia šiukšlių. Specialistai sako, kad plastiko atliekų karantino metu itin padaugėjo. O ypač nerimą kelią išaugęs plastikinių medicinos ir apsaugos priemonių, kurios vėliau virs atliekomis, naudojimas. Štai, ką pasakoja žmonės: „Kad į namus maisto daugiau užsisakome, tai jo, dėl to padaugėjo pakuočių. Visi daugiau laiko namuose leidžia, daugiau užsisako į namus, daugiau vartoja.

Gyventojai skundžiasi, kad jų akis bado prie konteinerių besimėtančios televizorių, pieno pakelių, jogurtų ir kitos pakuotės. Vilniaus savivaldybė teisinasi, kad tai ne jų, o už pakuočių surinkimą, rūšiavimą ir perdirbimą atsakingų įmonių atsakomybė. Vilnietis Lionginas džiaugiasi atėjęs išmesti šiukšlių prie pagaliau išvežto atliekų konteinerio.

Pirmadienį Vilniuje – incidentas. Antakalnio rajone žmonės pastebėjo ant šaligatvio gulintį įtartiną maišą. Į vietą iškviestos tarnybos. Antakalnio gatvėje, šalia Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) licėjaus iš pravažiuojančios transporto priemonės iškrito maišas, kaip vėliau paaiškėjo, su panaudotomis medicininėmis apsaugos priemonėmis: kaukėmis, pirštinėmis. Į vietą atvykusios tarnybos nustatė, kad aplinkai toks iškritęs krovinys nėra pavojingas.

Kaukes, pirštines ir kitas koronaviruso apsaugos priemones dėvint kiekvieną dieną, pastebima, kad didėja ir išmetamų apsaugos priemonių kiekis. Norint išmesti kaukes, galioja tam tikros taisyklės, tačiau atliekas rūšiuojančios įmonės pastebi, kad lietuviai panaudotų kaukių išmesti teisingai nemoka. Galiojant reikalavimui visose viešose vietose dėvėti apsaugines veido kaukes, daugiau jų ir išmetama.

Vilniaus kogeneracinė jėgainė paskelbė komunalinių atliekų priėmimo konkursą. Jo laimėtojas per 1,5 metų sutvarkytų ir parengtų deginti iki 50 tūkst. tonų komunalinių atliekų.

Lietuvoje dabar yra sukaupta beveik 400 tūkst. tonų nesudegintų atliekų, sako Aplinkos ministerijos atstovė. Pasak Agnės Bagočiutės, tiek atliekų susikaupė, nes nebuvo kur jų deginti, tačiau pradėjus veikti Vilniaus ir Kauno atliekų deginimo jėgainėms, visas jas tikimasi sunaudoti šilumos gamybai.    „Pagal naujausius, šių metų trečiojo ketvirčio duomenimis, yra 386 tūkst. tonų.

Skandalas dėl mokinių maisto. Valstybinę maisto ir veterinarijos tarnybą pasiekė skundas, kad vienoje sostinės mokyklų vaikai valgo patiekalus pagamintus iš atliekų. Neva tai, kas nesuvartojama vieną dieną, kitą dieną virsta blynais ar kitais patiekalais. Nors mokymo įstaigai maistą tiekianti įmonė „Bruneros“ kaltės kratosi, Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos inspektoriai paskelbė – patikrinimas parodė, kad pažeidimų apstu.

Gyventojus piktinantis niekaip nesuvaldomas dvokas iš Kauno atliekų apdorojimo gamyklos jau pasIekė ir aplinkos ministrą. Jis apžiūrėjo gamyklą ir sako, kad pažeidimai matomi plika akimi. Dėl jų įmonė ne kartą įspėta. Tad dėliojama, kaip iš šios vietos iškelti taršius biologinio apdorojimo procesus ir neprarast europinių milijonų.

Mechaninio biologinio atliekų apdorojimo gamykla Kaune vis labiau kaitina aplinkinių aistras. Neapsikentę smarvės gyventojai jau rengia prie gamyklos gedulingas procesijas ir taip siekia jos uždarymo. Apie neekonomiškos gamyklos likvidavimą prabyla vis daugiau jos dalininkų, o štai Aplinkos ministerija ragina neskubėti.

Kopūstėlių kaimas, Ukmergės rajonas. Buvusi sovietinė karinė bazė. Apleista, beveik nematoma teritorija, kurioje labai patogu daryti juodus darbus. Pavyzdžiui, vežti ir slėpti pavojingas atliekas. Įtariama, kad čia gali būti gudriai paslėpta dešimtys tonų aplinkai pavojingų atliekų. Jei kiltų gaisras, dustų visa Ukmergė, kaip neseniai duso Alytus.

Kaunui gresia paskęsti šiukšlėse ir smarvėje. Sugedus atliekų apdorojimo gamyklos linijai,  veikla strigo ir  susikaupė tūkstančiai tonų atliekų. Kad nepersipildytų miesto konteineriai, dabar gamykla šiukšles siunčia į  padalinį  Kėdainiuose. Aplinkosaugininkai fiksuoja gausybę pažeidimų ir siūlo skelbti ekstremalią situacija, bet miesto valdžia sako, kad to nedarys. Kiti gamyklos dalininkaibvis garsiau kalba apie šios gamyklos uždarymą arba dalies procesų stabdymą.

Kiekvieną mėnesį pavojingas atliekas tvarkanti bendrovė „Toksika“ sunaikina apie dešimtis tonų medicininių atliekų su COVID užkratu. Tačiau didele problema išlieka gyventojų į konteinerius išmetamos medicininės atliekos – jų surinkimui tinkamai vis dar nepasirengta.  Autobusiuku iš visų Lietuvos ligoninių ir patikrinimo punktų atvežamos COVID 19 atliekos – pirštinės, kaukės, kitos apsaugos priemonės. Pilnos, sandariai uždarytos dėžės dar kartą dezinfekuojamos.

Aplinkosaugininkai kreipėsi į Kauno miesto savivaldybę prašydami skelbti ekstremaliąją situaciją dėl neveikiančio komunalinių atliekų mechaninio biologinio apdorojimo įrenginio. Kaip trečiadienį pranešė Aplinkos apsaugos departamentas, prašymas pateiktas pasitvirtinus informacijai, jog neveikia Kauno regiono atliekų tvarkymo centro įrenginys, dėl ko nebuvo vykdomas mišriųjų komunalinių atliekų apdorojimas.

Pavojingų atliekų deginimo įmonėje „Toksika“ apsilankęs ekonomikos ir inovacijų ministras Rimantas Sinkevičius teigia, kad bendrovė pasirengusi didesnių su koronavirusu susijusių atliekų kiekių utilizavimui, tačiau valstybėje nėra sistemos, kaip tokias atliekas surinkti iš gyventojų.  Ministras teigė, kad nerimą keliant augantys užsikrėtusiųjų skaičiai, jis norėjo įvertinti, ar įmonė galėtų susitvarkyti, jeigu atliekų padidėtų „kartotiniais dydžiais“, ar užtektų personalo ir kitų resursų.

Kauno tvarkdariai atliko įdomų tyrimą: iškratę popieriui ir kartonui skirtą konteinerio talpą tikrino, kaip gyventojai rūšiuoja atliekas. Ir nors žmonės tikina, kad rūšiuoti stengiasi ir piktavalius drausmina, tačiau situacija vis dar atrodo prastai. Pažeidėjai sulaukė ir baudų.  Vos iš konteinerio talpos iškėlę maišą miesto tvarkdariai jį atriša – grindiniu skambiai žvangėdamas nudarda metalinis puodas, nors ši talpa skirta tik kartonui ir popieriui.

Antrines plastiko atliekas perdirbanti įmonė „RetroPlast“ Skaidiškių kaimo, esančio Vilniaus rajone, gyventojams sukėlė tikrą galvos skausmą – šie dėl sklindančio nemalonaus kvapo iš įmonės teritorijos pusės negali nei kvėpuoti, nei praverti langų. Aplinkos apsaugos departamento atstovai tikina, kad tyrimas jau yra pradėtas, tačiau išvadų dar reikės palaukti, todėl informacija iš anksto nebus skelbiama. Įmonė situacijos kol kas nekomentuoja.

Ramygalos gyventojų ramybę ir sveikatą jau mažiausiai penkerius metus nuodija didžiulė ferma. Vos už poros kilometrų nuo miestelio, bebaigiančiame ištuštėti Juodikonių kaime, pagal gudrią schemą vyksta nešvarūs atliekų utilizavimo procesai. Situacija Ramygaloje domėjosi žurnalistinių tyrimų laidos „Žalioji byla“ komanda.