atliekos

Nuo metų pradžios įsigaliojus naujai maisto atliekų rūšiavimo tvarkai, sostinės gyventojai raginami atsiimti rūšiavimui skirtas priemones, jeigu to dar nėra padarę. Kaip nurodoma pranešime spaudai, oranžinius maišelius ir specialias talpyklas – kibirėlius galima atsiimti be papildomo mokesčio Vilniaus didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelėse, seniūnijose ir mobiliose atsiėmimo vietose, pavyzdžiui, prekybos centruose, ar poliklinikose. „Šiuo metu Vilniuje išdalinta apie 160 tūkst.

Apeliacinis teismas konstatavo, kad nekokybiškus šiukšlių konteinerius įrengusios bendrovės Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centrui turės atlyginti daugiau kaip 400 tūkst. eurų žalą. Kaip nurodoma penktadienį išplatintame pranešime, pagal 2018 metais sudarytą daugiau kaip 4 mln. eurų vertės sutartį bendrovės „TIS“, „Helanas“ ir Belgijoje registruota „Zweva Environment BVBA“ įsipareigojo įrengti 289 atliekų surinkimo aikšteles bei jose sumontuoti beveik 1,3 tūkst. pusiau požeminių konteinerių.

Kazlų Rūdos savivaldybėje esančiame miške, Kazlų Rūdos miesto gyventojas ir neetatinis aplinkos apsaugos inspektorius Olegas Pažėra pasibaisėjo žmonių elgesiu – miške paliktomis įvairiomis atliekomis. Olegas nemažai laiko praleidžia gamtoje, todėl nuolat randa žmonių paliktų daiktų: automobilio padangų, televizorių, šiukšlių, neseniai rado ir šaldytuvą.

Pirmadienį Briuselyje vykusioje Europos Sąjungos Aplinkos taryboje Lietuva, pritariant Čekijai, Latvijai ir Estijai, pasiūlė ES valstybėms narėms uždrausti juodųjų metalų, vario ir aliuminio atliekų bei laužo importą iš Rusijos, kadangi už šias lėšas Rusija finansuoja karą prieš Ukrainą.

Gilios ir ilgai gyjančios žaizdos bėda ir pacientams, ir medikams. Dažnai problemų sukelia ir joms dengti naudojami antibiotikų prisotinti tvarsčiai. Tad Kauno technologijų universiteto (KTU) mokslininkai sugalvojo kaip palengvinti ir pagreitinti žaizdų gijimą. Jie sumanė gaminti tvarsčius iš avies vilnos, tiksliau iš jos išgauto keratino, o antibiotikus pakeitė augaliniais ekstraktais.

Pradėjus tvarkyti po 2019 m. vykusio didelio gaisro Alytaus įmonėje „Ekologistika“ likusias padangų atliekas, aplinkos ministras Simonas Gentvilas sako, kad atliekų tvarkytojų veiklos priežiūra griežtėja ir turi stiprėti toliau – tą Aplinkos ministerija siūlys Seimo pavasario sesijoje. Pasak jo, Vyriausybėje šiuo metu svarstoma į atliekų tvarkymo sistemą įtraukti senų padangų importuotojus, apie 600 individualiai jas tvarkančių įmonių.

Sostinės gyventojai raginami neišsigąsti, jei prie konteinerių išgirs įspėjimus, padėkas ar bus nufilmuoti – taip stengiamasi užtikrinti efektyvų atliekų surinkimą ir pričiupti pažeidėjus. Savivaldybės įmonė Vilniaus atliekų sistemos administratorius (VASA) atskleidė, kad kameros vien per 2023 m. sostinėje užfiksavo 1,7 tūkst. pažeidėjų.

Siekiant išvengti viešosios tvarkos pažeidimų (tarp jų – ir neteisingo rūšiavimo) Kauno mieste įrengta šimtai kamerų. Naujienų portalas tv3.lt pasidomėjo, kiek neteisingo atliekų rūšiavimo atvejų buvo užfiksuota vaizdo kamerų pagalba. Pareiga teisingai rūšiuoti atliekas Lietuvoje yra įtvirtinama įstatymais – administraciniame kodekse (ANK) taip pat numatomos ir galimos baudos, už neteisingą rūšiavimą.

Nuo sausio 1 d. daugelyje savivaldybių privaloma rūšiuoti maisto ir virtuvės atliekas – kai kuriose kitose savivaldybėse ši tvarka bus įgyvendinta vėliau. Pagal numatomus įstatymus, už netinkamą atliekų rūšiavimą gali būti skiriamos piniginės baudos. Vis dėlto, ne visos savivaldybės baudžia vienodai.

Vilniaus savivaldybė nusprendė nuo metų pradžios rinkti maisto atliekas plastikiniuose oranžiniuose maišeliuose, kurie bus metami į mišrių komunalinių atliekų konteinerį, po to atskiriami. Laidos „TOP 3“ vedėjas Tomas Loiba apsilankė atliekų rūšiavimo centre, kad pažiūrėtų, kaip vyksta rūšiavimo procesas. „Pirma atrenkam visas stambių gabaritų atliekas, tam, kad nelaužytų įrangos.

Po kiekvienų švenčių prie daugiabučių konteinerių neretai mėtosi kalėdinės eglutės, nors savivaldybės specialiai įrengia aikšteles, kuriose nupuoštas žaliaskares žmonės gali palikti. Vilniaus savivaldybė įspėja gyventojus: už tai, kad prie komunalinių atliekų konteinerio po švenčių asmuo išmetė eglutę, gresia bauda iki 600 eurų. Vilniaus miesto savivaldybė primena, kad vazoninę eglę galima pasodinti pavasarį Verkių regioninio parko Kalėdų miške.

Prieš metus 3,3 karto padidintas mokestis už atliekų tvarkymą sąvartynuose nepasiekė tikrojo savo tikslo – mažinti šiukšlių apimtis, – jis tik padidino veiklos kaštus, kurie gula ant gyventojų pečių, sako atliekų tvarkytojai. Mokesčio didinimą inicijavusi Aplinkos ministerija teigia, kad didesnio mokesčio poveikį vertinti dar anksti.

Vilniaus savivaldybė jau reikalauja, kad miestiečiai atskirtų maisto atliekas ir jas išmestų oranžinės spalvos maišeliuose. Tačiau šie neskuba reikalavimo vykdyti – specialius maišelius pasiėmė vos ketvirtadalis, o rūšiuoja tik vienas kitas. O Aplinkos ministerija peikia Vilniaus valdžios parinktą būdą ir reikalauja naudoti jau įrengtus specialius konteinerius. Vilnietė Audronė viename prekybos centre pasiėmė šūsnį maisto atliekoms skirtų nemokamų kibirėlių ir oranžinių maišelių.

Vilniaus miesto savivaldybė informuoja, kad maisto atliekų rūšiavimui skirtas priemones sostinės gyventojai nuo antradienio atsiimti gali ir didžiuosiuose prekybos centruose bei maisto prekių parduotuvėse. Įsigaliojus naujai tvarkai, vilniečiai maisto atliekas turės kaupti oranžinės spalvos vienkartiniuose maišeliuose, kuriuos reikės tvirtai užrišti ir išmesti į mišrių komunalinių atliekų konteinerius. Šios atliekos bus atskiriamos nuo kitų ir paverčiamos kompostu, o maišeliai perdirbami.

Prieš vidurdienį Vilniuje daugiabutyje įvyko didžiulis sprogimas, užsidegė keli butai. Sprogimo banga pažeidė blokinio namo konstrukcijas. Daugiabutis evakuotas, į ligoninę išvežti mažiausiai keturi žmonės, jie apdegė ir patyrė sužalojimų. Pavakare viduje buvo rastas žuvęs asmuo. Sprendžiama, kur apgyvendinti žmones – į daugiabutį gyventojai negalės sugrįžti. Daugiau aktualiausių Lietuvos ir pasaulio naujienų – TV3 Žiniose arba transliacijoje, kurią rasite straipsnio pradžioje.

Sekmadienio pavakarę naujienų portalą „Kas vyksta Kaune“ pasiekė vaizdelis iš vieno Kauno taromatų. Pasak skaitytojo, vidurdienį čia stovintys konteineriai buvo pilnutėliai, šiukšlės mėtėsi ant žemės. „Labas vakaras, pasidalinkite, kaip atrodo kai kurių parduotuvių taromatai, jų tvarka bei kvapas viduje. Nuotrauka daryta Naujųjų metų išvakarėse, 12 val. dienos, Europos prospekto „Rimi“. Pasijutau, lyg būčiau šiukšlyne.

Nuo sausio 1 d. visose savivaldybėse bus atskirai tvarkomos maisto atliekos – tai įpareigoja Lietuvos teisės aktai, kurie parengti pagal ES direktyvą. Vilniuje atliekos bus rūšiuojamos kitaip nei daugelyje miestų – maisto atliekos bus surenkamos į išdalinamus oranžinius plastikinius maišelius ir metamos į mišrių atliekų konteinerius.

Nuo 2024 m. sausio 1 d. Lietuvos gyventojai privalės atskirai rūšiuoti maisto ir virtuvės atliekas. Jei tai nebus daroma, gyventojai gali sulaukti baudos. Rūšiuoti maisto atliekas įpareigoja ES Atliekų pagrindų direktyva, numatanti, kad nuo 2024 m. biologinės atliekos (biologiškai skaidžios sodų ir parkų atliekos, maisto ir virtuvės atliekos iš namų ūkių, biurų, mažmeninės ir didmeninės prekybos, viešojo maitinimo įstaigų) turi būti surenkamos atskirai arba sukompostuotos namų ūkiuose.

Nuo 2024 m. sausio 1 d. Lietuvos gyventojai privalės atskirai rūšiuoti maisto ir virtuvės atliekas. Tai ES valstybes nares įpareigoja daryti Atliekų pagrindų direktyva. Ji numato, kad nuo 2024 m. biologinės atliekos (biologiškai skaidžios sodų ir parkų atliekos, maisto ir virtuvės atliekos iš namų ūkių, biurų, mažmeninės ir didmeninės prekybos, viešojo maitinimo įstaigų) turi būti surenkamos atskirai arba sukompostuotos namų ūkiuose, rašoma pranešime žiniasklaidai.

Nevengiantiems teršti aplinką teks gerai pagalvoti, ar tikrai nebijo prasikalsti. Seimas sugriežtino bausmes už šį nusižengimą – kelis kartus padidino baudas ir numatė galimybę teršėjus siųsti į belangę.

Nuo sausio atsirandant prievolei rūšiuoti ne tik plastikines, popierines, metalines ar stiklines pakuotes, bet ir maisto atliekas, Vilniaus miesto meras Valdas Benkunskas sako, kad to nedarysiantys vilniečiai baudžiami nebus.

Kauno rajono savivaldybės taryba gruodžio 19 d. patvirtino naujus vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą dydžius, kurie įsigalios nuo 2024 m. sausio 1 d. Gyventojų mokama suma kils neženkliai. Vietinės rinkliavos dydžiai nesikeitė nuo 2020 m., kuomet ji buvo įvesta savivaldybėje, rašoma Kauno rajono savivaldybės pranešime žiniasklaidai.

Kauno regiono atliekų tvarkymo centrui (Kauno RATC) vidutiniškai 30 procentų padidinus mišrių atliekų priėmimo ir tvarkymo mokestį, nuo sausio 1-osios atitinkamai didės ir šios paslaugos kaina kauniečiams. Gyventojų mokama suma kils keliais eurais, praneša Kauno miesto savivaldybė. Antradienį tokiam sprendimui pritarta Kauno miesto tarybos posėdyje. Gruodžio 1-ąją visuotiniame Kauno RATC dalininkų susirinkime nutarta visiems Kauno regiono atliekų turėtojams 30 proc.

Nuo ateinančių metų pradžios Lietuvos savivaldybės pradės atskirai tvarkyti maisto atliekas – tai įpareigoja Lietuvos teisės aktai, kurie parengti pagal ES direktyvą. Vilniuje atliekos bus rūšiuojamos kitaip nei daugelyje miestų – maisto atliekos bus surenkamos į išdalinamus oranžinius plastikinius maišelius ir metamos į mišrių atliekų konteinerius.

Vilniečiai jau gali atsiimti specialias šiukšlių dėžes ir maišelius maisto atliekoms rūšiuoti. Jie nemokamai dalinami Vilniaus savivaldybėje, seniūnijose didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelėse. Per pirmą parą žmonės išgraibstė apie tūkstantį šiukšliadėžių. Tačiau yra ir tokių, kurie naujovę vadina nesąmone ir atskirai rūšiuoti maisto atliekų neketina. Nuo sausio maisto atliekas turės rūšiuoti visa Lietuva.

Latvijai nerimaujant, kad Lietuva planuoja pasienyje laidoti branduolines atliekas, aplinkos ministras Simonas Gentvilas sako, kad latvių nerimas per ankstyvas, nes dar vyksta vietos parinkimo procesas.

Nuo sausio Lietuvoje prasidedant maisto atliekų rūšiavimui, Alytaus regiono atliekų tvarkymo centro vadovas Algirdas Reipas teigia, kad viskas dvelkia chaosu, nes Aplinkos ministerija neparengė jokios aiškios tvarkos ir rūšiavimą savivaldybės vykdys pagal savo supratimą. „Šiaip žiūrint į visą tą situaciją, kuri bręsta sausio 1-ai, tokiu chaosu viskas dvelkia.

Aplinkos apsaugos departamento (AAD) Klaipėdos valdybos pareigūnai nustatė, kad bendrovė „Minijos telkinys“ iš viso šiemet neteisėtai surinko ir sunaikino daugiau nei 577 tonas statybinių atliekų. Kaip antradienį pranešė departamentas, bendrovė 2023 metais į aplinkosaugininkų akiratį pakliuvo du kartus.

Nors Rusija ir Baltarusija yra supančiotos sankcijų, kai kurios veiklos yra vis dar leidžiamos. Iš režimų valdomų valstybių į Lietuvą įvežta ne viena tona atliekų. Ministerija aiškina, kad nieko negalime padaryti – tokie yra tarptautiniai įsipareigojimai ir Lietuva jų vienašališkai nutraukti negali, o kol mūsų atliekų tvarkytojai yra pasirašę sutartis su Rusijos ir Baltarusijos įmonėmis, tol atliekos iš nedraugiškų mums valstybių ir toliau plauks į Lietuvą.

Korupcija sostinės šiukšlių versle – teisėsauga įtaria, kad Vilniaus apskrities atliekų tvarkymo centro darbuotojai ėmė kyšius iš šiukšles tvarkančių įmonių už tai, kad jos į sąvartyną galėtų vežti atliekas nemokėdami mokesčių įmonei, o sumokėdami mažesnę kainą korumpuotiems darbuotojams. Darbuotojai vogdavo ir žmonių atvežtą išmesti metalą, o kyšių suma siekia apie 100 tūkstančių, be to, valstybei nesumokėta maždaug trečdalis milijono mokesčių.

Šį šeštadienį TV6 laida „Atliekų kultūra“ didelį dėmesį skirs pokyčiams, kurie laukia visų Lietuvos gyventojų po sausio 1 dienos. Būtent nuo tada pradėsime rūšiuoti maisto atliekas. O kaip viskas vyks, ką turėtume žinoti ir kaip elgtis, sužinosime laidoje.

Dėl sklindančio dvoko iš mechaninio biologinio atliekų apdorojimo gamyklos ir viršijamų taršos rodiklių ietis teisme sukryžiavo įmonės atstovai ir aplinkosaugininkai. Įmonė sako taršą suvaldžiusi, o aplinkosaugininkai atkerta, kad tyrimai rodo priešingai. Smarvės įkaitais tapė Ramučių gyventojai įtraukti į teisminį procesą ir žada eiti dar toliau – reikalauja stabdyti dalį gamyklos pajėgumų.

Nuo ateinančių metų pradžios Lietuvos savivaldybės pradės atskirai tvarkyti maisto atliekas – tai įpareigoja Lietuvos teisės aktai, kurie parengti pagal ES direktyvą. Nors atskiras maisto atliekų tvarkymas privalomas tik nuo kitų metų, trys savivaldybės jau vykdo atskirą atliekų tvarkymą. Alytaus regiono atliekų tvarkymo centro atstovė paaiškino, kaip maisto atliekų tvarkymas vykdomas Alytuje.

Šį savaitgalį TV6 laidoje „Atliekų kultūra“ žiūrovų laukia visas desantas žinomų žmonių ir jų patirtys, susijusios su tvarumo paieškomis. Žinoma laidų vedėja prabils apie pokyčius ne tik buityje, bet ir išvaizdoje, o du populiarūs fotografai pasidalins savo mintimis apie tvarumą, ir ką turėtume daryti, kad visi imtume gyventi atsakingiau. Populiarių TV3 laidų „Svajonių sodai“ ir „Svajonių ūkis“ vedėja Aušra Tubienė bus pasiruošusi daugybę maisto produktų, bet iš jų... nieko negamins.

„Atliekų kultūroje“: visi atsakymai į klausimus apie...aliejų. Kuo jo nesaikingas vartojimas gali būti kenksmingas organizmui? O kokią žalą jis gali padaryti, išpiltas į vamzdyną? Specialistų atsakymai Jus gali gerokai nustebinti. Jei dažnai gaminate ir turite daržovių likučių – neišmeskite: kulinarinėje rubrikoje sužinosite ką iš jų galima dar pasigaminti.

Jau visai netrukus sulauksime didžiųjų metų švenčių, kurios neatsiejamos ir nuo gausaus šventinio stalo. O ten, kur maisto ruoša, neretai gausu ir aliejaus. Gerai, kai pavyksta pagaminti „protingai“ ir aliejaus nelieka, bet ką daryti priešingu atveju? Šio šeštadienio TV6 laida „Atliekų kultūra“ pakvies atsakymų ieškoti kartu. Neslėpkime, daugelis aliejų iki šiol pila į... kanalizaciją.

Teismui anksčiau atsisakius nagrinėti nekilnojamojo turto (NT) nuomos bendrovės Kirtimų logistikos centras ieškinį dėl 19 metų netvarkomų 120 tonų cheminių pavojingų atliekų Vilniaus miesto apylinkės teismas bylą turės nagrinėti iš naujo.

„Atliekų kultūroje“ – tekstilės tema! Ar žinote, kad tai antra pagal taršą pramonė po naftos? Kad  vienam kilogramui medvilnės pagaminti reikia 10 tūkst. litrų vandens ir kad jos perdirbama vos 1-2 proc.

Europos Parlamentas ir Europos Sąjungos valstybės narės susitarė peržiūrėti atliekų išvežimo iš Bendrijos taisykles ir nebeeksportuoti tam tikrų rūšių atliekų į trečiąsias šalis, kurios negali jų tinkamai perdirbti, pranešė Europos Parlamento spaudos tarnyba. „Tam tikrų saugių atliekų ir jų mišinių eksportas bus leidžiamas tik į šalis, kurios sutinka jas priimti ir kurios atitinka tokių atliekų tvarkymo aplinkai saugiu būdu kriterijus“, – teigiama pranešime.

„Atliekų kultūra“ šį šeštadienį gvildens amžiną padangų temą: ar žinojote, kad už padangų pridavimą servise ar prekybos vietoje iš jūsų neturi prašyti pinigų? Išvežėte padangas į mišką? Teks gerokai pakratyti piniginę: kokio dydžio baudą gali tekti sumokėti, sužinosite, jei žiūrėsite „Atliekų kultūrą“. Rubrikoje „Jie irgi TAI daro“ - Džordanos gitaristas Giedrius Balčiūnas – Mr. Jumbo.

Prabėgus Vėlinėms kapines prižiūrinčios įmonės raitojasi rankoves ir žvakių kalnus į atliekų surinkimo vietas veža net ir naktimis, mat kapinių atliekų konteineriai pildosi akimirksniu. Taip buvo jau visą mėnesį iki Mirusiųjų pagerbimo dienos ir taip bus dar mažiausiai dvi savaites. Tvarkytojai skaičiuoja – bent Vilniaus kapinėse šiemet šiukšlių kone penkis kartus daugiau nei buvo pernai tuo pačiu laiku.

Teismas kaltais dėl Kuršių nerijos nacionalinio parko teršimo išpilant statybines atliekas pripažino įmonę „Akordas 1“ ir du jos vadovus, jiems teks sumokėti beveik 100 tūkst. eurų baudų, įmonei – atlyginti 4,9 mln. eurų žalą.

„Atliekų kultūroje“ – išskirtiniai kadrai iš kasmetinės „Atliekų kultūros“ apdovanojimų ceremonijos! Taip pat sužinosite apie keistą, bet praktišką „Keistuolių teatro“ aktoriaus Dariaus Auželio įprotį rinkti sraigių kiautus ir dainininkės Aušrinės Gerikienės slaptą aistrą naktimis virti... sriubas. Ir ne bet kokias, o tas tvarias, iš to, ką randa šaldytuve, kuris nebūtinai būna jos.

Kasmet po Vėlinių prie kapinių lieka kalnai šiukšlių. Atliekų tvarkytojai tikina šiukšles neretai išvežantys papildomai, bet pažymi, kad gyventojai taip pat turėtų būti atsakingi ir pasirūpinti atliekų rūšiavimu. Spalis ir lapkritis atliekų tvarkytojams – pats darbymetis. Pasak „Ecoservice“ teritorijų priežiūros verslo direktorės Dianos Lubės, šiais mėnesiais iš kapinių išvežama daugiau atliekų nei gegužės–rugsėjo mėnesiais kartu sudėjus.

Vilniuje nuo kitų metų gyventojai turės rūšiuoti ir maisto atliekas, atskiriant jas nuo mišrių komunalinių atliekų, trečiadienį nusprendė Vilniaus taryba. Už tokį siūlymą balsavo 28 politikai, 15 buvo prieš. Kaip nurodė savivaldybė, maisto atliekų rūšiavimas vyks keliais etapais – nuo 2024-ųjų sausio išrūšiuotas maisto atliekas oranžiniuose maišeliuose reikės mesti į bendrus mišrių atliekų konteinerius.

Sprendžiant, ar uždaryti Kauno mechaninio biologinio atliekų apdorojimo (MBA) gamyklą dar bus vertinama, kuris viešasis interesas yra svarbesnis – išvengti jos skleidžiamos smarvės ar sutvarkyti komunalines atliekas, sako Aplinkos apsaugos agentūros (AAA) direktoriaus pavaduotoja Justina Černienė. Pasak jos, tai leidžia įstatymo išimtis.   „Čia šiek tiek yra niuansas – Aplinkos apsaugos įstatyme yra tokia išimtis, kadangi tai mišrių komunalinių atliekų apdorojimo objektas.

Sutvarkyti kapai parodo mūsų požiūrį į mirusius, vaizdas už kapinių tvoros – į gyvuosius, kuriems tenka ne tik matyti, bet ir sutvarkyti iš kapinių išneštas bei išmestas atliekas. Artėjant lapkričiui, Visų šventųjų ir mirusiųjų atminimo dienoms, kapų atliekų kiekiai milžiniškai išauga. Smarkiai padaugėja darbo ir atliekų tvarkytojams, skubantiems ne tik ištuštinti greitai prisipildančius konteinerius, bet ir sutvarkyti į atliekų tvarkymo įrenginius atvežtas kapų atliekas.

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmai panaikino gargždiškiui skirtą 30 eurų baudą už tai, kad jis į plastiko rūšiavimo konteinerį įmetė plastikinį purkštuvą, penktadienį pranešė teismas. Klaipėdos rajono savivaldybės administracija šių metų liepos 21 dienos nutarimu E. M. skyrė baudą už atliekų tvarkymo taisyklių pažeidimą, nes jis balandžio mėnesį į plastiko, metalo ir popieriaus pakuočių atliekų konteinerį išmetė aštuonių litrų plastikinį purkštuvą.

Nors iki Vėlinių dar kelios savaitės, kapinėse šimtais tonų išaugo išvežamų atliekų kiekiai. Tinkamai išrūšiuotas atliekas tvarkytojai perrūšiuoja, tačiau vien jų pastangų neužtenka. Kad atliekų kapinėse apskritai sumažėtų, svarbiausia – saikas: į kapines užtenka atsinešti gyvą gėlę ir vieną žvakę.