atliekos

Per karantiną žmonės suskubo remontuotis namus ir butus, o švariai išsikuopę gyvenamą būstą, statybines atliekas ir šiukšles kai kurie degradavę meta kur papuola – į miškus ar pamiškes. Aplinkosaugininkai sulaukia vis daugiau pranešimų apie tokius šiukšlintojus. O vienas tokių išskirtinių atvejų užfiksuotas ir Širvintų rajone, ten tiesiai ant miško tako krūvą statybinių atliekų išvertė į bukumo rekrdą pretenduojantys šiukšlintojai. Su atliekomis jie išmetė ir įkalčius.

Besitęsiant karantinui namuose dienas leidžiantys tautiečiai tai remontus daro, tai susikaupusius daiktus tvarko. Tačiau išvežti atliekų į surinkimo aikšteles negali, mat jos net ir švelnėjant karantino sąlygoms – vis dar užrakintos, dėl viruso Covid-19 grėsmės. Tad žmonėms siūloma sulaukti karantino pabaigos.

Pandemijos metu susidariusios medicininės atliekos deginamos „Toksika“ pavojingų atliekų naikinimo įrenginyje. Nuo karantino pradžios jau sudeginta per 10 tonų įvairių panaudotų medicininių apsaugos priemonių, kuriomis naudojosi su COVID-19 virusu kovojantys medikai bei patikros punktuose dirbantys savanoriai.

Šį pavasarį visuotinė švarinimosi akcija „Darom“ neįvyks, ji perkelta į rudenį, tačiau daug lietuvių ir šiaip eidami į mišką ar parką pasivaikščioti pasičiumpa šiukšlių maišus ir malonų laiką gamtoje suderina su naudinga veikla. Šiauliečiai net dalijasi iššūkiu: socialiniuose tinkluose draugui ar pažįstamam nurodo užduotį – eiti į gamtą ieškoti šiukšlių. Maišą šiukšlių šiaulietis Irmantas su sūnumi pririnko per pusvalandį. Dar tiek pat šiukšlių surinko ir jo žmona su dukrele.

Karantino laikotarpiu gyventojams komunalines atliekas siūloma tvarkyti griežčiau, o daiktų keitimosi punktus laikinai uždaryti, taip pat siūloma stabdyti užstato pakuočių priėmimą ne taromatuose, trečiadienį sakė aplinkos ministras Kęstutis Mažeika. „Dėl komunalinių atliekų tvarkymo rekomendacijos gyventojams.

Šilutės Aplinkos apsaugos departamento (AAD) pareigūnai ištyrė pranešimą dėl bute deginamų draudžiamų atliekų – paaiškėjo, kad pažeidėjas yra tas pats asmuo, kuris ir pranešė apie pažeidimą, penktadienį praneša AAD.  Šio mėnesio pradžioje Šilutės aplinkosaugininkai gavo šio rajono gyventojo pranešimą, kad kaimynai namuose krosnyje kūrena plastiką ir senus baldus. Skambinantis asmuo skundėsi, kad degančios atliekos užteršė orą, todėl tame name gyvenantiems žmonėms sunku kvėpuoti.

Vilniaus mieste nuo 2020-ųjų sausio 1 dienos įsigaliojo naujos šiukšlių tvarkymo taisyklės, pagal kurias šachtines atliekų šalinimo sistemas turinčiuose daugiabučiuose šachtos ilgainiui turi būti užsandarintos, o konteineriai po jomis nuo vasario 1 dienos išvežami.  Naujienų portalas tv3.lt domisi, kiek daugiabučių Vilniuje jau pasiekė šios naujovės.  Sostinėje yra beveik 3000 daugiabučių, kuriuose įrengtos šachtinės atliekų sistemos.

Aplinkos ministerijos siūlomas naujasis atliekų tvarkymo kainodaros modelis ne tik vėl brangins šios paslaugos gyventojams kainą, bet ir gerokai sumažins savivaldybių savarankiškumą išstumiant jas iš kainų nustatymo proceso, teigia Lietuvos savivaldybių asociacija (LSA). Dabar kainos už atliekų tvarkymą yra skirtingos visose šalies savivaldybėse.

Lietuvos miškuose pernai surinkta 700 tonų atliekų, skelbia Aplinkos ministerija. Valstybinių miškų urėdijos duomenimis, 100 tonų šių atliekų – netinkamos naudoti automobilių padangos, jų miškuose ypač padaugėja per padangų keitimo sezonus – pavasarį ir rudenį. Šis skaičius rodo, kad senomis padangomis pamiškėse nusikratė apie 3 tūkst. automobilių savininkų.

Aukšto lygio radioaktyvios atliekos, kurios dar dabar talpinamos į specialius konteinerius ir užkasamos po žeme, manoma, iširs greičiau, nei planuota. Tai turėtų turėti rimtų pasekmių ne tik ekologijai, tačiau ir žmogaus sveikatai. Apie tai anksčiau nebuvo net susimąstoma. Vien JAV radioaktyvios atliekos šiuo metu sudaro daugiau nei 90 tūkst. metrinių tonų (apie 9 mln. kilogramų), rašoma portale iflscience.com. Šis skaičius per artimiausius dešimtmečius turėtų išaugti iki 140 tūkst.

Alytaus rajone antradienį radus krūvą tekstilės atliekų, aplinkosaugininkai ieško, kas jas išmetė. Aplinkos apsaugos departamento teigimu, į gamtą išmestų drabužių bei avalynės 12 kubinių metrų krūva buvo rasta netoli Tūkstantmečio tilto. „Pareigūnams nenustačius, kas galėjo atsikratyti šiomis atliekomis, Aplinkos apsaugos departamentas prašo visuomenės pagalbos“, – rašoma aplinkosaugininkų pranešime.

Atliekų perdirbimas ir rūšiavimas – šiais laikais visiems žinomi dalykai, bet ar kada girdėjote apie rūšiavimo šventyklą? Taip tokia yra – į ją jus ir kviečiame pasižiūrėti, kaip plastiko buteliai virsta vienuolių apdarais. Tailando vienuolis kūną apsivynioja tradicinės šafrano spalvos apdaru. Bet tradicinė skraistė pagaminta visai ne tradiciškai. O ir šis Tailando vienuolynas netradicinis – jį galima drąsiai vadinti rūšiavimo šventykla. Tikintieji čia aukoja ne pinigus, o plastiką.

Šiomis dienomis itin didelis dėmesys atkreipiamas į aplinkos apsaugą, tačiau kai kurie nepaiso galimų baudų ir statybinėmis atliekomis užverčia ne tik savo, bet ir kitų sklypus. Šių metų sausio 30 d. Panevėžio rajono gyventojas užfiksavo kaip apie 13 val. atvažiavo savivartis sunkvežimis ir išpylė didelį kiekį statybinių atliekų šalia jo namo. Vyras teigia, kad tai vyksta jau ne pirmą kartą, todėl buvo nuspręsta ant namo įsirengti stebėjimo kameras, kurios galėtų užfiksuoti tokius įvykius.

Aukščiausias statinys Lietuvoje – Vilniuje stūksantis televizijos bokštas sveria 25 tūkstančius tonų. Per metus lietuviai išmeta tiek plastiko atliekų, kiek sveria net keturi televizijos bokštai. Ir liūto dalis visų šiukšlių – įvairios maisto, gėrimų pakuotės. Trečdalis plastiko atliekų perdirbamos ir virsta kibirais, vamzdžiais, įvairiais indais. Trečdalis šiukšlių iškeliauja į perdirbimo gamyklas užsienyje.

Aplinkosaugininkai sako, kad aiškinasi informaciją apie Vilniaus rajone rastą plastiko atliekų sąvartyną. Aplinkos apsaugos departamento atstovė Ieva Krikštaponytė BNS informavo, jog į vietą yra išsiųsti aplinkos apsaugos pareigūnai, jie atliks vietos apžiūrą. Vilniaus vicemeras konservatorius Valdas Benkunskas antradienį pranešė, kad plastiko atliekos aptiktos Čekiškių kaime esančioje apleistoje fermoje.

Pakruojo ir Panevėžio rajonuose rasta galbūt nelegaliai laikomų pavojingų atliekų, pirmadienį pranešė Aplinkos apsaugos departamentas. Šios atliekos aptiktos praėjusią savaitę atliekant neplaninį patikrinimą, departamentas kreipėsi į teisėsaugą. Iš pradžių Pakruojo rajone aptiktos 222 statinės su neaiškios kilmės skysčiais, pirminiais duomenimis, naftos produktais.

Vilniaus miesto savivaldybei užsimojus gyventojus skatinti noriau rūšiuoti buitines atliekas, buvo nuspręsta šalia daugiabučių įrenginėti požemines arba pusiau požemines konteinerių aikšteles su įkastais šiukšlių maišais. Tokių konteinerių jau įrengta 1825, tačiau su naujienų portalu tv3.lt susisiekę vilniečiai teigė matę, kaip naujuosiuose konteineriuose plyšusius maišus keitė naujais ir domėjosi, kas už tai sumoka.

Vilniuje šalia konteinerių besivoliojančios purvinos drabužių krūvos liks tolima praeitimi – taip žada sostinės valdžia, kadangi šią savaitę Vilniuje įrengti nauji, tik tekstilės atliekoms skirti konteineriai. Didelę dalį į juos patekusių drabužių planuojama prikelti antram gyvenimui. Ką daro su nenaudojama tekstile, dalijasi ir gyventojai. „Padovanoju kažkam. Internete yra „Facebook“ grupė, kur galima dovanoti nepažįstamiem žmonėm drabužėlius.

Nuo šių metų sostinėje tekstilė bus surenkama patogiau ir tvarkingiau: statomi nauji konteineriai visame mieste, parinktos patogesnės jų vietos, o tekstilės atliekas surinkinės savivaldybės įmonė „Vilniaus atliekų sistemos administratorius“, rašoma pranešime spaudai. Šiandien įrengti pirmieji 24 iš 105 konteinerių, kurių visas tinklas įvairiuose Vilniaus rajonuose atsiras iki sausio mėnesio pabaigos.

Aplinkosaugininkai ketvirtadienį Utenos rajono Dičiūnų kaime rado netinkamai laikomas pavojingas atliekas. Kaip pranešė Aplinkos apsaugos departamentas (AAD), jie su Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento (PAGD), policijos bei Aplinkos apsaugos agentūros (AAA) pareigūnais atliko neplaninį bendrovės „Ūrus ir Ko“ veiklavietės patikrinimą.

Nuo sausio 1-osios Vilniuje įsigaliojo naujos atliekų tvarkymo taisyklės, pagal kurias šachtines atliekų šalinimo sistemas turintys daugiabučiai yra įpareigoti jas užsandarinti. O jau nuo vasario 1-osios bus pradedama išvežti po šachtomis stovinčius konteinerius. Tiesa, visgi galimybę rinktis, ar šachtas užsandarinti, ar jas palikti, gyventojai turės, tačiau bet kuriuo atveju teks susimokėti.  Tiems, kurie nuspręs užsandarinti šachtas teks susimokėti už jų užvirinimą.

„Grigeo Klaipėda“ galimai pildama nevalytas atliekas į Kuršių marias, neva galėjo sutaupyti po 50 000 eurų per mėnesį už jų išvalymą. Po skandalu virtusio prokuroro tyrimo išvadų šios įmonės produkcijai Lietuvos giventojai ragina skelbti boikotą, o vienas prekybos centras net atsisako bendrovės gaminiais prekiauti. vienaip ar kitaip su įmone susijusiose bendrovėse ar institucijose pradėti vidniai tyrimai. Aiškėja, ir kuo galėjo būti teršiamos Kuršių marios.

Šturmavę kartono gamyba užsiimančios įmonės „Grigeo Klaipėda“ patalpas ir gamyklą, uostamiesčio pareigūnai nustatė, kad įmonė tyčia ne vienerius metus į Kuršių marias pila neišvalytas atliekas, nors valymo įrenginius yra susimontavę. Žala gamtai siekia milijonus eurų, be to įmonės laukia 5 000 000 siekianti bauda, o atsakingiems asmenims gali tekti už grotų praleisti net šešerius metus.

Vilniuje viso yra apie 3000 daugiabučių, kuriuose yra įrengtos šachtinės atliekų šalinimo sistemos. Visgi, jau nuo 2020-ųjų sausio 1-osios įsigalioja naujos atliekų tvarkymo taisyklės, pagal kurias atliekų šalinimo šachtos turės būti užsandarintos, o konteineriai po jomis jau nuo vasario 1 dienos bus išvežami.  Tiesa, savivaldybės atstovai teigia, kad tokie pokyčiai nuo naujųjų laukia tų daugiabučių, šalia kurių jau yra įrengti požeminių arba pusiau požeminių konteinerių aikštelės.

Nors valdžia džiūgauja, kad kitais metais didės atlyginimai, pensijos ir kitos išmokos, tačiau dalis gyventojų to gali ir nepajusti dėl augančių kainų. Primename, kad jau žinoma, kiek kai kurios prekės ir paslaugos 2020 m. brangs dėl patvirtintų didesnių įkainių ir mokesčių. Kitos kainos gali didėti dėl augančios minimalios algos ir kitų priežasčių.

Per dieną žmogus vidutiniškai sugeneruoja 2 kilogramus atliekų, tarp jų – nemaža dalis maisto likučių. Pasaulyje vis labiau plintant judėjimo be atliekų (angl. zero waste) idėjoms ir susidomėjimui aplinkosaugos temomis, Lietuva taip pat nelieka nuošalyje. Zero waste šalininkai ir aktyvistai pastebi, kad renkantis tvaresnius vartojimo įpročius, kiekvieno indėlis į švaresnę ir sveikesnę aplinką yra svarbus. Be to, toks gyvenimo būdas gali padėti ir nemažai sutaupyti.

Aplinkos ministras Kęstutis Mažeika antradienį pranešė, kad pavojingos atliekos iš neseniai degusios Alytaus padangų perdirbimo įmonės bus pradėtos išvežti šią savaitę. Pasak jo, tuo užsiims valstybės valdoma pavojingų atliekų tvarkymo bendrovė „Toksika“, tačiau išvežimo sąskaitas galiausiai turės padengti perdirbimo įmonė „Ekologistika“. „Dar šią savaitę bus pradėtos vežti atliekos“, – BNS sakė K. Mažeika.

Lietuva, siekdama spręsti nenaudojamų padangų surinkimo problemą, svarsto galimybę jas įtraukti į užstato sistemą.  „Svarstome kurti užstato sistemą padangų srityje“, – Seime pirmadienį vykstančioje konferencijoje apie pakuočių tvarkymą sakė Aplinkos ministerijos atliekų politikos grupės vadovė Agnė Bagočiutė. Pasak jos, apklausų duomenimis, į užstato sistemą įtraukti padangas siūlo ir gyventojai.

Pavojingas atliekas superkančiam uteniškiui pateikti kaltinimai dėl mokesčių slėpimo, trečiadienį pranešė Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT). Įtariama, kad bendrovės direktoriui M. V. apgaulingai tvarkant apskaitą ir teikiant neteisingus duomenis mokesčių administratoriui, jo vadovaujama įmonė išvengė daugiau kaip 70 tūkst. eurų pelno mokesčio.

Lietuviai mielai keičia vienkartines gėrimų pakuotes į pinigus ir pagal šį rodiklį pirmauja Europos Sąjungoje, tačiau ekonomistų požiūris apie šį pasiekimą išsiskiria. Kol vieni džiaugiasi, kad gebame adaptuotis ir mąstome progresyviai, kiti akcentuoja, kad mums paprasčiausiai svarbus kiekvienas centas. 2016 m. Lietuvoje startavo vienkartinių gėrimų pakuočių užstato sistema, pakeitusi iki tol galiojusią tvarką, kad užstatą atgauti galima tik už tam tikrą alkoholinių gėrimų tarą.

Daugelis jau įprato silpnųjų alkoholinių ar nealkoholinių gėrimų stiklines, metalines ir plastikines pakuotes nunešti į taromatus. Tačiau Seime bręsta sprendimas į užstato sistemą įtraukti ir daugiau stiklinių pakuočių. Dar 2017 m. Seimo narė Virginija Vingrienė registravo Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymo pataisas, kuriomis į užstato sistemą būtų įtrauktos visos alkoholinių gėrimų pakuotės.

Vietoj naminių gyvūnėlių šiukšliadėžėje besirangantys ir gerą darbą atliekantys sliekai. Ir tai ne koks apsileidimas, bet žingsnis švaresnės planetos link. Gyvą šiukšliadėžę namuose turinti vilnietė neslepia – maistu ji dalijasi su jau šeimos nariais tapusiais sliekais. Vilnietė Aurelija daugiabutyje savo namuose turi dešimtis augintinių. Ir visi jie telpa štai šioje medžiaginėje šiukšlių dėžėje.

Europos Sąjungai (ES) po beveik metus trukusių derybų šią savaitę priėmus direktyvą sumažinti vienkartinių plastiko gaminių naudojimą, Lietuva taip pat ruošiasi pamažu iš rinkos išimti smulkius plastiko gaminius. Aplinkos ministras Kęstutis Mažeika sako, kad jau rengiami būtini įstatymų pakeitimai. „Prisitaikant prie direktyvos, kad rinkoje neliktų smulkiųjų plastiko gaminių, parengiamieji darbai vyksta. Rengiamas jau visas paketas (įstatymų pataisų – BNS)“, – BNS pareiškė K. Mažeika.

Lietuvos atliekų tvarkytojai paskaičiavo, kaip mes – lietuviai – saugome gamtą ir rūšiuojame atliekas. Paaiškėjo, kad per penkerius metus lietuvių rūšiavimo įpročiai pasikeitė drastiškai: į rūšiavimo konteinerius surenkame kone dvigubai daugiau atliekų. Tiesa, labiausiai prie gamtos saugojimo prisideda individualių namų gyventojai, daugiabučių kiemuose statistika vis dar liūdna. Per pernai metus į rūšiavimo konteinerius surinkome 46 tūkst. tonų pakuočių atliekų.

Utenos rajone atliekų tvarkymo įmonė ir jos vadovai kaltinami padarę didelę žalą gamtai ir aplinkai, antradienį pranešė Finansinių nusikaltimų tarnyba (FNTT). Vilniaus apygardos teisme nagrinėjama byla, kurioje remiantis FNTT surinkta ikiteisminio tyrimo medžiaga, bankrutavusi atliekų tvarkymo bendrovė ir jos vadovai kaltinami tuo, kad netinkamai tvarkė žmonių sveikatai ir gamtai pavojingas atliekas.

Pavojingas atliekas tvarkantis Atliekų tvarkymo centras (ATC) ir aplinkos apsaugos konsultacijų bendrovė „Biosistema“ tinkamai tvarkė atliekas, po 7 metų tyrimų ir bylinėjimosi nutarė teismas. Vilniaus miesto apylinkės teismas praėjusį pirmadienį išteisino ATC vadovą Eriką Janą Volosevičių ir jo pavaduotoją Audrių Puškorių bei bendrovę „Biosistema“, kuriai anksčiau vadovavo A. Puškorius.

Anglijos pietvakariuose buvo aptiktas kanalizacijos sistemą užkimšęs didžiulis „riebalų ledkalnis“ – 64 m ilgio darinys iš sukietėjusių riebalų, aliejaus ir kūdikių servetėlių, antradienį pranešė pareigūnai. Andrew Roantree iš komunalinių paslaugų įmonės „South West Water“ sakė, kad kompanijos komandai „prireiks maždaug aštuonių savaičių šiam monstrui susmulkinti itin sunkiomis darbo sąlygomis“. Jis paragino visuomenę nepilti į kanalizaciją riebalų ir nemesti į klozetus kūdikių servetėlių.

Didžiosioms Vilniaus atliekų tvarkymo bendrovėms paskelbus norą trauktis iš sostinės dėl patiriamų nuostolių, miesto meras Remigijus Šimašius ramina vilniečius – šiukšlių išvežimo kaina keistis neturėtų. Ketvirtadienį Vilniaus miesto savivaldybė pranešė, kad atliekų tvarkymo bendrovės „Ecoservice“ ir „VSA Vilnius“ ketina trauktis iš sostinės, nes jų veikla po įgyvendintos atliekų tvarkymo reformos tapo nuostolinga.

Klaipėdoje, Alksnynės gatvės gyventojai pamatė šokiruojantį vaizdą – daugybę išmestų, galimai jau panaudotų švirkštų. Pastarieji priskiriami pavojingoms atliekoms, tad mesti juos į šiukšlių konteinerius negalima. Tačiau kaip atsikratyti panaudotais švirkštais neaišku. Tam numatytos tvarkos  nėra, bet baudos už netinkamai išmestus švirkštus gresia.

  Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT) su Vilniaus apygardos prokuratūra teismui perdavė baudžiamąją bylą dėl fiktyviai tvarkytų metalinių ir kitų pakuočių. Įtariama, kad valstybei galėjo būti padaryta 6 mln. eurų žala.   Teisėsauga pranešime bendrovės neįvardija, bet, BNS žiniomis, tyrimas baigtas dėl jau bankrutavusios atliekų tvarkytojos „Metrail“. Dėl jos veiksmų dabar mėgina taikiai susitarti aplinkosaugininkai ir metalo pakuočių gamintojai bei importuotojai.

 Lietuvoje gali brangti šiukšlių išvežimas. Aplinkos ministerija keičia komunalinių atliekų surinkimo rinkliavos taisykles. Vyriausybė mano, kad ydinga šiukšlių išvežimo kainą sieti su būsto plotu, ir rekomenduoja sąskaitas išrašinėti pagal gyventojų ar darbuotojų skaičių. Nors ministerija aiškina, kad tai tėra rekomendacijos, Vilniaus miesto savivaldybės atstovai piktinasi. Esą tokie siūlymai gali iškreipti ir pabranginti atliekų tvarkymą.

Kazokiškių sąvartyno vadovas drąsiai galėtų pretenduoti į metų dosnuolio apdovanojimą – jis be didelės sąžinės graužaties su šiukšlių krize susidūrusiai įmonei padovanojo 4,58 mln. eurų. Mistiniais argumentais apraizgyta dovana kaip reikiant įsiutino Vilniaus miesto savivaldybę ir sąvartyną valdančią įmonę, tačiau vadovas ginasi, kad šis žingsnis ne tik neatnešė nuostolių, bet buvo pelningas.

Buityje susidarančios atliekos gali būti greitai yrančios, kuriose dauginasi įvairūs mikroorganizmai, jos skleidžia nemalonų kvapą ir pritraukia įvairių vabzdžių bei graužikų. Norint išvengti šių kenkėjų platinamų ligų bei nemalonių pojūčių, buitinės atliekos turi būti reguliariai šalinamos. Sutrikus atliekų šalinimui Nacionalinis visuomenės sveikatos centras rekomenduoja: 1. Mažinti į buitinių atliekų konteinerius išmetamų atliekų kiekį.

Nepaisant to, kaip Vilniaus meras Remigijus Šimašius didžiavosi naująja sostinės atliekų išvežimo tvarka, ši netruko jam užtarnauti „Šiukšlių mero“ etiketės. Gyventojų skundai plūsta į už atliekų tvarkymą atsakingą įmonę, tačiau jau kelias dienas situacija nesikeičia – vilniečiai po savo langais mato tikrus šiukšlynus. Į portalą tv3.lt kreipėsi vilnietė Dovilė, prie kurios namų šiukšlės kaupiasi jau keturias dienas, bet niekas nesivargina jų išvežti.

Vilniaus Verkių miške tarp žibučių galima rasti ir... baldų. Sostinės parke – krūvos šiukšlių net su veikiausiai jas išmetusių žmonių asmens duomenimis. Vienas pažeidėjų, nepraėjus nė savaitei nuo pasirodžiusios informacijos, pakliuvo Vilniaus viešosios tvarkos sargams. Ir išsisukti nuo baudos jam nepavyks. O štai Pavilnių ir Verkių parko direktorė teigia, kad žala gamtai padaryta gerokai didesnė, nei pažeidėjams gresianti bauda.

Lietuvoje antradienį įsigalioja reikalavimas visuose gyvenamuosiuose būstuose – butuose, individualiuose namuose, sodo nameliuose – įsirengti autonominius dūmų detektorius. Detektorių įrengimą nuo gegužės 1 dienos reglamentuoja Bendrosios priešgaisrinės saugos taisyklės. Ugniagesiai tikisi, kad garso signalu detektoriai įspės gyventojus apie gresiantį pavojų, o laiku iškviesta pagalba padės išgelbėti gyvybes ir žmonių turtą.

Tauragės regiono atliekų tvarkymo centras ėmėsi griežtų priemonių prieš pažeidėjus. Bendro naudojimo konteinerių aikštelės nuo praėjusių metų stebimos vaizdo kameromis, o aikštelėse netinkamai atliekų atsikratantys žmonės identifikuojami ir kviečiami rimto pokalbio.

Seimui siūloma uždrausti deginti skirtų atliekų gabenimą į Lietuvą ir apriboti sudeginamų atliekų kiekį. Dabar jis nėra reguliuojamas. Aplinkos apsaugos komiteto narės „valstietės“ Virginijos Vingrienės teigimu, tai paskatintų aktyvesnes diskusijas dėl kogeneracinių jėgainių likimo ir valstybės investicijų į jas efektyvumo. Seimas yra priėmęs svarstyti jos parengtas tokius sugriežtinimus numatančias Atliekų tvarkymo įstatymo pataisas, kurių toliau Seimas imsis birželį.

 Pakuočių atliekų sutvarkymą liudijantį dokumentą pripažinti neteisėtu būtų galima tada, kai atliekų tvarkymo įmonės nepateiks įrodymų apie atliktus darbus, siūlo parlamentarai Kęstutis Mažeika ir Virginija Vingrienė. Jie Seime užregistravo tai numatančias Atliekų tvarkymo įstatymo pataisas, kurios leistų aplinkos apsaugos kontrolę vykdančioms institucijoms patikrinti, ar atliekos tikrai sutvarkytos – perdirbtos arba sudegintos, o ne pristatytos į sąvartynus ar išverstos miške.