arvydas anušauskas

Lietuva į Vokietija siųs 40 instruktorių apmokyti Ukrainos karių, sako krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas. „Apie 40 Lietuvos instruktorių prisijungs prie įvairių Ukrainos karių rengimo kursų Vokietijoje“, – žurnalistams antradienį spaudos konferencijoje sakė ministras. Apie tai jis pranešė susitikęs su Vokietijos gynybos ministru Borisu Pistorius.

Lietuva ruošiasi dar didesnei grėsmei iš Rusijos. Nors Rusija Ukrainoje įklimpo, anot Lietuvos krašto apsaugos ministro Arvydo Anušausko, mūsų šalis turi stiprinti savo gynybą. Ministras ketina imtis dešimtmečio projekto – kurti 18 tūkst. karių diviziją, kuri gali būti apginkluota tankais, sraigtasparniais, raketų paleidimo sistemomis. Lietuvai turimos ginkluotės nebepakanka – tvirtina Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas.

Lietuvos krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas teigia, kad ruošiamas naujas paramos Ukrainai paketas. Apie tai jis informavo Lietuvoje viešintį Ukrainos gynybos ministro pirmąjį pavaduotoją generolą leitenantą Oleksandrą Pavliuką, pirmadienį pranešė Krašto apsaugos ministerija. „Pamokos, išmoktos Ukrainoje, padeda mums tikslingai vystyti savo karinius pajėgumus.

Švedijos ir Suomijos narystė NATO sustiprins saugumą ir kolektyvinę sąjungininkų gynybą, ketvirtadienį vykusio susitikimo su Turkijos ambasadoriumi Lietuvoje Gorkemu Barisu Tantekinu metu pažymėjo krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas. „Vienas esminių artėjančio NATO viršūnių susitikimo Vilniuje prioritetų – priešakinė gynyba, kuri turi tapti NATO gynybos laikysenos ir planavimo pagrindu.

Lietuvos kariuomenė už 34 mln. eurų įsigijo naujų kulkosvaidžių „MINIMI 7.62“, trečiadienį pranešė krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas.  „Kariuomenę pasieks nauji kulkosvaidžiai MINIMI 7.62. ir granatsvaidžio „Carl-Gustaf“ amunicija“, – feisbuke rašė ministras. Anot jo, sutartį su Belgijos ginklų gamintoju „Herstal“ dėl lengvųjų kulkosvaidžių įsigijimo už 34 mln. eurų Gynybos resursų agentūra pasirašė praėjusį mėnesį.

Tūkstančiai lietuvių sugužėjo į prasidėjusią kasmetinę knygų mugę. Daugelis pripažįsta – knygos pabrango, bet joms pinigų vis tiek negaila. Ypatingi mugės akcentai – 700-asis Vilniaus jubiliejus ir kraujuojančios Ukrainos karo metinės. Tad tarp įvairių leidyklų stendų vis šmėžuoja mėlynai geltonos dvispalvės.

Vilniuje, Katedros aikštės prieigose, bus eksponuojamas į Lietuvą atvežtas Ukrainos kariuomenės sunaikintas rusų tankas T-72B, rašoma Krašto apsaugos ministerijos pranešime spaudai. Šis karo trofėjus – puikus pavyzdys, kad vienybė, kovinė dvasia, pasiaukojimas ir mūsų nepertraukiama parama Ukrainai gali atremti net ir gerai ginkluotą priešą. „Visi rusų tankai turi tapti Ukrainos trofėjais. Privalome ir toliau remti Ukrainą, kad kuo greičiau būtų pasiekta pergalė.

Krašto apsaugos ministerija (KAM) šią savaitę pasiūlė palengvinti privačios žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūras, kai vystoma sąjungininkams priimti skirta karinė infrastruktūra. Kaip rašoma įstatymų projektų paketo aiškinamajame rašte, šiuo metu galiojančiuose teisės aktuose nustatytos žemės paėmimo procedūros yra per ilgos ir gali užtrukti iki trejų metų.

Lietuva pasirengusi diskutuoti ir apie didesnį nei 2 proc. NATO įsipareigojimą gynybai, sako krašto apsaugos ministras. Taip jis kalbėjo po trečiadienį Briuselyje vykusio Aljanso gynybos ministrų susitikimo, kuriame aptartas liepą Vilniuje vyksiantis viršūnių susitikimas. „Turime sutarti dėl gynybos pramonės pajėgumų stiprinimo bei ambicingo ilgalaikio įsipareigojimo gynybos finansavimo didinimui. 2 proc.

Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas tikisi, kad NATO partneriai galiausiai sutars ir dėl naikintuvų Ukrainai siuntimo. „Manau, kad kaip ir su visa ginkluote – šalys galiausiai vis dėlto sutars“, – žurnalistams Briuselyje antradienį sakė ministras. Vis dėlto jis pabrėžė, kad Ukrainos gynybos kontaktinės grupės susitikime šiuo klausimu plačios diskusijos nevyko.

Ukrainoje viešinčiam krašto apsaugos ministrui Arvydui Anušauskui įteiktas šios šalies gynybos ministro Oleksijaus Reznikovo medalis, išreiškiant dėkingumą visiems Lietuvos žmonėms už jų paramą, pranešė ministerija.

Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas lankosi Ukrainoje, susitiko su gynybos ministru Oleksejumi Reznikovu.  „Oficialaus dvišalio vizito diena Ukrainoje praėjo pokalbiuose su gynybos ministru O.Reznikovu, karinių pajėgų atstovais apie saugumo situaciją, Rusijos okupacinių pajėgų veiksmus, padėtį Juodojoje jūroje, paramos Ukrainai formas ir būsimą NATO viršūnių susitikimą Vilniuje ir taip toliau.

Užuot stiprinusi šauktinių pasirengimą ir mokymus, valdžia svarsto trumpinti privalomos karo tarnybos laiką iki 6 mėnesių. Šis siūlymas kelia abejonių, ar pavyks per tokį laiką karius paruošti tinkamai. Daugiau apie tai – laidos „Karštai su tv3.lt“ reportaže. Kristijonas Ražickas – studentas, tačiau savaitgalius jis skiria tarnybai Krašto apsaugos savanorių pajėgose. Prieš tapdamas savanoriu, iškart po mokyklos, jis savo noru nuėjo į kariuomenę.

Užuot stiprinusi šauktinių pasirengimą ir mokymus, valdžia svarsto trumpinti privalomos karo tarnybos laiką iki 6 mėnesių. Šis siūlymas kelia abejonių, ar pavyks per tokį laiką karius paruošti tinkamai. Daugiau apie tai – laidos „Karštai su tv3.lt“ reportaže. Kristijonas Ražickas – studentas, tačiau savaitgalius jis skiria tarnybai Krašto apsaugos savanorių pajėgose. Prieš tapdamas savanoriu, iškart po mokyklos, jis savo noru nuėjo į kariuomenę.

Tiekdama Ukrainai tankus Vokietija išlaiko NATO sąjungininkių vienybę, trečiadienį sakė Lietuvos krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas, Berlynui patvirtinus, kad siųs nuo Rusijos besiginančiai šaliai 14 tankų „Leopard 2“. „NATO bet kokiu atveju, kokie bebūtų dideli skirtumai tarp valstybių, jų požiūriai ar į Ukrainą, ar į Rusiją, ar į karą, vis dėlto vienybės išlaikymas yra principinis klausimas ir aš manau, kad sąjungininkų noras išlaikyti tą vienybę – nuo to noro negalėjo nusišalinti i...

Lietuvos kariai išvyko į ukrainiečių rengimo misiją Jungtinėje Karalystėje (JK), trečiadienį pranešė kariuomenė. Pirmoji šiais metais 18-os Lietuvos kariuomenės instruktorių grupė dalyvaus su prieš Rusijos invaziją kovojančios Ukrainos karių mokymo operacijoje „Interflex“. Lietuva šiuose mokymuose dalyvauja nuo 2022-ųjų rudens. Kaip BNS informavo kariuomenė, tai antroji nuo praėjusių metų ir pirmoji šiemet tokia misija, ateityje planuojama siųsti dar septynias karių rotacijas.

Vyriausybė užsimojo įgyvendinti seną politikų svajonę Vilniuje įkurti atskirą ministerijų miestelį. Tam pasirinko vietą Vilniaus centre prie upės, šalia Seimo ir Lukiškių kalėjimo. Miesteliui pastatyti vyriausybė kol kas planuoja išleisti beveik 170 mln. eurų ir, nors ketina dabartines ministerijų patalpas parduoti, vis tiek projektą numato nuostolingą. Negana to, miestelis išdygs ten, kur anksčiau buvo totorių mečetė ir kapinės.

Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas sako, kad šalių pozicijos dėl tankų tiekimo Ukrainai keičiasi, taip pat randasi valstybių, ketinančių siųsti Ukrainai vokiškus tankus „Leopard“. „Pokyčiai pozicijose yra. Tai, kad viešai nepaskelbta, nereiškia, kad nėra pokyčio“, – BNS penktadienį telefonu iš Vokietijos sakė A. Anušauskas. Jis dalyvavo Ramšteino formato susirinkime, kur Vakarų šalių lyderiai aptarė tolesnę paramą Rusijos invazijai besipriešinančiai Ukrainai.

Dalis Ramšteino formate dalyvaujančių šalių penktadienį praneš Ukrainai perduodančios vokiškų tankų „Leopard“, sako krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas. „Kai kurios siųs, bet ryt daugiau bus žinių“, – ketvirtadienį BNS sakė politikas, tačiau konkrečių šalių neįvardino. Jis taip pat pabrėžė, kad Vakarų valstybės įsipareigos siųsti „šimtus vienetų“ šarvuotos karinės technikos.

Lietuva Ukrainai perduos du Mi-8 sraigtasparnius, artimojo nuotolio zenitinių patrankų L-70, pranešė krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas. „Šiandien turiu gerų žinių Ukrainai iš Lietuvos. Naujas Lietuvos mirtinų ginklų paramos paketas apims keliasdešimt L-70 priešlėktuvinių ginklų, amuniciją ir du Mi-8 sraigtasparnius. Visa perduodamos paramos vertė siekia apie 125 mln. eurų“, – „Twitter“ paskyroje ketvirtadienį pranešė ministras.

Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas trečiadienį Vyriausybei pristatė šaukimo į kariuomenę reformą. Jis reformos pagrindinius akcentus pristatė neformaliame Ministrų kabineto pasitarime.  Po posėdžio A. Anušauskas BNS teigė, jog neformaliame pasitarime iš premjerės Ingridos Šimonytės išgirdo raginimą šauktinių reformą plačiau pristatyti partneriams, tokiems kaip jaunimo organizacijos, studentai ar universitetų rektoriai.

Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas su Jungtinės Karalystės (JK) Ginkluotojų pajėgų ministru Jamesu Heappey aptarė šios šalies indėlį į regiono saugumo užtikrinimą ir koordinuotą Europos šalių paramą Ukrainai. „Esame dėkingi savo strateginiams sąjungininkams britams už reikšmingą indėlį į Lietuvos gynybą ir saugumo užtikrinimą. Jungtinės Karalystės buvimas Baltijos regione turi stiprų atgrasymo elementą, kurį būtina toliau stiprinti“, – pranešime antradienį cituojamas A. Anušauskas.

Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas matytų poreikį už kibernetinį saugumą atsakingam viceministrui, o į Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) vadovo Lauryno Kasčiūno siūlymą skirti atskirą viceministrą rezistencijai atsako, kad ši sritimi jau rūpinamasi.

Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas atmeta opozicijos atstovų kritiką, kad šauktinių reforma pristatyta be politikų aptarimo, nes pagrindinės diskusijos dėl jos vyks Seime. „Partijos turi savo atstovus Seime ir aš tiesiog priminsiu, kad tai buvo tik pradėta diskusija.

Vokietijos gynybos ministrės Christine Lambrecht pasitraukimas laikinai pristabdys Vilniaus ir Berlyno diskusijas dėl brigados, tačiau didesnės įtakos neturės, sako krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas. „Keičiasi ne tik ministrė, bet ir valstybės sekretoriai kartu su ja. Be abejonės, kažkokia pauzė trumpalaikė bus, bet tik tiek“, – BNS pirmadienį sakė politikas. „Nemanau, kad neigiamos įtakos tai galėtų turėti“, – pridūrė A. Anušauskas.

Kol Vakarų valstybės vis dar svarsto, kokią karinę techniką galima tiekti Ukrainai neužrūstinant Putino, lietuviai skuba padėti nuo karo, šalčio ir nepritekliaus kenčiantiems ukrainiečiams. Daugiau apie tai – laidos „Karštai su tv3.lt“ reportaže. Ukrainietis Oleksandras Tereščenko dar 2014 metais, kai Rusija užpuolė Ukrainą, atėjo į komisariatą ir pasiprašė į frontą. Tačiau per mūšį, kai gynė Donecko oro uostą, buvo stipriai sužeistas.

Ukrainos kare atėjo lemiamas metas, rusai jau kitą mėnesį bandys surengti didelį puolimą – tokią informaciją iš prezidento Zelenskio vakar išgirdo su juo susitikęs Gitanas Nausėda. Anot jo, Vakarams būtina siųsti kuo daugiau tankų ir pėstininkų kovos mašinų. Lietuva, anot prezidento, šiemet Ukrainai paramos suteiks už 40 milijonų eurų.

Statutinių tarnybų ir kariuomenės bendradarbiavimas sustiprins šias pajėgas ir leis geriau pasiruošti atremti šalia kylančias grėsmes, sako vidaus reikalų ir krašto apsaugos ministrai, ketvirtadienį pasirašę bendrą įsakymą dėl bendradarbiavimo. „Statutinių pareigūnų ir kariuomenės bendradarbiavimas ir gebėjimas veikti išvien – ypatingai svarbus. Mes jau turime patirčių, kai reikėjo stoti petys petin prie sienos atremiant Baltarusijos režimo hibridinę ataką.

Ketvirtadienį vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė ir krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas  pasirašė bendrą įsakymą, kuriuo bus patvirtintas planas dėl vidaus sistemos pareigūnų įsitraukimo į šalies gynybą. „Geopolitinė situacija ir karo Ukrainoje išmoktos pamokos verčia mus skirti ypatingą dėmesį pasiruošimui. Ir ne tik kalbant, ką turi daryti mūsų kariuomenė, bet ir apie vidaus reikalų sistemos pasirengimą.

Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad reikia svarstyti visus pasiūlymus, kurie Lietuvą priartina prie visuotinės gynybos principo. Taip prezidentas komentavo idėjas trumpinti šauktinių tarnybos trukmę ar įvesti visuotinį šaukimą. G. Nausėdos teigimu, Prezidentūra tikėjosi ir turėjo didelių lūkesčių, kad tiek pasiūlytas privalomos tarnybos trukmės trumpinimas, tiek visuotinio šaukimo klausimas atsidurs partijų susitarime dėl nacionalinio saugumo ir gynybos.

Su Baltijos šalių gynybos ministrais trečiadienį susitikęs krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas teigia, kad parama Ukrainai išlieka Baltijos šalių prioritetu. „2022-ieji buvo dar vieni labai produktyvūs Baltijos šalių bendradarbiavimo gynybos srityje metai. Rusijai brutaliai užpuolus Ukrainą, mes labai glaudžiai dirbome siekdami kuo efektyviau padėti ukrainiečiams.

Darbai kariniame miestelyje Šilalės rajone vykdomi greičiau nei buvo planuota, sako penktadienį naujai statomame komplekse apsilankęs krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas. „Naujajame kariniame miestelyje jau yra didžiosios dalies pastatų konstruktyvas. Netrukus galėsime džiaugtis tuo, ką sukūrėme, ir su pasididžiavimu parodyti tai savo sąjungininkams.

Naujame šauktinių sąraše – per 30 tūkstančių jaunuolių pavardžių, bet iš jų karo prievolę šiemet atliks mažiau nei 4 tūkstančiai. Tačiau ateityje kasmet bus šaukiama tarnauti vis daugiau jaunuolių. Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas pristatė planuojamą šaukimo sistemos pertvarką, pagal kurią šaukiamų tarnauti jaunuolių padaugėtų iki 5 tūkstančių. Tiesa, jie turėtų tarnauti trumpiau – 6 mėnesius.

Šiuo metu apie galimą premjerės Ingridos Šimonytės kandidatūrą į NATO vadoves ministrų lygmenyje nėra kalbama, sako šalies krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas. Anot buvusio NATO generalinio sekretoriaus pavaduotojo Giedrimo Jeglinsko, tai, kas taps naujuoju Aljanso vadovu, lems ne lytis ir ne šalis, iš kurios kandidatas yra kilęs. Britų dienraštis „Financial Times“ dar pernai rudenį paskelbė, kad Lietuva siekia, jog premjerė I. Šimonytė taptų naująja NATO vadove.

Ketvirtadienį Krašto apsaugos ministerija (KAM) sudarė šių metų šauktinių sąrašus. Jiems aptarti surengta krašto apsaugos ministro Arvydo Anušausko, Karo prievolės ir komplektavimo tarnybos (KPKT) direktoriaus Arūno Balčiūno spaudos konferencija. Spaudos konferenciją A. Anušauskas pradėjo nuo šaukimo sistemos pertvarkos pristatymo. „Mes norėtume didinti aktyvaus rezervo skaičių.

Paskutinėmis praėjusių metų dienomis Lietuva sutarė įsigyti „Caesar“ artilerijos sistemų. 2022-aisiais įsigijome ir raketinės artilerijos sistemų HIMARS, kovinių dronų „Switchblade“, tačiau ši ir kitos technikos mūsų šalį pasieks tik po kelerių metų.  Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas TV3 žinių „Dienos komentare“ atsakė, kada technika gausime tiksliai ir kodėl reikia laukti. Paskutinėmis metų dienomis sutarėte dėl 18 prancūziškų haubicų „Caesar“ įsigijimo.

Ukrainos gynybai reikalingos raketų paleidimo sistemos įstrigo Lietuvoje. Vilniaus rajone įsikūręs verslas nori padėti Ukrainai gintis ir padovanoti senus raketų paleidimo įrenginius, tačiau jų išvežti negali, nes jais pradėjo domėtis Lietuvos policija. Pareigūnai tiria raketų paleidimo sistemų subtilybes, aiškinasi, kas tai – karinė technika ar ginklai. Mat nuo to priklauso įrangos likimas.

Lietuvos kariuomenės gynybinius pajėgumus papildys 18 vienetų naujos kartos 155 mm savaeigių ratinių haubicų „Caesar Mark II“, rašoma pranešime žiniasklaidai. Gruodžio 29 d. lankydamasis Paryžiuje krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas patvirtino dvišalį susitarimą su Prancūzijos gynybos ministru Sebastienu Lecornu dėl prisijungimo prie „Caesar Mark II“ vystymo programos.

Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas ketvirtadienį lankysis Prancūzijoje, kur su šios šalies kolega Sebastienu Lecornu aptars prancūziškų „Caesar“ savaeigių ratinių haubicų įsigijimą, kitus klausimus. Kaip pranešė Krašto apsaugos ministerija (KAM), be haubicų pirkimo taip pat bus kalbama apie dvišalį bendradarbiavimą, paramą Ukrainai bei kitus aktualiausius saugumo ir gynybos klausimus.

Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas ir Lietuvos šaulių sąjungos (LŠS) vadovas Albertas Dapkus trečiadienį pasirašė biudžeto lėšų naudojimo sutartį, pagal kurią šiai sukarintai organizacijai kitąmet bus skirta 10,8 mln. eurų. Kaip nurodo Krašto apsaugos ministerija (KAM), šauliams didesnis finansavimas skiriamas dėl gausesnio prie jos prisijungti panorusių žmonių skaičiaus. „Efektyviai krašto apsaugai yra svarbu ir gynybos visuotinumas.

Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas sako, kad Lietuvoje svarstoma kurti kariuomenės diviziją. Pasak jo, turėti tokių ambicijų leidžia perkama divizijos lygmens ginkluotė, tokia kaip raketinės artilerijos sistemos HIMARS. „Mes irgi turime ambiciją, na, pavyzdžiui, gaudami divizijos lygmens pajėgumus kaip HIMARS sukurti lietuvišką diviziją ateityje“, – antradienį transliuotame interviu „Delfi“ sakė A. Anušauskas. Kariuomenės divizijoje paprastai tarnauja nuo 10 iki 15 tūkst.

Valstybės sienos apsaugai skirtoje greitojo reagavimo grupėje pasiruošę reaguoti nedelsiant budi iki 60 karių, ketvirtadienį Seime pranešė krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas. „Dabar parama teikiama budinčių taikos meto užduočių pajėgomis, iki 60 budinčių karių yra pasirengę reaguoti į galimus skaitlingesnius valstybės sienos pažeidimus nedelsiant“, – ketvirtadienį per Seimo posėdį sakė A. Anušauskas.

Gyventojai palankiausiai vertina prezidentą Gitaną Nausėdą ir krašto apsaugos ministrą Arvydą Anušauską, per mėnesį rinkėjai labiausiai nusivylė energetikos ir sveikatos apsaugos ministrais. Gruodį G. Nausėdą palankiai įvertino 61,3 proc. respondentų, lapkritį tokių buvo 62,2 procento. Anot „Vilmorus“ vadovo Vlado Gaidžio, per pastaruosius metus valstybės vadovo reitingas pakilo – pernai gruodį jį gerai vertino 52 proc.

Krašto apsaugos ir vidaus reikalų ministrai Arvydas Anušauskas bei Agnė Bilotaitė ketvirtadienį kviečiami į Seimą paaiškinti, kodėl iš Baltarusijos pasienio buvo atšaukti pasieniečiams talkinę kariai. Ministrų paaiškinimo per Seimo posėdį paprašė grupė opozicijos parlamentarų. Jie prašo pateikti informaciją, dėl kokių priežasčių, Seimui gruodžio 13-ąją dar kartą trims mėnesiams pratęsus nepaprastosios padėties galiojimą, po trijų dienų, gruodžio 16-ąją, kariai atšaukti iš pasienio.

Lietuva toliau perka naujus ginklus kariams – dabar nuspręsta įsigyti naujausių amerikiečių dronų–savižudžių. Anot ministro, mūsų šalis bus pirmoji pasaulyje, be Amerikos, įsigysianti dronų, galinčių naikinti ir priešo tankus. Lietuva derasi su sąjungininkais ir dėl to, kad NATO naikintuvai, dislokuoti Šiauliuose, ne tik patruliuotų, kaip dabar, bet prireikus įsitrauktų ir į mūšį. Dronai–savižudžiai „Switchblade 600“ – būtent tokius dronus pirks Lietuva.

Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų pirmininkas, užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis po vieno susitikimo su JAV delegacija suabejojo, ar šiuo metu Lietuva daro viską, kad sustiprintų savo gynybinius pajėgumus. Apie tai jis užsiminė šeštadienį vykusiame partijos tarybos posėdyje, kuriame aptarė ne tik karą Ukrainoje, saugumo padėtį regione, Vakarų nuovargį, bet ir Lietuvos pasirengimą gintis.

Brangiausias Lietuvos kariuomenės pirkinys istorijoje – iš Jungtinių Amerikos Valstijų už beveik pusę milijardo dolerių Lietuva perka raketinės artilerijos sistemas HIMARS: iš viso 8 paleidimo įrenginius su kovine ir mokomąja amunicija. Karybos ekspertai aiškina, kad ši sistema pajėgi numušti Karaliaučiuje esančią priešlėktuvinę rusų oro gynybą ir kitus svarbius taikinius, kurie atsirastų, jei Rusija ryžtųsi pulti NATO.

Rusija surengė dar vieną masinę ataką prieš Ukrainą ir nukreipė į ją daugiau nei 70 raketų. Be elektros liko antras pagal dydį šalies Charkivo miestas, elektros ir vandens tiekimas sutriko ir Kyjive. Savo ruožtu su Pentagono vadovu susitikęs mūsų krašto apsaugos ministras nei patvirtina, nei paneigia žinių dėl oro gynybos sistemų „Patriot“ Ukrainai. Tik sako, kad šioje srityje pokyčių bus. Tuo metu Putinas po trejų metų pertraukos pirmadienį vyks pas Lukašenką į Minską.

Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas trečiadienį išvyko vizito į JAV, ten aptars raketinės artilerijos sistemų HIMARS įsigijimą, nuolatinį amerikiečių pajėgų dislokavimą Lietuvoje. Pentagone numatytas ministro susitikimas su JAV gynybos sekretoriumi Lloydu Austinu, pranešė Krašto apsaugos ministerija. Su L. Austinu A. Anušauskas taip pat kalbės apie paramą Ukrainai, saugumą regione.