arvydas anušauskas

Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas antradienį Latvijoje su Baltijos šalių gynybos ministrais aptars pasiruošimą NATO viršūnių susitikimui, bendrų pajėgumų įsigijimą ir vystymą. Kaip pranešė ministerija, Latvijos Jekabpilio mieste vyksiančiame susitikime ministras su Latvijos ir Estijos kolegomis Inara Mūrniece ir Hanno Pevkuru taip pat aptars šalių oro gynybos stiprinimą, paramą Ukrainai, kitus regioninio saugumo bei bendradarbiavimo klausimus.

Lietuva svarsto skirti daugiau instruktorių ukrainiečių karių mokymams, spartinti mokymų tempą, sako Vokietijoje lietuvių instruktorius lankantis krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas. „Lietuvos kariuomenės instruktoriai nuo karo pradžios jau apmokė per 1000 ukrainiečių karių, dar mažiausiai 1000 apmokysime iki šių metų pabaigos“, – sakė A. Anušauskas penktadienį kariuomenės išplatintame pranešime.

Čekijos prezidentas ir buvęs NATO generolas Petras Pavelas pareiškė, kad planuojamas Ukrainos kontrpuolimas, gali būti sėkmingas, tačiau pareikalauti daugybės aukų, jei rusai gerai panaudos savo parengtą gynybą.

Lietuva, kaip ir kitos mažos šalys, už dėmesį užsienyje turi susimokėti mokesčių mokėtojų pinigais, nes nemokamas sūris būna tik pelėkautuose ir tai tik antrai pelei. Krašto apsaugos ministerija su JAV analitiniu centru „Atlantic Council“ yra sudariusi 150 tūkst.

Ar gali būti, jog už mokesčių mokėtojų milijonus, Krašto apsaugos ministerija perka baltarusišką optinę stebėjimo įrangą, kuri keliaus į Ukrainos frontą? Paskelbus konkursą termoviziniams žiūronams pirkti, laimėjo įmonė, kurios sąsajos veda tiesiai į Baltarusiją – lietuviška įmonė gamina gaminius, kurie kone identiški baltarusiškiems, o jos steigėjų sąraše – net 5 Baltarusijos piliečiai.

Rusijos agresijos akivaizdoje valstybės vadovai sutarė kariuomenėje kurti diviziją. Tai reiškia, kad turės būti daugiau karių, daugiau kareivinių ir treniruočių objektų, taip pat perkama ir daugiau ginkluotės. Ambicijos nemažos, šiam reikalui Lietuva turėtų pirkti ir tankus. O konservatorių lyderis Gabrielius Landsbergis vėl prakalbo apie visuotinio šaukimo idėją.

Naktį Varėnos rajone, Merkinėje, nežinomi vandalai išniekino partizanų vado Adolfo Ramanausko-Vanago paminklą. Apipylė jį baltais dažais, skirtais automobiliams dažyti. Netametama, kad tai prorusiškų veikėjų provokacija prieš gegužės – 9-ąją, tarybinės armijos pergalės prieš Vokietiją šventę, švenčiamą Putino Rusijoje. Kad Merkinės centre stovintį paminklą partizanų vadui Adolfui Ramanauskui-Vanagui kažkas apliejo dažais – pastebėta ryte.

Formaliai nacionalinė divizija turėtų būti įsteigta dar šiemet, sako krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas. Anot jo, divizija bus kuriama esamų sausumos pajėgų pagrindu, jos kūrimas bus ne tik papildomų išlaidų gynybai, bet ir partijų sutarimo reikalaujantis procesas. Valstybės gynimo taryba pritarė siūlymui šalyje kurti nacionalinę diviziją. Tai esmingai padidintų Lietuvos gynybinę galią.

Valstybės gynimo taryba pritarė siūlymui šalyje kurti nacionalinę diviziją. Kaip atrodys pokyčiai Lietuvos kariuomenėje? Ką tai duos ir kiek kainuos? Kaip atrodys tolimesnė Lietuvos parama Ukrainai? Ką ir iš ko perkame ukrainiečiams? Apie visa tai šįvakar „Dėmesio centre“ pokalbis su Krašto apsaugos ministru Arvydu Anušausku.

Siekiant visuotinio šaukimo į kariuomenę, reikia įsivertinti turimus resursus, sako krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas. „Jau savo laiku tai buvo išsakyta, ir aš sakiau, aš už visuotinį šaukimą, tačiau mes turime matyti tą realybę, kuri egzistuoja, matyti tuos resursus, kokius turime ir surasti tuos prioritetus, kuriuos dar pirmiausia turime įgyvendinti ir, pavyzdžiui, šaukimo reforma, judant visuotinio šaukimo link, yra vienas iš jų“, – pirmadienį žurnalistams po Valstybės gynimo tary...

Užsienio reikalų ministrui raginant svarstyti galimybes prašyti kitų sąjungininkų didesnio karinio buvimo kol bus dislokuota Vokietijos brigada, krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas tikina, kad jokių „kitų susitarimų nėra“. „Mūsų susitarimas su Vokietija ir buvo, ir yra. Kitų susitarimų mes neturime“, – žurnalistams pirmadienį po Valstybės gynimo tarybos posėdžio sakė jis.

Lietuvoje prezidento rinkimai vyks 2024-ųjų gegužę, todėl politinės partijos ir nepriklausomi kandidatai jau galanda savo įrankius, kurie galėtų padėti laimėti. Iki šiol nė vienas kandidatas nepasakė, kad tikrai dalyvaus šiuose rinkimuose, bet praktiškai neabejojama, kad antros kadencijos sieks dabartinis prezidentas Gitanas Nausėda, ženklus apie dalyvavimą rodo ir advokatas, vadinamasis „antivakserių“ atstovas Ignas Vėgėlė.

Jungtinių Valstijų (JAV) rotacinės pajėgos padeda atgrasyti potencialų priešininką, tikimasi, kad Lietuvoje jos liks ir po 2025-ųjų, sako krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas. „JAV buvimas regione yra labai svarbus siekiant atgrasyti potencialų priešininką. Lietuva yra dėkinga JAV už įsipareigojimus užtikrinti mūsų saugumą ir JAV pajėgų buvimą regione.

Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas lankosi Jungtinėse Amerikos Valstijose, kur trečiadienį susitiko su JAV gynybos departamento sekretoriumi laivynui Carlosu Del Toro ir oro pajėgų sekretoriumi Franku Kendallu, rašoma ministerijos pranešime spaudai. Buvo gautas patikinimas, kad JAV karinio laivyno buvimas Baltijos jūroje bus kryptingai didinamas, o JAV palaikymą Lietuva turės ir siekiant NATO rytinio flango oro gynybos sustiprinimo.

Ministras Arvydas Anušauskas išvyksta į JAV, susitiks su JAV administracijos saugumo ir gynybos pareigūnais, rašoma ministerijos pranešime spaudai. Krašto apsaugos ministras A. Anušauskas gegužės 2-6 d. lankysis Jungtinėse Amerikos Valstijose, kur dalyvaus Krašto apsaugos ministerijos ir JAV analitinio centro „Atlantic Council“ rengiamoje konferencijoje Vašingtone.

Prezidentas Gitanas Nausėda susitikęs su Vokietijos kancleriu, sako, kad pavyko išspręsti ramybės nedavusį ginčą dėl vokiečių brigados Lietuvoje. Nausėda paaiškino, kad su Olafu Scholzu sutarė, jog vokiečiai savo karius į Lietuvą siųs, nors dar iki šiol Berlyno diplomatai ir politikai aiškino, kad mūsų šaliai priskirti kariai budės Vokietijoje. Dalis konservatorių jau sveikina Nausėdą su diplomatine pergale, bet ekspertai šampano šauti dar neskuba.

Prezidentui Gitanui Nausėdai nutylėjus faktą, kad buvo įstojęs į komunistų partiją, dalis gyventojų neliko sužavėti. Naujausia visuomenės apklausa rodo, kad prezidento populiarumo reitingas gerokai smuktelėjo. Tiesa, jis vis dar išlieka geriausiai vertinamu šalies politiku, tačiau prie jo jau priartėjo socdemų lyderė Blinkevičiūtė. Patys socialdemokratai kol kas pirmauja partijų lenktynėse, jeigu rinkimai vyktų jau dabar.

Žinia apie prezidento Gitano Nausėdos narystę Komunistų partijoje sovietmečio pabaigoje sumažino šalies vadovo populiarumą, rodo šeštadienį „Lietuvos ryto“ paskelbta bendrovės „Vilmorus“ apklausa. Jos duomenimis, prezidentą G. Nausėdą balandį palankiai vertino 54,5 proc. apklaustųjų, kai kovą šalies vadovas sulaukė 63,9 proc. palankių vertinimų. Nepalankiai prezidentą vertino 22,1 proc. respondentų (16,8 proc.

Norint, jog NATO viršūnių susitikime Vilniuje būtų pasiekti apčiuopiami rezultatai, reikalinga Centrinės ir Rytų Europos šalių vienybė, Bukarešto devyneto (B9) formato gynybos ministrų susitikime Varšuvoje teigė krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas.  „Mes, Centrinės ir Rytų Europos šalys, puikiai suprantame, kad Rusija kelia ilgalaikę grėsmę. Šiais sudėtingais laikais mūsų šalys turi nuolat stengtis mobilizuoti sąjungininkus ir partnerius.

Lietuvos gynybos pramonės plėtrą reikia pradėti pašalinant tam kliūtis, be to, jos reguliavimas nebeatitinka šiandienos aktualijų, todėl jau parengti ar dar bus rengiami teisės aktai, siūlanti keisti padėtį, sako valstybės institucijų atstovai. Prezidento patarėjas Kęstutis Budrys teigia, kad Ginklų šaudmenų kontrolės įstatymas yra dešimčių metų senumo, reguliavęs savigynos ginklų apyvartą, tačiau neatitinka realijų, todėl sutarta, kad jis bus koreguojamas.

Lietuva, Latvija ir Estija reiškia griežtą protestą Kinijai. Trijų šalių užsienio reikalų ministerijos išsikvietė Kinijos ambasadų vadovus ant kilimėlio pasiaiškinti dėl Kinijos ambasadorius Prancūzijoje elgesio, kai jis savo pasisakymu sukėlė tarptautinį skandalą. Pareiškė, kad Lietuva ir kitos postsovietinės šalys neturi tarptautinio statuso, ir taip suabejojo valstybių nepriklausomybe.

NATO viršūnių susitikime tikimasi svarbių sprendimų priėmimo kibernetinio saugumo srityje, sako krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas. Taip ministras kalbėjo po antradienį įvykusio pirmą kartą organizuojamo kibernetinio saugumo forumo „Cyber Champions Summit“.  „Praėjusiais metais NATO sąjungininkai susitarė stiprinti kibernetinę gynybą.

Lietuvai ruošiant infrastruktūrą priimti Vokietijos brigadai Rūdninkų poligone rudenį prasidės statybos darbai, sako krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas. „Kad iki 2026 metų pasirengtume priimti (brigados – BNS) vienetą, vienoje iš tų vietų, Rūdninkų poligone, jau šį rudenį planuojama pradėti paruošiamuosius statybos darbus“, – antradienį per posėdį Seime sakė A. Anušauskas.

Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas Bukarešte vykstančioje Krymo platformos saugumo konferencijoje su įvairių šalių atstovais aptarė galimus sprendimus dėl Rusijos vykdomos laivybos Juodojoje jūroje blokados, ketvirtadienį pranešė ministerija. Rusija balandį pagrasino nutraukti svarbų susitarimą su Ukraina dėl grūdų, jei toliau bus kliūčių Maskvos trąšų eksportui.

Lietuvoje laužomos ietys dėl vokiečių brigados, garsiai diskutuojama, per kiek laiko NATO sąjungininkai atvyktų ginti Lietuvos, jei mus užpultų priešas. Visgi buvusio JAV generolo žodžiai įžiebė diskusiją, ar pati Lietuva padarė pakankamai, norėdama apsiginti. Atsargos karininkai tikina, kad ruoštinų namų darbų apstu, o reformos, kurios taikos metu gali trukti dešimtmečius, turi būti įgyvendintos per artimiausius metus. „Dar daug reikia padaryti, bet neužsiimkime saviplaka.

Gabrieliui Landsbergiui pareiškus, kad krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas galėtų būti konservatorių kandidatas į prezidentus, apie tai ketvirtadienį pasisakė pats A. Anušausaks. TV3 laidoje „Dėmesio centre su Edmundu Jakilaičiu“ jis tikina, kad partijos lyderio G. Landsbergio žodžiai jam buvo naujiena. „Apie tai man neteko su juo kalbėti, man pačiam tai naujiena“, – komentuoja A. Anušauskas. Ministras sako kol kas neturintis jokio sprendimo.

Lietuvos karinės paramos Ukrainai vertė nuo pilno masto invazijos pradžios pasiekė beveik pusę milijardo eurų. Kuo dar Lietuva galėtų padėti kariaujančiai Ukrainai? Kuo gyvena Rusijos kariuomenės apgultį atlaikęs Charkivas? Kokius klausimus šiuo metu priversti spręsti Ukrainos gynybai vadovaujantys politikai?  „Dėmesio centre“ pokalbis – su ką tik iš Ukrainos-Rusijos pasienio grįžusiu Krašto apsaugos ministru Arvydu Anušausku.

Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) lyderis Gabrielius Landsbergis įvardijo, kas galėtų būti konservatorių kandidatas kitais metais vyksiančiuose prezidento rinkimuose. Laidoje „Delfi tema“ konservatorių lyderis sakė, kad TS-LKD gali remti Liberalų sąjūdžio lyderės, Seimo pirmininkės Viktorijos Čmilytės-Nielsen kandidatūrą arba kelti savo kandidatą. „Yra įvairių pavardžių ir, taip, Viktorijos pavardė yra vieną iš jų.

Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas lankosi Ukrainoje, Charkivo srityje. „Apžiūrėjome 15–20 kilometrų nuo sienos esančius sugriautus kaimus ir okupantų nuniokotą Charikivo dalį. Aplankėme ir karinę ligoninę, kuri gydo tiesiai iš fronto atvežtus sužeistuosius“, – įraše feisbuke antradienio vakarą paskelbė A. Anušauskas.

Apie nuolat dislokuotą vokiečių karių brigadą svajojanti Lietuva stato viską: karinius miestelius, karinės technikos dirbtuves, sandėlius. Krašto apsaugos ministras žada, kad karo Ukrainoje akivaizdoje karinių statybų Lietuvoje tik daugės. Planų nekeičia ir tai, kad statybos darbai brangsta. Karinio miestelio statybos prie Vilniaus, Rokantiškėse, prasidėjo praėjusių metų viduryje.

Lietuva švenčia svarbią sukatį – jau 19 metų yra pilnateisė NATO narė. Lietuvos kariuomenės vadas Valdemaras Rupšys sako, kad šiuo metu aljanso narės taiso praeities klaidas ir daug rimčiau nei prieš 2 dešimtmečius vertina grėsmes iš Rusijos. Aktyviai ginkluojasi visas senasis žemynas. Tiesa, ši užduotis pasak kariuomenės vado nėra pati lengviausia, nes ginklų ir amunicijos paklausa Europoje tokia didelė, kad gamyba nespėja patiekti tiek ginklų, kiek reikia.

Parengtasis rezervas skirtas karo metu papildomoms funkcijoms atlikti, o ne palaikyti nuolatinei parengčiai, sako krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas. „Parengtasis rezervas, tokie kaip aš, skirti karo metui papildomoms funkcijoms atlikti“, – žurnalistams Vilniuje trečiadienį sakė A. Anušauskas. Taip ministras sureagavo į praėjusią savaitę sostinėje apsilankiusio buvusio Jungtinių Amerikos Valstijų sausumos pajėgų vado Europoje Beno Hodgeso kritiką, kad Lietuva turi per 100 tūkst.

Premjerės Ingridos Šimonytės patarėjas ekonomikos ir inovacijų klausimais Vaidas Navickas davė velnių krašto apsaugos ministrui Arvydui Anušauskui dėl to, kad Lietuva gynybos srityje sunkiai pereina nuo idėjų prie konkrečių darbų. Taip patarėjas sureagavo į ministro pasisakymus apie buvusio JAV pajėgų Europoje vado Beno Hodgeso kritiką dėl Lietuvos neveiklumo.

Iš Baltarusijos toliau pilasi branduolinis šantažas – propagandistai skleidžia grasinimus, kad Baltarusijoje dislokavus rusiškus taktinius branduolinius užtaisus, kentės artimiausiai kaimynai – Vilnius skęs, o Varšuva lydysis.  Lietuvos gynybos ekspertai tokias žinutes laiko dar vienu bandymu įbauginti Vakarus, tačiau akcentuoja, kad visiškai ignoruoti Kremliaus gąsdinimų negalima. Plačiau apie tai TV3 žinių „Dienos komentare“ kalbėjo krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas.

Baltarusijos propogandistai grasina, kad Baltarusijoje dislokavus rusų taktinius branduolinius ginklus, kentės artimiausiai kaimynai – Vilnius paskęs, o Varšuva lydysis. Lietuvos gynybos ekspertai tokias Lukašenkos rėžimo žinutes laiko dar vienu bandymu įbauginti Vakarus, tačiau akcentuoja, kad visiškai ignoruoti Kremliaus gąsdinimų negalima.

Pranešdamas apie branduolinio ginklo dislokavimą Baltarusijoje Rusijos prezidentas siekia įbauginti Ukrainą remiančias šalis, teigia Lietuvos krašto apsaugos ministras. „Rusija imasi naujų žingsnių mėgindama sukelti Vakaruose dalies politikų nepasitenkinimą parama Ukrainai arba įbauginti Ukrainą remiančias šalis.

Krašto apsaugos ministras Avydas Anušauskas su Latvijos kolege Inara Murniece ketvirtadienį Vilniuje aptarė galimybes pritraukti į regioną naujus sąjungininkų pajėgumus. „Siekiant įgyvendinti rotacinį oro gynybos modelį NATO Rytuose turime tęsti intensyvų darbą tarp Baltijos valstybių ir pritraukti į mūsų regioną naujus sąjungininkų pajėgumus.

Trys kariniai miesteliai Šiauliuose, Vilniaus ir Šilalės rajonuose įrengiami greičiau, nei buvo planuota, sako krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas. „Trys kariniai miesteliai 2,5 tūkst. karių ir civilių auga tikrai greičiau, nei planavome. Vilniuje ir pajūryje vyksta labai panašiu tempu, šių metu pabaigoje bus perduota, Šiauliuose – kitų metų pradžioje“, – žurnalistams ketvirtadienį sakė ministras. Kol kas planuojama, kad šiose vietose bus apgyvendinti Lietuvos kariai.

Krašto apsaugos ministras konservatorius Arvydas Anušauskas sako palaikantis idėją įvesti bankų solidarumo mokestį, iš kurio surinktos lėšos būtų panaudojamos karinio mobilumo projektams. Pasak jo, to naudą pajustų visa visuomenė, nes už pinigus būtų tvarkoma viešoji infrastruktūra, kuria naudojasi ne tik kariuomenė.

Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas su Latvijos gynybos ministre Inara Murniece ketvirtadienį Vilniuje aptars tolesnį šalių bendradarbiavimą gynybos srityje. Ministrai taip pat kalbėsis apie pasirengimą liepą Vilniuje vyksiančiam NATO viršūnių susitikimui. Pasak Krašto apsaugos ministerijos (KAM), susitikimo metu taip pat bus diskutuojama apie tolesnio šalių bendradarbiavimo gynybos srityje planus ir perspektyvas, bendrų pajėgumų vystymą, paramą Ukrainai.

Susistumdymai dėl Vokietijos brigados Lietuvoje kenkia mums patiems, sako šalies prezidentas Gitanas Nausėda. Anot jo, didžiąją dalį problemų Lietuva susikūrė pati, nors įsipareigojimai tarp Vokietijos ir Lietuvos liko nepakitę. Apie tai G. Nausėda trečiadienį kalbėjo išskirtiniame interviu TV3 laidoje „Dėmesio centre su Edmundu Jakilaičiu“. „Pasakysiu taip. 90 proc. problemų šitoje srityje susikūrėme patys.

Lietuva perduos Ukrainai 155 mm artilerijos amunicijos, visureigių ir maisto davinių, ketvirtadienį pranešė krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas. „Naujas Lietuvos karinės paramos paketas Ukrainai apima 155 mm amuniciją, visureigius ir maisto davinius“, – tviteryje parašė A. Anušauskas. Jis pridūrė, kad iš viso karinė Lietuvos parama Ukrainai netrukus pasieks beveik 450 mln. eurų.

Beveik du mėnesius protestuojantys dėl nuostolingų pieno supirkimo kainų ūkininkai prie Vyriausybės atsivežė tikrą karvę. Pastaroji po Vyriausybės langais ėmė bliauti, bet premjerės Ingridos Šimonytės neprišaukė, atkreipė tik krašto apsaugos ministro dėmesį. Pastarasis sako niekuo negalįs padėti ūkininkams, o žemės ūkio ministras jau žada padalinti kompensacijoms 8 milijonus eurų.

Kilus naujam susistumdymui dėl Vokietijos brigados dislokavimo Lietuvoje, šalies krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas pabrėžia, kad vokiečiai savo įsipareigojimų laikosi. Anot jo, darbai juda ir nereikia reikalauti Vokietijos kasdien atlikti vis naują „priesaikos ritualą“. TS-LKD pirmininkas Gabrielius Landsbergis dar anksčiau šį menesį pareiškė, kad Vokietija turi atsakyti, ar galės Lietuvoje dislokuoti pažadėtus pajėgumus, o jeigu negalės – reikia ieškoti kitų partnerių.

Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas pirmadienį Rukloje susitiko su savo karių aplankyti atvykusiu Kroatijos gynybos ministru Mario Banožičiumi. Ministrai aptarė dvišalį bendradarbiavimą saugumo ir gynybos srityje, paramos Ukrainai svarbą ir būtinybę, NATO viršūnių susitikimo Vilniuje prioritetus, o A. Anušauskas padėkojo Kroatijai už indėlį striprinant atgrasymą ir gynybą Baltijos regione, pranešė Krašto apsaugos ministerija.

Lietuvos kariuomenės vadas, generolas leitenantas Valdemaras Rupšys sako, kad nors karą Ukrainoje pralaimėjusi Rusija bus nukraujavusi, jos karinis gamybos potencialas jau dabar dirba pilnu pajėgumu. Kremlius revanšo gali siekti nukreipdamas taikiklį į Baltijos šalis, tad, anot V. Rupšio, neturime laiko laukti, pasitempti stiprindama regiono saugumą turi ir Lietuva, ir NATO sąjungininkai.

Lietuvos karinė žvalgyba yra realizavusi sėkmingų operacijų, apie jas tikimasi informuoti dar šiemet, sako krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas. „Karinėje žvalgyboje ir kontržvalgyboje yra pakankamai įtemptas darbas, tai susiję, pirmiausia, su išorės grėsmėmis. Ir yra labai sėkmingų realizuotų operacijų, apie kurias, matyt, šiais metais tai jau tikrai išgirsime viešai.

Netylant diskusijoms dėl Vokietijos brigados dislokavimo Lietuvoje, krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas pabrėžia, kad reikėtų koncentruoti dėmesį į Berlyno patikinimą dėl saugumo, taip pat – į naujus NATO gynybos planus, kuriuos aljansas rengiasi tvirtinti Vilniuje liepą.

Europos Sąjungai (ES) diskutuojant dėl milijardo eurų karinės paramos Ukrainai skiriant šaudmenis, šis finansavimas vis dar nėra pakankamas, sako krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas. „Mano galva jis kol kas nėra pakankamas, nors kalbama apie milijardą ir daugiau eurų. Tačiau kažkokia pradžia turi būti padaryta, nes reikia stimulo ir gynybos pramonei, jos pajėgumai plečiami“, – Žinių radijui ketvirtadienį sakė A. Anušauskas.