arvydas anušauskas

Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas kartoja, kad jo paskelbta informacija apie planus pirkti vokiškų „Leopard“ tankų nebuvo įslaptinta. „Įstatymas mano pusėje, nes čia nebuvo skelbiami duomenys, kurie turi kokius nors grifus, aš tų duomenų nenaudojau, bet apie priimamus sprendimus mes komunikuojame“, – LRT televizijai antradienį teigė A. Anušauskas.

Prezidentas Gitanas Nausėda sako matantis galimybių toliau dirbti su krašto apsaugos ministru Arvydu Anušausku, tačiau ragina sulaukti Generalinės prokuratūros vertinimo dėl politiko elgesio viešinant informaciją, susijusią su tankų pirkimu. „Tikiuosi, kad ministras padarys reikamas išvadas ir manau, kad turime galimybę dirbti, bet palaukime Generalinės prokuratūros vertinimo“, – žurnalistams Medininkuose pirmadienį sakė G. Nausėda.

Lietuva ketina įsigyti tankų už 2 mlrd. eurų. Galimai didžiausias pirkinys Lietuvos istorijoje sukėlė diskusijų bangą ir iškėlė klausimą, ar krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas ne per daug išplepėjo. Apie tai naujienų portalo tv3.lt aktualių pokalbių laidoje „Dienos pjūvis“ diskutuoja Vilniaus universiteto docentas, komunikacijos ekspertas Mantas Martišius ir karybos ekspertas Darius Antanaitis.

Krašto apsaugos ministro Arvydo Anušausko paskelbta informacija neturi įslaptintos informacijos požymių, BNS penktadienį nurodė vertinimą atlikusi Krašto apsaugos ministerija (KAM). „Liepos 25 dieną krašto apsaugos ministro A. Anušausko „Facebook“ įraše paskelbta informacija neturi įslaptinamos informacijos, susijusios su krašto apsaugos sistemos veikla, detaliajame sąraše nustatytų įslaptintos informacijos požymių“, – teigia ministerija.

Ar ministras išdavė valstybės paslaptis, ar ne? Toks klausimas kilo, kai trečiadienį prezidentas Gitanas Nausėda pareiškė, kad Arvydas Anušauskas atskleidė riboto naudojimo informaciją apie tankų pirkimą. Pats ministras teisinasi, kad to nedarė, visos jo skelbiamos naujienos surinktos viešojoje erdvėje. Opozicija jau aiškina, kad ministras toliau dirbti esą nebegali.

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Laurynas Kasčiūnas sako, jog krašto apsaugos ministro Arvydo Anušausko paskelbta informacija, susijusi su vokiškų tankų pirkimu Lietuvos kariuomenei, nestiprina šalies derybinės pozicijos.

Prezidentui Gitanui Nausėdai išreiškus kritiką dėl ribotos informacijos viešinimo, krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas teigia neskelbiantis slaptumo grifus turinčios informacijos.  „Krašto apsaugoje viešinimui nenaudota ir nenaudojama jokia informacija, kuri turi kokius nors slaptumo grifus. Nei mano paskelbtoje informacijoje, jau apie tai skelbiau ne kartą, nei Krašto apsaugos ministerijos, nei Lietuvos kariuomenės“, – ketvirtadienį feisbuke paskelbė ministras.

Prezidentui Gitanui Nausėdai pareiškus, kad krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas diskutuodamas feisbuke apie tankų pirkimą paskelbė riboto naudojimo informaciją, opozicijoje dirbanti Seimo narė Agnė Širinskienė inicijuoja kreipimąsi Generalinei prokuratūrai, nes įslaptintos informacijos atskleidimas yra baudžiamas.

 Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas pritaria siūlymui partijų susitarimą dėl gynybos papildyti punktu su įsipareigojimu Lietuvos kariuomenėje kurti diviziją. „Divizija pirmiausia kuriama esamų pajėgumų pagrindu, tai yra junginys, kalbama apie jo vystymą, tai dešimtmečio, dvidešimtmečio projektai. Aš manyčiau, tai nėra vienos Vyriausybės reikalas, kodėl partijų susitarimas – dėl to, kad tai ilgamečiai projektai.

Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas ragina nepervertinti pranešimų apie „Wagner" samdinių veiksmus Baltarusijoje ir nenuvertinti Lietuvos kariuomenės pasirengimo atsakyti į grėsmę iš agresorių šalių. „Estija tveria, o ką mes? Latvija stato, o kur mes? Lenkija permeta, o kodėl mes? Ko gero patys dažniausi klausimai šiuo metu. Vagnerininkų emblemoje yra kaukolė – oj kaip baisu.

Išminavimo koalicija veiks Ukrainos atkovotose teritorijose, ne fronte, sako krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas. „Išminavimo poreikis yra milžiniškas. Kalba eina apie išvaduotas teritorijas, apie pafrontės zonas, kur reikia daugybės specialistų, inžinerinės įrangos“, – žurnalistams trečiadienį sakė A. Anušauskas. „Mes nekalbame apie tai, kas vyksta fronte. Tai yra visai kitos priemonės ir galimybės“, – pridūrė ministras.

Dalies „Wagner“ samdinių pasirodymas Baltarusijoje iš esmės regiono saugumo padėties nekeičia, jie į kaimyninę šalį atvyko be ginklų, sako krašto apsaugos ministras. Taip jis kalbėjo savaitgalį stebėtojams pranešus, jog pastarosiomis dienomis į stovyklą Baltarusijoje atvyko „Wagner“ kovotojų kontingentas – mažiausiai 60 įvairių automobilių. „Aš jų nevadinčiau daliniais, aš juos vadinčiau grupėmis, kurios be ginklų, amunicijos ir logistikos perkeliamos į Baltarusiją, skaičius nėra didelis.

NATO lyderių Vilniuje sutartas gynybos finansavimo „grindų“ pakėlimas iki 2 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) sukels įtampos karinėje pramonėje, teigia Lietuvos krašto apsaugos ministras. „Didesnė dalis NATO valstybių deklaruoja apie išlaidų gynybai didinimą iki 2 proc. ir daugiau. Dar yra sąlyga, kad 20 proc. būtinai turėtų būti skirta kariuomenėms modernizuoti, naujai ginkluotei pirkti. Su tais milijardais, dešimtimis milijardų, gal ir daugiau, kokia įtampa bus gynybos pramonei.

Nors didžiausias Vilniaus NATO viršūnių susitikimas Lietuvoje dėmesio sulaukė dėl Ukrainos narystės NATO klausimo, yra priimta daugybė mūsų šalį ir lietuvius konkrečiai paliesiančių klausimų – šalys narės sutarė dėl bendro komunikato, kuriame yra gerų žinių ir pačiam aljansui, ir Lietuvai bei Baltijos regionui. Lietuvos politikai sako, kad susitikimo rezultatai geri, o vienintelis kartėlis – tik dėl Ukrainos.

Lietuva tikisi, kad Vokietijos brigados dislokavimo planas bus parengtas iki rugsėjo pabaigos, sako krašto apsaugos ministras. „Jungtinė darbo grupė pradeda darbą, be abejo, tas laikotarpis, dabar vasara, šiek tiek galbūt trikdo, bet mes tikimės iki rugsėjo galo visa tai turėti“, – ketvirtadienį LRT radijui sakė Arvydas Anušauskas. „Mums planuojant ir finansus, ir statybas, viską organizuojant, visus projektavimus, mums jo (plano – BNS) reikia kuo greičiau“, – tvirtino jis.

Informacijos, susijusios su NATO viršūnių susitikimo Vilniuje organizavimu, nutekinimas renginio nesutrukdė, tokia ataka buvo tikėtina, sako krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas.  „Nepavadinčiau jos NATO informacija, nepavadinčiau slapta informacija.

Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas apžvelgė Vilniuje prabėgusį NATO viršūnių susitikimą. Ministro išskyrė ne tik esminius susitikime priimtus sprendimus, bet ir kuriozines situacijas, į kurias pakliuvo. „NATO viršūnių susitikimas baigėsi. Buvo emocijų, geresnių ir blogesnių vertinimų. Ne taip jau ir svarbu, ar Vilniaus NATO viršūnių susitikimas bus vadinamas mažiau ar daugiau istoriniu, bet yra ne vienas konkretus pasiekimas“, – feisbuke parašė A. Anušauskas.

Lietuva siekia dėl Vokietijos brigados dislokavimo plano šalyje sutarti „kuo greičiau“, nebūtinai iki metų galo, sako krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas, Vilniuje susitikęs su Berlyno kolega. „Ne iki metų galo, o kaip įmanoma greičiau, – žurnalistams trečiadienį NATO Vilniaus viršūnių susitikimo paraštėse kalbėjo ministras. – (Kad galėtume – BNS) finansuoti, statyti, projektuoti, mums reikia greičiau turėti patį planą.

Lietuvai ketinant iki 2030-iųjų įkurti diviziją, imamasi žingsnių dėl tankų įsigijimo – šie planai bus pristatomi institucijoms, sako krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas. „Esame deklaravę, kad kuriant diviziją reikia divizinio lygmens pajėgumų: ugnies palaikymo, sunkiosios technikos, pavyzdžiui, tankų. Bet tam, aišku, reikalingas papildomas finansavimas.

NATO viršūnių susitikimo dokumentai dar derinami, tačiau dėl regioninių gynybos planų sutarta ir jiems niekas pastabų neturi, tvirtina krašto apsaugos ministras. „Konkretus dokumentų derinimas yra prasidėjęs arba praėjusią savaitę, arba kai kurių šiandien prasideda. Darbas tebevyksta“, – trečiadienį Vyriausybės žurnalistams sakė Arvydas Anušauskas.

Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas sako, kad galimos provokacijos Maskvos okupuotoje Zaporižios atominėje elektrinėje yra realios, nes agresorius – neprognozuojamas. „Tai yra realūs dalykai, Rusijos pusė nėra nuspėjama, ką parodė Kachovkos dambos sprogdinimas.

Ukrainoje besilankantis krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas šios šalies gynybos ministrui Oleksijui Reznikovui pristatė ilgalaikį Lietuvos paramos Ukrainos kariuomenei planą ir naujausią paramos paketą. „Suprantame, kad tik ilgalaikė karinė ir finansinė parama Ukrainai suteiks stabilumo visai laisvai Europai. Todėl parengėme trejų metų paramos Ukrainos kariuomenei planą“, – ministerijos pranešime teigė A. Anušauskas.

Ukrainai perkamų oro gynybos NASAMS paleidimo sistemų vertė siekia 9,8 mln. eurų, sako krašto apsaugos ministras. „Du vidutinio nuotolio oro gynybos sistemos NASAMS raketų paleidimo įrenginiai bus visiškai paruošti tam, kad Ukrainos kariuomenė galėtų juos integruoti į jau turimus ugnies valdymo vienetus, taip papildant ir išplečiant šiuo metu Ukrainoje naudojamų Norvegijos ir JAV padovanotų NASAMS sistemų operacinį pajėgumą“, – įraše feisbuke teigė Arvydas Anušauskas.

Siekis naktinius taikiklius naudoti medžioklėje neturi nieko bendro su krašto gynyba, teigia krašto apsaugos ministras. „Kariams reikia naktinio matymo taikiklių, kad gintų kraštą, medžiotojams – kad medžiotų. Tą noriu pabrėžti“, – BNS sakė Arvydas Anušauskas, komentuodamas Medžioklės įstatymo pataisų argumentus, jog medžiotojai, įsigiję naktinių taikiklių, galės prisidėti prie krašto apginamumo.

Reaguodamas į įvykius Rusijoje, kuomet Rusijos privačios karinės samdinių bendrovės bosas Jevgenijus Prigožinas paskelbė, kad su savo pajėgomis kirtęs sieną įžengė į Rusiją nuversti šalies karinės vadovybės, Lietuvos krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas sako, kad Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui „turėtų aktyvuoti bunkerinį apsaugos planą“. „Prigožinas su savo muzikantais jau Pietų karinės apygardos štabe reikalavo Gerasimovo ir Šoigu galvų.

Krašto apsaugos ministerija (KAM) parengė karinį paramos Ukrainai planą, jis apima pagalbą su Rusijos invazija kovojančiai šaliai ateinantiems trejiems metams. „Ekonominiai, finansiniai, humanitariniai ir kiti aspektai – ne šito plano dalis. Jis apima 2024, 2025 ir 2026 metus“, – BNS šią savaitę sakė krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas. Jis pabrėžė, kad plano turinys ir detalus jo finansavimas bus pristatytas kitą savaitę.

Ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė sako, kad Lietuvos ekonominiai rodikliai rodo, jog krizės šalyje nėra. „Jeigu tos prognozės, kurios yra aktualios šiuo metu, įskaitant Lietuvos banko prognozę, kuri paskelbta šiandien (pirmadienį – BNS), (...) laikysis, nemanau, kad mums reikia kalbėti apie krizę“, – interviu BNS sakė premjerė. Taip ji kalbėjo Lietuvos bankui pirmadienį paskelbus prognozę, kad šių metų Lietuvos bendrasis vidaus produktas (BVP) smuks 1,3 proc.

Nemirsetos paplūdimyje, šalia Palangos, skraido naikintuvai ir sraigtasparniai, pokši šūviai, į krantą laipinasi jūrų pėstininkai. Vyksta net dvejos NATO pratybos. Jose Lietuvos pakrantės ruožą treniruojasi ginti 50 laivų, daugiau nei 45 orlaiviai bei apie 6 000 karių. Virš Nemirsetos paplūdimio praskridę naikintuvai numeta sprogmenis. Iš karto ten atlekia naujausio Lietuvos karinių jūrų pajėgų dalinio – Uosto ir priekrantės gynybos kariai – fuzilieriai.

NATO gynybos ministrai penktadienį Briuselyje susitarė dėl rotacinio oro gynybos modelio, pranešė Krašto apsaugos ministerija (KAM). „Su NATO gynybos ministrais sutarėme dėl rotacinio oro gynybos modelio. Modelis nustato principus, kuriais remiantis šalys galės skirti antžeminės oro gynybos ir aviacijos pajėgumus, pradedant nuo NATO rytinio pakraščio.

Pagrindinės kandidatų vadovauti NATO pavardės turėtų paaiškėti per viršūnių susitikimą Vilniuje, sako krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas. „Priklauso daug kas nuo šalių pasiūlytų kandidatų, kas bus NATO būsimuoju vadovu, manau, kad reikia palaukti bent jau Vilniaus viršūnių susitikimo, jo metu, manau, pagrindinės pavardės išaiškės“, – penktadienį Lietuvos radijui sakė A. Anušauskas.

Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas penktadienį Briuselyje su NATO gynybos ministrais aptars regioninius gynybos planus bei Baltijos šalių oro gynybą. „Aptarsime regioninius planus ir esu įsitikinęs, kad Vilniaus summite jau būsime juos ir patvirtinę“, – BNS sakė ministras. Jis taip pat teigė besitikintis, kad sąjungininkai sutars ir dėl rotacinės oro gynybos Baltijos šalyse.

Lietuva ketina prisijungti prie Estijos ir Liuksemburgo buriamos informacinių technologijų (IT) koalicijos, skirtos padėti Kyjivui kovojant prieš Kremliaus pajėgas, sako krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas. Taip jis kalbėjo po Ukrainos gynybos kontaktinės grupės susitikimo. „Manau, kad Lietuva tikrai turi tokių galimybių, tikrai jungsimės į IT koaliciją.

Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas tikisi, kad penktadienį NATO ministrų susitikime bus sutarta dėl rotacinės oro gynybos Baltijos šalyse. „Bus patvirtintas ir rotacinis oro gynybos modelis, kurį siūlė Baltijos šalys. Perspektyva yra tokia“, – BNS ketvirtadienį iš Briuselio sakė ministras. A. Anušausko teigimu, dėl dalyvavimo šiame modelyje „šalys turės apsispręsti pačios“. „Čia mums reikės daugiau dvišalių susitikimų ir kontaktų, kad pasiektume jo įgyvendinimą“, – teigė jis.

Krašto apsaugos ministras ketvirtadienį Briuselyje dalyvaus NATO gynybos ministrų susitikime, kur aptars tolesnę paramą Ukrainai, regioninius gynybos planus. Pirmąją susitikimo dieną daugiausia dėmesio bus skiriama Kyjivo kontrpuolimui ir tolesniam šios šalies pajėgų aprūpinimui. „Aptarsime daugiametį paramos paketą su dideliu finansavimu, siekiant užtikrinti, kad Ukraina galėtų gintis ilgesnį laiką“, – susitikimo išvakarėse sakė NATO vadovas Jensas Stoltenbergas.

Laisvės kovos sąjūdžio vasario 16-osios deklaracijos dokumentas yra skirtas Lietuvos ateičiai, sako krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas. „Ši deklaracija, tai nėra dokumentas skirtas karui, tai dokumentas skirtas Lietuvos ateičiai“, – penktadienį Signatarų namuose kalbėjo A. Anušauskas. Signatarų namuose Vilniuje penktadienį pradėtas eksponuoti Laisvės kovos sąjūdžio vasario 16-osios deklaracijos originalas.

Buvusio NATO vadovo Anderso Fogho Rasmusseno teiginius, jog Kyjivui nesuteikus aiškių narystės perspektyvų Lenkija ir Baltijos šalys galėtų pačios siųsti karius į Ukrainą, krašto apsaugos ministras vadina spekuliacijomis. „(Vertinu – BNS) kaip spekuliaciją. Deja, bet taip.

Lietuvos krašto apsaugos ministro Arvydo Anušausko anglų kalbos žinios sulaukė Seimo narės Agnės Širinskienės kritikos. Pasak Seimo pirmininkės Viktorijos Čmilytės-Nielsen, pasitikėjimas tarp partijų mažėja, tačiau politikai bandys koaliciją sulopyti, nepaisant to, kad Prezidentas toliau žeria priekaištus valdantiesiems ir reikalauja dviejų ministrų pasitraukimų.

Parlamentarei Agnei Širinskienei užkliuvo Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas, tiksliau, jo anglų kalba. Teigdama, kad artėjant NATO viršūnių susitikimui Vilniuje ministras „nėra pats gražiausias pavyzdys“, politikė klausė premjerės Ingridos Šimonytės, ką ji žada daryti dėl ministro įgūdžių. Tuo metu A. Anušauskas Seimo posėdžių salėje prabilo angliškai.

Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų lyderiams Gabrieliui Landsbergiui ir Ingridai Šimonytei nusprendus pareikalauti priešlaikinių rinkimų, o jeigu jie neįvyksta – atstatydinti visą Vyriausybę, politiniame lauke susiformavo tam tikra nežinojimo uždanga: niekas tiksliai nežino, kaip elgsis kiti politikos veikėjai – koaliciją sudarančios partijos, opozicijos jėgos bei prezidentas Gitanas Nausėda.

Visuomenė liko labai nustebusi, kai premjerė Ingrida Šimonytė, jau ne kartą gynusi savo ministrus, net ir po čekių skandalo pareiškė pasitikinti švietimo ministre, o po kelių dienų su Gabrieliumi Landsbergiu išplatino laišką, kuriame teigia, esą ministrė buvo sudeginta ant sakralinio laužo. Rinkėjai ėmė stebėtis, kur dingo konservatorių žadėti aukšti moralės standartai. Daugiau apie tai – laidos „Karštai su tv3.lt“ reportaže.

Ketvirtadienį Vilniuje atidarytas naujas Antrojo operatyvinių tarnybų departamento (AOTD) pastatas. Apie tai asmeninėje feisbuko paskyroje pranešė krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas. „Naujoji atkurta karinės žvalgybos institucija skaičiuoja jau 33 metus ir pasižymi profesionaliais darbuotojais bei technologiniais pajėgumais“, – rašė ministras. Anot jo, lietuviškos karinės žvalgybos galimybės yra vertinamos sąjungininkų, pasižymi drąsiomis, aštriomis ir rezultatyviomis operacijomis.

Artėjant NATO viršūnių susitikimui gyventojai turėtų pasiruošti pasus, kitaip į Lietuvą negalės nei įvažiuoti, nei iš jos išvažiuoti net keliaudami į ir iš Europos Sąjungos. Mat dėl galimų grėsmių ir saugumo NATO viršūnių susitiko metu Vidaus reikalų ministerija nori atnaujinti patikras Lietuvos pasienyje su Lenkija ir Latvija. O ypač daug pareigūnų atsiras Rusijos ir Baltarusijos pasienyje – baiminamasi galimų provokacijų ir neteisėtų migrantų antplūdžio.

Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas antradienį lankosi Lenkijoje, kur aptars saugumo situaciją. Varšuvoje rengiamas Lietuvos ir Lenkijos krašto apsaugos ministrų tarybos susitikimas, pranešė Krašto apsaugos ministerija. A. Anušauskas su Lenkijos krašto apsaugos ministru Mariuszu Blaszczaku (Marjušu Marjušas Blaščaku) taip pat aptars šalių nacionalinius siekius, tęstinę paramą Ukrainai, pasiruošimą NATO viršūnių susitikimui Vilniuje.

Reaguodama į Rusijos grėsmes, NATO parengė naujus Baltijos šalių gynybos planus. Lietuvos politikai viešai džiūgauja, kad Lietuva pagal juos bus dar saugesnė nei iki šiol, tačiau pripažįsta, kad teks įdėti daug darbo ir pinigų jiems įgyvendinti. O kariuomenės vadas Valdemaras Rupšys, viešai besidžiaugiantis naujais planais, labai miglotai kalba, ar galime tikėtis tvirtos paties Vilniaus gynybos.

Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas teigia, kad įstatymų projektai dėl divizijos Lietuvoje kūrimo Seimui turėtų būti pateikti birželį. „Planavome rugsėjį, bet pamėginsime pateikti birželio mėnesį Seimui, kad būtų galima patvirtinti ir judėti toliau“, – šią savaitę per Seimo Užsienio reikalų komiteto posėdį sakė jis. Ministras pabrėžė, kad nacionalinės divizijos steigimas bus ilgas procesas, ir pakartojo, jog ją sukurti tikimasi iki 2030 metų.

Kritiką dėl to, kaip buvo paskelbtas siūlymas inicijuoti pirmalaikius rinkimus, išsakęs krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas pats šį sprendimą palaikė, pareiškė konservatorių lyderis Gabrielius Landsbergis.

Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas sako nebuvęs kolegų iš anksto informuotas apie konservatorių vadovybės sprendimus dėl pirmalaikių rinkimų ir teigia pasigendantis komunikacijos esminiais klausimais tiek partijos viduje, tiek su koalicijos partneriais.

Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas pirmadienį lankysis Lenkijos sostinėje Varšuvoje, kur dalyvaus Šiaurės šalių grupės gynybos ministrų susitikime, pranešė ministerija. Anot jos, ministrai aptars saugumo situaciją Baltijos jūros ir Šiaurės Atlanto regionuose, Rusijos karą prieš Ukrainą ir pasiruošimą artėjančiam NATO viršūnių susitikimui Vilniuje.

Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas žada, kad iki 2025 metų pabaigos visi kariai bus aprūpinti modernia ekipuote, į kurią įeis ir naktinio matymo prietaisai, ir moderni optika. 25 tūkstančius kainuojančią vieno kario ekipuotę vilkės profesionalūs kariai, krašto apsaugos savanoriai ir šauktiniai. Kariuomenės vadas Valdemaras Rupšys tikina, kad karių ekipuotė per dešimt metų pasikeitė neatpažįstamai.