arūnas dulkys

Lietuvoje didėjant naujų COVID-19 atvejų skaičiams kyla klausimas, ar greitu metu į mūsų gyvenimus negrįš tam tikri ribojimai ar net karantinas. Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys ramina ir tikina, kad dabar esame visai kitokioje stadijoje, tačiau įvardijo, kokiu atveju reiktų prisiminti nuotolinį darbą, medicinines kaukes ar net karantiną. Plačiau apie tai Arūnas Dulkys kalbėjo naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“.  Kovido atvejų šuolį stebime ne pirmą savaitę.

Pasaulyje kyla vis didesnis nerimas dėl beždžionių raupų, o Lietuvoje fiksuojami pirmieji jų atvejai. Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys sako, kad labai sunku prognozuoti, kiek atvejų dar galime sulaukti, tačiau jau rugpjūčio pabaigoje tikimasi sulaukti vakcinų nuo beždžionių raupų. Tiesa, jomis skiepytis turėtų ne visi. „Nereikia čia daryti kažkokios panikos ar stigmatizuoti kažkokius dalykus“, – sako A. Dulkys.

Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys įteisino transseksualų gydymą už valstybės pinigus. Savo įsakymu nustatė tvarką, kaip galima pasikeisti lytį. Translyčiai sako, kad žinia džiugi, tačiau esą reikia dar daugiau padaryti, kad ši bendruomenė jaustųsi geriau. Vis dėlto, ministro įsakymas papiktino Seimo opoziciją – Širinskienė sako, kad tai turi būti reglamentuota įstatymu, o ne ministro sprendimu.

Ketvirtadienį, sveikatos apsaugos ministras patvirtino Lyties tapatumo sutrikimo (transseksualumo) diagnostikos ir gydymo tvarkos aprašą, rašoma ministerijos pranešime spaudai. Tai leis vieningai ir aiškiai suteikti sveikatos paslaugas pilnamečiams asmenims, kuriems įtariamas ir/ar diagnozuotas lyties tapatumo sutrikimas.

Sergamumas koronavirusu Lietuvoje nė nesulaukus rudens sparčiai kopia į viršų. Tiesa, šalyje siaučianti atmaina dažniausiai nesukelia rimtų komplikacijų, todėl žmonės nesikreipia į gydytojus ir testuojasi greitaisiais antigeno testais. Atsižvelgdama į tai, Sveikatos apsaugos ministerija žada greitu metu į e-sveikatos sistemą įtraukti ir savarankiškai prasitestavusius ligonius.

Kylant koronaviruso skaičiams daugėja klausimų, ar į Lietuvą grįš su pandemija susiję ribojimai? Ar reikės dar kartą skiepytis nuo koronaviruso? Nerimą kelia ir pirmasis Lietuvoje užfiksuotas beždžionių raupų atvejis. Apie tai naujienų portalo tv3.lt aktualių pokalbių laidoje „Dienos pjūvis“ pokalbis su sveikatos apsaugos ministru Arūnu Dulkiu. LAIDĄ „DIENOS PJŪVIS“ RASITE STRAIPSNIO PRADŽIOJE.

Pirmadienį Lietuvoje buvo nustatyta 2010 naujų koronaviruso atvejų, praneša Statistikos departamentas. Mirčių pirmadienį neužfiksuota. 1492 iš 2010 užsikrėtimų yra pirminiai, 496 – antriniai, 20 – tretiniai. Lietuvoje nuo COVID-19 ligos yra pasiskiepiję 69,9 proc. gyventojų, aukščiausias vakcinacijos rodiklis yra pasiektas Neringoje (daugiau nei 95 proc.), mažiausias vakcinacijos tempas fiksuojamas Šalčininkų rajono savivaldybėje (46,8 proc.

Lietuva yra augančio sergamumo COVID-19 stadijoje, bet tikėtina, kad ja viskas ir pasibaigs, todėl papildomų ribojimų įvesti nereikės, sako sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys. „Mes dabar esam tik didėjančio sergamumo stadijoj, pirma stadija, labai tikėtina, kad viskas ja gali ir pasibaigti.

Dar viena sveikatos priežiūros reformos naujovė: jau sausį Lietuvoje prasidės naujas eksperimentas – pacientų pavėžėjimas į gydymo įstaigas. Tolimesniuose kaimuose gyvenančius senjorus ir nepasiturinčiuosius pas gydytojus konsultuotis veš specialūs automobiliai. Tą bus bandoma daryti dviejuose regionuose, dėl kurių Sveikatos ministerija ketina apsispręsti rudenį.

Koronaviruso vakcinos likutis sandėliuose – kaina už galimybę šį preparatą gauti vieniems pirmųjų, sako sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys. „Mes dabar mokame tą kainą už tai, kad buvome vieni pirmųjų šioje planetoje, kurie ėmė skiepytis“, – BNS šią savaitę sakė ministras. „Tuomet niekas nežinojo, kiek jų reikės. Turėjome rezervuoti daugybę skirtingų vakcinų, nebuvo aišku, kuri bus pirma, kuri bus antra, kaip bus jos tiekiamos“, – pridūrė jis.

Seimui neseniai palaiminus gydymo įstaigų tinklo reformą Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) ketvirtadienį kiek konkrečiau pristatė, kokie pokyčiai ruošiami. Ministras pabrėžė, kad tinklo reforma – tik vienas žingsnis pertvarkant visą medicinos sektorių. Jis teigė, kad vienas pirmųjų dalykų, ką dalis pacientų pajaus greičiausiai, tai – pavėžėjimo sistema, kurios pilotinis projektas pradės veikti nuo kitų metų.

Lietuvoje vėl augant sergamumui COVID-19, atsiranda pakankamas kiekis ėminių, kad būtų galima atnaujinti sekoskaitos tyrimus, parodančius dominuojančio viruso tipą, sako sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys. „Sekoskaitos procesai yra sureguliuoti ir jie įsijungia automatiškai, kada yra pakankamas galimų testų, ėminių skaičius. Kai pas mus sergamumas buvo nukritęs, paprasčiausiai jų tiek nebuvo, kiek reikėtų, – Žinių radijui ketvirtadienį sakė ministras.

Opozicinių socialdemokratų lyderė Vilija Blinkevičiūtė sako, kad Seime valdančiųjų priimtos įstatymų pataisos dėl gydymo įstaigų pertvarkos neduos naudos nei pacientams, nei gydytojams. O socialdemokratų Seimo frakcija prašo Prezidento Gitano Nausėdos vetuoti priimtas pataisas. „Apmaudu, kad konservatoriai ir liberalai neišgirdo nei akciją surengusių šeimos gydytojų, nei pacientų atstovų balso. Neįsiklausė į opozicijos siūlymus.

Ketvirtadienį Seimui per plauką priėmus sveikatos priežiūros įstaigos reformą jos iniciatorius ministras Arūnas Dulkys apibendrino, kas artimiausiu laiku laukia sveikatos sistemos. Ministras kartu įgėlė ir oponuojantiems reformai teigdamas, kad „jų rankos supančiotos senais ryšiais“. „Yra toks posakis. Jei nori pastatyti tiltą, nebūtina laukti, kol pro tavo kaimą pradės tekėti upė – galima pačiam vykti link upės. Šiandien parlamentas pritarė reformai.

Seimui ketvirtadienį paskutinio balsavimo metu pakako balsų palaiminti Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) ruošiamus didelius pokyčius dėl sveikatos priežiūros įstaigų tinklo. Nepaisant to, medikų bendruomenėje dėl ministerijos siūlymų kilęs nemažas sujudimas, tad jie sako dabar besitikintys nebent prezidento veto.

Teisėsauga tebetiria baudžiamąją bylą dėl sveikatos apsaugos ministro Arūno Dulkio terorizavimo, įtariamųjų skaičius padidėjo iki trijų. „Trims asmenis pareikšti įtarimai, aplinkybės tikslinamos. Asmenys tarpusavyje nėra susiję, tiriami trys skirtingi epizodai“, – BNS sakė prokuratūros atstovė Rita Stundienė. Pernai dėl gaunamų grasinimų ministras kreipėsi į policiją. Sausį byloje buvo nustatyti du įtariamieji.

Šeimos gydytojai į šuns dienas deda Sveikatos apsaugos ministerijos inicijuojamą sveikatos reformą. Medikai sako nuogąstaujantys, kad po pokyčių ilgės jau ir taip netrumpos pacientų eilės, o ir pati medicinos sistema gali griūti.

Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys pirmadienį pranešė, kad ministerija skųs praėjusios savaitės teismo sprendimą, kuriuo pernai atleistas Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos vadovas Danas Bakša grąžintas į pareigas. „Teismo sprendimas yra toks, koks yra, bet kadangi turime teisę skųsti, tai ir skųsime, nes jis mūsų netenkina“, – BNS Kaune sakė A. Dulkys.

Prezidentas Gitanas Nausėda trečią kartą Seime skaitė savo metinį pranešimą. Kritikos valdantiesiems šalies vadovas pažėrė ir dėl įsisenėjusių sisteminių problemų, ir dėl konkrečių ministrų darbo rezultatų. Aštriai kliuvo dėl koronaviruso pandemijos valdymo, neįvykstančios mokesčių reformos, vangios kovos su rekordiškai įsisiautėjusia infliacija. Valdantieji, kaip ir įprasta visoms Vyriausybėms, prezidento kritikos nesureikšmina, nors opozicija Nausėdos pasisakymus giria.

Daugiau kaip šimtas šeimos gydytojų, slaugytojų, rezidentų išsirikiavo po Vyriausybės langais, simboliškai rišo vieni kitiems rankas ir į šuns dienas išdėjo ruošiamą sveikatos reformą. Susirinkę gydytojai reformą vadina grįžimu į sovietmetį, sako, kad jų greitai niekam nebereikės, didės ir eilės pas specialistus. Tiesa, sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys kritiką atremia – tvirtina, kad ji nepagrįsta.

Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys šeimos gydytojų baimes dėl sveikatos sistemos reformos vadina nepagrįstomis. „Tie nuogąstavimai tikrai yra nepagrįsti“, – žurnalistams Seime ketvirtadienį kalbėjo ministras. Taip jis reagavo į dalies šeimos gydytojų kritiką šiuo metu vykdomai reformai – Seime svarstomos įstatymo pataisos, numatančios sveikatos centrų, kurie apjungtų įvairių lygių specialistus, steigimą.

Skaitydamas trečiąjį metinį pranešimą Seime prezidentas Gitanas Nausėda daugiausia dėmesio skyrė nacionalinio saugumo reikalams, nes Rusijos invazija Ukrainoje sudrebino Europos saugumo pamatus, tačiau neužmiršo ir pandemijos reikalų bei priminė, kad virusas vis dar yra šalia. Šalies vadovas išvardijo galimas klaidas, valdant koronavoruso pandemiją, o už tai buvo atsakingas sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys.

Pacientai jau patys daro savo reformą – 50 proc. jų didžiosios dalies Lietuvos savivaldybių, ypač mažų ir vidutinių, sveikatos paslaugų išvažiuoja į kitas gydymo įstaigas. Taip kritiką dėl aistras keliančių ruošiamų permainų sveikatos sektoriuje atremia sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys. Jis pažymi, kad negalima būti akliems skaičiams ir laukti, kol ligoninės užsidarys pačios.

Pertvarkant gydymo įstaigų tinklą Vyriausybė taip pat siūlo įtvirtinti ir ligonių pavėžėjimo paslaugą, kai asmeniui nereikalinga skubi pagalba. Teigiama, kad ši naujovė padės užtikrinti sveikatos paslaugų prieinamumą. Seimas po įstatymo projekto pateikimo antradienį pritarė jį svarstyti skubos tvarka. Kaip aiškino ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė, jį svarstyti skubos tvarka reikia tam, kad šis projektas „prisivytų“ jau svarstomus sveikatos pertvarkai pagrindą klojančius projektus.

Seimas bendru sutarimu antradienį uždegė žalią šviesą pokyčiams dėl vaistų kompensavimo. Priėmus naują tvarką daug vaistų vartojantiems žmonėms būtų garantuojama daugiau kompensacijų, jei jie rinksis pigiausią vaistą. Nemokami vaistai vyresniems bei skurdžiau gyvenantiems asmenims taip pat būtų garantuojami renkantis juos su mažiausia priemoka. Tuo metu kritikai teigia, kad nauja tvarka neišspręs įsisenėjusių problemų ir dėl to kaip tik mažės vaistų prieinamumas.

Pasibaigus ekstremaliai situacijai dėl koronaviruso visuomenė atsipalaidavo ir grįžo į daug įprastesnį gyvenimo ritmą. Tiesa, ministras Arūnas Dulkys primena, kad virusas niekur neišnyko, todėl ir budrumo prarasti nevalia. Jis pasakoja, kad aktyviai vykdomi tiek sekoskaitos, tiek vakcinų veiksmingumo tyrimai, svarstomos ir testavimo strategijos.

Pertvarkant gydymo įstaigų tinklą Vyriausybė taip pat siūlo įtvirtinti ligonių pavėžėjimo paslaugą. Pažymima, kad ši naujovė padės užtikrinti sveikatos paslaugų prieinamumą.

Prieštaringai vertinamai ligoninių reformai – kirčiai Seime: socdemai prabilo apie „kontrpaketą“ Valdantiesiems skubant įteisinti gydymo įstaigų tinklo pertvarką, opoziciniai socialdemokratai reikalauja garantijų, kad būtų apsaugotos mažesnių miestų gydymo įstaigos, kurias Vyriausybė numatė naikinti.

Vyriausybei svarstyti pateiktas Sveikatos sistemos įstatymo pakeitimo projektas, kuriuo reglamentuojama pacientų pavėžėjimo, kai nereikalinga skubioji medicininė pagalba, paslauga, skelbia Sveikatos apsaugos ministerija (SAM). Teigiama, kad ši naujovė ne tik garantuos asmens sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumą visiems gyventojams, nepriklausomai nuo jų gyvenamosios vietos, bet ir užtikrins galimybę pacientams saugiai, patogiai ir bet kuriuo metu grįžti į namus, gavus reikalingas paslaugas.

Vyriausybė trečiadienį pritarė siūlomiems Farmacijos ir Sveikatos draudimo įstatymų pakeitimams, kuriais siūloma keisti vaistų kompensavimo tvarką. Argumentuojant skatinimu vaistus vartoti racionaliau ir taupyti lėšas gyventojai bus skatinami rinktis pigiausius vaistus. Teigiama, kad nauja tvarka leis į Lietuvą ateiti inovatyviems vaistams.

Nacionaliniame vėžio institute (NVI) yra „įsimetęs“ tam tikras vėžys – taip sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys apibūdino situaciją dėl gautų skundų apie galimą mobingą įstaigoje. Apie situaciją NVI ketvirtadienį Seime prabilo socialdemokratė Vilija Targamazdė. Ji teiravosi ministro, kokių veiksmų ketina imtis, mat yra gautas ne vienas pranešimas dėl mobingo NVI. „Gydytojai patvirtina, kad yra naudojamas mobingas“, – teigė ji.

Seimas ketvirtadienį apsisprendė dėl greitosios medicinos pagalbos sistemos pertvarkos. Tikimasi, kad nuo kitų metų liepos 1 d. ją įgyvendinus gyventojams nebereikės laukti atvykstant greitosios ir 2 val., kokių atvejų iki šiol pasitaikydavo. 98 Seimo narių balsavus „už“ ir 19 susilaikius pritarta pataisoms, kad nuo kitų metų liepos greitosios medicinos pagalbos paslaugas Lietuvoje teiktų viena Greitosios medicinos pagalbos tarnyba.

Jau ketvirtadienį Seimo nariai svarstys ir balsuos dėl rezoliucijos, pavadintos „Dėl nepritarimo sveikatos priežiūros įstaigų tinklo pertvarkai“. „Susipažinęs su Sveikatos apsaugos ministerijos pateikta Sveikatos priežiūros įstaigų tinklo pertvarka ... [Seimas konstatuoja, kad] Sveikatos priežiūros įstaigų tinklo reforma yra nepriimtina ..., nes mažina sveikatos paslaugų prieinamumą regionuose, naikina daugelio Lietuvos savivaldybių sveikatos įstaigas ar jų padalinius ir mažina ligoninių lovų s...

Nauja ministro Arūno Dulkio palaiminta tvarka šiurpina medikus. Nuo šiol dienos chirurgijos centre atlikus operaciją žmogus turi dar tą pačią dieną būti išrašytas namo. Gydytojai įspėja, kad taip gali tik išaugti komplikacijų rizika. Negana to, nerimą kelia tai, kad už jas atsakingas būtų ne kas kitas, o chirurgas. Ministerija gi aiškina, kad sena tvarka neatitiko paslaugos apibrėžimo.

Gyventojai nenustoja skųstis dėl prie medikų kabinetų netirpstančių eilių. Tuo metu nuo perteklinio biurokratizmo dūstantys šeimos gydytojai primena, kad eilės mažėtų, jei būtų peržiūrima siuntimų išrašymo ir paslaugų apmokėjimo tvarka. Ministerija gi tikina, kad reformuojant sveikatos sistemą permainų imsis ir čia.  Štai žmogus susilaužė koją, tačiau norėdamas ją išgydyti turi papildomai į šeimos gydytoją kreiptis net dėl 7 siuntimų.

Lydimas sveikatos apsaugos ministro Arūno Dulkio ir Šiaulių miesto mero Artūro Visocko, į pirmąjį susitikimą su Respublikinės Šiaulių ligoninės vadovais atvyko naujasis ligoninės direktorius Mindaugas Pauliukas, skelbia ligoninė. Laimėjęs konkursą į direktoriaus postą 44-erių metų radviliškietis yra sukaupęs didžiulę  patirtį įvairiose veiklose.

Kylančios kainos neaplenkė ir vaistinių – nors kompensuojamųjų vaistų kainos ir turi griežtai reguliuojamas „lubas“, vis tik dalis gyventojų skundžiasi iš vaistinės išeinantys vis tuštesne pinigine. Neatmetama, kad taip nutinka ne tik įsigijus vaistų, bet ir prekių krepšelį papildant brangesniais maisto papildais ar kitomis priemonėmis. Be kita ko, dalis gyventojų kišenes tuština pirkdami jiems įprastus, bet nekompensuojamais tapusius vaistus.

Sveikatos apsaugos ministerijai (SAM) paskelbus apie vaistų kompensavimo pokyčius pasigirdo kritikos, kad tvarka gali grąžinti į Aurelijaus Verygos laikus, kai didžiausių lengvatų sulauks tik besirenkantieji pigiausius vaistus. Kritikos dėl siūlomos tvarkos išsakė ir Lietuvos bendrosios praktikos (šeimos) gydytojų asociacijos prezidentas prof. habil. dr. Julius Kalibatas įspėdamas, kad staigus vaistų keitimas gali turėti rimtų pasekmių sveikatai.

Valdantieji rengiasi keisti vaistų kompensavimo tvarką. Ministras Arūnas Dulkys piktinasi, esą dėl dosnių kompensacijų lietuviai prisiperka per daug brangių vaistų, kuriuos vėliau tiesiog tonomis išmeta. Tad ministerija parengė naują įrankį – vaistų priemokų krepšelį. Buvęs sveikatos ministras Aurelijus Veryga tokią idėją kritikuoja. Nauju vaistų priemokų krepšeliu siekiama skatinti gerti pigiausius vaistus ir taip taupyti savo ir biudžeto pinigus.

Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) skelbiami duomenys apie mirtis nuo koronaviruso tarp paskiepytųjų ir neskiepytųjų įžiebė diskusijas. Atskirų dienų skaičiai kai kuriuos nustebino, mat susidarė įspūdis, kad daugiau mirštančiųjų – tarp pasiskiepijusių asmenų. Epidemiologai gi paaiškina, kodėl tai yra klaidingas vaizdas. Klausimą apie tai neseniai uždavė ir Seimo narys Antanas Vinkus.

Nuo gegužės 1 d. Lietuvoje atšaukiama ekstremali situacija dėl COVID-19 ligos grėsmės. Su tuo keičiasi ir iki šiol dar likusios kai kurios pandemijos valdymo prievolės bei tolesnis ligos diagnostikos ir gydymo organizavimas.  Pastarosiomis savaitėmis ženkliai gerėjant epidemiologinei situacijai Lietuvoje Vyriausybė nebemato reikalo tęsti ekstremalią situaciją.

Nors COVID-19 pandemija akivaizdžiai išsikvepia, kai kurie ekstremalios situacijos naikinimą vis tik kritikuoja ir mano, kad dar gal nereikia visko paleisti savieigai. Tuo metu ministras Arūnas Dulkys pažymi, kad negalima visos Lietuvos laikyti įkaite ir palikti ekstremalią situaciją vien dėl to, kad būtų saugiau ar kažkas geriau jaustųsi.  Ministras priminė, kad Vyriausybė buvo lygiai taip pat kritikuojama, kai įvedė karantiną, bet jis buvo būtinas.

Į Seimą atkeliavo daug diskusijų viešojoje erdvėje jau spėjusi sukelti ruošiama sveikatos įstaigų tinklo pertvarka. Nors jai negailėta kritikos ir posėdžio metu, parlamentas uždegė žalią šviesą pradėti reformos svarstymą. Parlamentas po pateikimo pritarė pamatus sveikatos tinklo pertvarkai klojančioms įstatymų pataisoms. Iš 126 balsavusiųjų 71 buvo „už“, prieš 35, susilaikė 20. Toliau svarstymas persikels į komitetą.

Kalbėdamas apie tai, kaip su pandemija gali tekti gyventi rudenį, ministras Arūnas Dulkys tvirtino, kad tokie dalykai kaip privalomos izoliacijos ir ekstremalios situacijos – jau praeitis. Jis pabrėžė, kad greičiausiai reikia tikėtis to, ko ir gripo epidemijų atvejais – lokalių karantinų ar naujų rekomendacijų dėl kaukių, srautų valdymo ir pan.

Nuo gegužės 1 d. Lietuvoje atšaukiama ekstremalioji situacija dėl COVID-19. Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys pažymėjo, kad aukštas imunizacijos laipsnis leidžia priimti tokius sprendimus. Ministras akcentavo, kad ekstremalią situaciją atšaukti leidžia bendras aukštas imunizacijos laipsnis, kuris siekia daugiau nei 80 proc., o tarp darbingo amžiaus gyventojų – dar daugiau – 90 proc.

Vyriausybei planuojant atšaukti ekstremalią situaciją medikų bendruomenei nerimą kelia tai, kad jiems nebebus mokami priedai už darbą su COVID-19 ligoniais. Ministras Arūnas Dulkys gi teigia, kad pandemija baigiasi ir reikia grįžti ir prie įprastų paslaugų teikimo. A. Dulkys trečiadienį patvirtino, kad pasibaigus tiek karantino režimui, tiek ekstremaliai situacijai, medikams COVID-19 priedai skiriami nebebus.

Kiekvienas kyšį iš paciento paėmęs medikas turi žinoti, kad rizikuoja ir baudžiamąja atsakomybe, ir licencijos praradimu, sako sveikatos apsaugos ministras. „(...) kiekvienas gydytojas ar kitas sveikatos priežiūros specialistas, priėmęs ar reikalavęs kyšio iš paciento, turi žinoti, kad rizikuoja ne tik užsitraukti baudžiamąją atsakomybę, tačiau rizikuoja ir netekti savo veiklos licencijos“, – antradienį Seime sakė Arūnas Dulkys.

Žinia apie garsiam šalies gydytojui Kęstučiui Strupui panaikintą chirurgo licenciją visuomenę ir medikų bendruomenę padalino į kelias stovyklas. Vieni teisina mediką, įtardami, kad taip tik siekiama susidoroti su tokiu profesionalu, kiti gi sveikina už principingą ministro laikyseną. Visgi dar kiti siūlo žiūrėti daug giliau ir kritikuoja politikų neveiksnumą iš pašaknų raunant įsisenėjusią kyšių problemą. Apie tai, kad prof.