arijus katauskas

Vietoj griežto kostiumo ar kostiumėlio – prakaituoti marškinėliai, šortai, basos kojos. Nors oficialių atostogų neturi, tautos išrinkti parlamentarai mėgaujasi vasara. Vieni kaitinasi užsienyje, kiti keliauja po Lietuvą. Padėję įstatymų projektus į šoną, grybauja, marinuoja, šienauja ir net maudosi nuogi. Ir visa tai viešina socialiniuose tinkluose. Daugiau apie politikų atostogas – TV3 žinių reportaže. Savo rankomis daržoves į stiklainius sudėjo Seimo narys Algirdas Stončaitis.

Aurelijus Veryga pirmasis įšoko į traukinį, puškantį į 2024 metų prezidento rinkimus. Ekspertų nuomone, nors realių šansų pakovoti dėl prezidento posto valstiečių kandidatas turi nedaug, A. Verygos įsitraukimas yra didelė problema su valstiečiais anksčiau sietam, o dabar jau akivaizdžiai jų kandidatu nebūsiančiam Ignui Vėgėlei.

Konservatoriai siūlys inicijuoti pirmalaikius Seimo rinkimus, jei tai nepavyks – svarstys Ingridos Šimonytės Vyriausybės patraukimą. Ekspertai sako, kad konservatoriams toks sprendimas gali išeiti į naudą, tačiau tai yra didžiausias politinis žaidimas, kokio iki šiol ėmėsi Gabrielius Landsbergis. Buvęs Seimo pirmininkas Arūnas Valinskas mano, kad pirmalaikiai rinkimai – patogesnis kelias patiems konservatoriams.

Konservatorių prezidiumas penktadienį spręs, ar Vyriausybė turėtų trauktis bei ar turėtų vykti išankstiniai Seimo rinkimai.  Ar „čekiukų skandalas“ privers perkrauti visą Lietuvos politinę sistemą? Apie tai naujienų portalo tv3.lt aktualių pokalbių laidoje „Dienos pjūvis“ diskutuoja buvęs Seimo pirmininkas Arūnas Valinskas, komunikacijos ekspertas Arijus Katauskas ir Klaipėdos universiteto politologė Gabrielė Burbulytė-Tsiskarishvili. LAIDĄ „DIENOS PJŪVIS“ RASITE STRAIPSNIO PRADŽIOJE.

Pastaruoju metu socialiniai tinklai nukloti dramomis. Pati ryškiausia šiuo metu – Viktorijos Siegel ir Lauryno Suodaičio santykių krizė, į kurią įsitraukė ne tik šeimos draugai, bet ir visai svetimi žmonės. Per šią viešą komunikaciją tarp dviejų žmonių, kuria domisi kone visa Lietuva, būta ne vieno ryškaus pasisakymo iš abiejų pusių – tiek Lauryno, tiek Viktorijos.

Rusijoje matome beprecedentį žmonių susitaikymą su jiems patiems nenaudingu Rusijos karu Ukrainoje: protestuojančių ir besipriešinančių praktiškai nėra.

Karas Ukrainoje pareikalavo daugybės civilių ir kariškių gyvybių, kol kas vis dar nėra aišku, kada tiksliai jis bus baigtas. Nepaisant to, kad daugėja pranešimų apie Ukrainos pergales ginantis nuo agresoriaus, Rusijos, galimi karo baigties scenarijai lieka keli.

Šią savaitę paskelbtos dvi naujausios apklausos rodo, kad visuomenė daugiau ar mažiau nepatenkinta visomis politinėmis jėgomis. Ingridos Šimonytės reitingai – rekordiniame dugne, pasitikėjimas Vyriausybe taip pat mažas. Tačiau nieko gero apklausos nerodo ir opozicinėms partijoms, o socialdemokratai niekaip neatitrūksta nuo valdančiųjų. Viešųjų ryšių specialistas Arijus Katauskas sako, kad visa tai – prastos komunikacijos rezultatas.

700 metų jubiliejų greitai minėsiantis Vilnius nusprendė per žiemos šventes ne taupyti, o pasitaškyti pinigais. Miesto Kalėdų eglę papuošti už ketvirtį milijono eurų – pustrečio karto brangiau nei pernai. Tuo metu kiti Lietuvos didmiesčiai ruošiasi skaičiuoti kiekvieną kilovatvalandę. Nors elektros kainos žiemą bus rekordinės ir eglių apšvietimas kainuos dešimtis tūkstančių, anksčiau suplanuotų šventinių biudžetų didinti neplanuoja.

Austrija vasarį taps pirmąja Europos šalimi, kurioje visi pilnamečiai šalies gyventojai privalės pasiskiepyti nuo COVID-19, priešingu atveju bus taikomos baudos, siekiančios iki 3,6 tūkst. eurų. Lietuvos ekspertai šį sprendimą vadina „drąsiu“ ir abejoja, kad tokį metodą būtų galima taikyti ir Lietuvoje, nes visuomenėje tvyrančios įtampos skiepų klausimu vis dar išlieka. Tačiau atsakydami, ar taikyti baudas nesiskiepijantiems yra tikslinga, jų nuomonės – kardinaliai išsiskiria.

Pandemija, regis, puiki terpė verslams išnaudoti savo komunikacinius ir reklaminius gebėjimus. Dar vakcinacijos pradžioje pasiskiepiję gyventojai buvo kviečiami nemokamam puodeliui kavos ar apsilankymui sporto klube – šitaip verslai ragino nepasiskiepijusius gyventojus tai padaryti. Tačiau kai kurie nauji pasiūlymai socialinėje erdvėje sukėlė ir dvejonių.

Regis, dauguma ekspertų vienbalsiai sutinka, kad viena pagrindinių misijų kovoje su COVID-19 yra senjorų vakcinacija. Skiepytis vyresnio amžiaus asmenis žadama skatinti piniginėmis išmokomis, tačiau komunikacijos specialistas Arijus Katauskas sako, kad senjorus skiepytis labiau pastumėtų geresnė informacinė kampanija.

Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) socialiniuose tinkluose ėmė dalintis reklama, kuria skatina vakcinuotis. Vienoje paveikslėlių pusėje nurodoma, koks gyvenimas laukia pasiskiepijusių, o kitoje – nepasiskiepijusių. Reklamos siunčiama žinutė – pasiskiepijus gyvenimas grįžta į senas vėžes, o nepasiskiepijusiems teks ir toliau gerokai labiau saugotis užkrato. Vienas iš paveikslėlių – apie vaikus, jie skatinami vakcinuotis, kad mokyklose vėl skambėtų moksleivių juokas.

Penktadienį vizito Mažeikiuose metu prezidentas Gitanas Nausėda negailėjo kritikos strėlių sveikatos apsaugos ministrui Arūnui Dulkiui dėl pandemijos valdymo, siūlė jam pasitraukti. Iškart po to viešojoje erdvėje pasirodė ne itin palankiai vertinama žinia apie patį prezidentą – kritikavęs ministrą jis lankėsi restorane, kuris skelbėsi, kad priims nepasiskiepijusius. Naujienų portalo tv3.lt kalbinti ekspertai vieningi – toks elgesys nepateisinamas.

Lietuvoje nuo vakcinacijos pradžios buvo galima pastebėti įvairiausių skiepų skatinimo kampanijų – vieni bandė pritraukti žmones pasiskiepyti loterijomis, kiti nemokamu maistu ar nemokamomis paslaugomis.

Panašu, kad prezidentūros iškeltas tikslas iki liepos vidurio nuo COVID-19 paskiepyti bent 70 proc. šalies gyventojų liks neišpildytas. Kad pasiektume šį tikslą, reikėtų paskiepyti dar beveik trečdalį šalies gyventojų, tačiau ne visi vakcinos nori. Savivaldybių vadovai jau griebiasi už galvų.

Komunikacijos ekspertai pabrėžia, kad skiepijimo tempams lėtėjant būtina sustiprinti skiepų viešinimo kampaniją. Dabartinė Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) skiepų kampanija yra neefektyvi, nepritraukia daug žmonių, todėl ją reikia keisti. Tačiau kai kurios savivaldybės, nelaukdamos, kol SAM atkreips dėmesį į ekspertų įžvalgas, pačios pradeda ieško sprendimų – žmones skatins prizais.

Nors dauguma naujienų pastaraisiais mėnesiais sukasi aplink koronavirusą ir jo valdymą, itin didelę dalį informacinio lauko užima ir Laisvės partija bei jos pasiūlymai. Pirmą kartą į Seimą patekusios politinės jėgos idėjos sulaukia daugybės prieštaringų diskusijų viešojoje erdvėje. Ekspertai teigia, kad Laisvės partijos veikloje matomas lengvas chaosas, o nesantaikos kibirkščių gali kilti ne tik su koalicijos partneriais, bet ir partijos viduje.

Dar mėnesiui pratęstą karantiną Lietuvos gyventojai pasitiko nevienareikšmiškai. Vieni stojo į kilometrines automobilių eiles, bandydami sprukti iš miestų. Kiti gerą orą masiškai pasitiko miestų centruose, veidų nebedengdami kaukėmis. Politikos ir komunikacijos žinovai pripažįsta, kad žmonės nebegirdi Vyriausybės, todėl nebeklauso ir draudimų.

Nors pastaraisiais mėnesiais daugelis naujienų susijusios su koronavirusu ir karantinu, didelę dalį informacinio lauko užima ir diskusijos dėl Laisvės partijos siūlomų projektų. Partnerystė, Tautinių mažumų įstatymas, lengvųjų narkotikų dekriminalizavimas, pataisos dėl neapykantos kalbos. Visi šie klausimai sukėlė diskusijų virtinę viešojoje erdvėje, tiesa, nuo kai kurių Laisvės partija jau atsitraukė.

Internete pasirodė apsinuoginusios Seimo narės Ievos Kačinskaitės-Urbonienės nuotrauka su prierašu, skatinančiu pirkti masažinį kilimėlį. Nors įrašu pasidalino parlamentarės vyras, imta diskutuoti, ar Seimo nariams iš viso derėtų taip fotografuotis, o tuo labiau, ar galima reklamuoti prekes. Pati Seimo narė teigia jokio atlygio už įrašą negavusi, tačiau komunikacijos ekspertai tuo abejoja.

Buteliukas. Tokią dovaną Kūno kultūros ir sporto dienos proga sportininkams už aukščiausius pasiekimus pasaulio, Europos čempionatuose ir jaunimo žiemos olimpinėse žaidynėse skyrė premjeras Saulius Skvernelis. Vyriausybė sako, kad tai tėra simbolinė dovana, o politikos ekspertai tokios dovanos pasirinkimą peikia. Spalio 2 dieną Kūno kultūros ir sporto dienos proga premjero padėkos ir simbolinės dovanos buvo perduotos geriausiems šalies sportininkams ir jų treneriams.

„Aukštas ir gražus“, „tylos prezidentas“ – tokie ir kiti apžvalgininkų ir internautų sukurti epitetai pirmųjų prezidentavimo metų pabaigoje vainikavo prezidentą Gitaną Nausėdą. Taip pat ir komiškai kartu visur iš paskos jį lydintys paslaptingi berniukai. Tačiau ar šiais komunikaciniais liapsusais galima apibūdinti visus iš ekonomikos į politiką žengusio G. Nausėdos pirmuosius darbo metus? Ketvirtadienį prezidentas Gitanas Nausėda Seime skaitys savo pirmąjį metinį pranešimą.

Dalies prekybininkų sprendimas nepirkti „Grigeo“ grupės, kurios įmonė Klaipėdoje teršė Kuršių marias, produkciją – pamoka visam verslui, sako ekspertai. Anot jų, vartotojams šiandien rūpi ne tik produkto kokybė bei kaina, bet ir įmonės tvarumas.

Kiekvieni Seimo rinkimai į visuomenės akiratį atneša naujų netradicinių politinių partijų. Ir nors dalis tokių politinių judėjimų dažnam kelia juoką ir gali atrodyti nerimti, kartais šios partijos pavergia rinkėjų širdis ir švenčia pergalę rinkimuose.

Praėjo lygiai šimtas dienų nuo prezidento Gitano Nausėdos inauguracijos. Politologai ir viešųjų ryšių specialistai imasi vertinti, kaip prezidentui pavyko susidoroti su iššūkiu vadovauti valstybei. Vieni jų vis dar nemato skirtumo tarp ekonomisto G. Nausėdos ir prezidento G. Nausėdos, kiti atkreipia dėmesį, kad tai, kas jam padėjo laimėti rinkimus, dabar tapo pagaliu ratuose.

Gitanas Nausėda nespėjo iki galo atskleisti, koks bus jo bendravimas su visuomene. Tačiau, ekspertų nuomone, pirmieji ženklai rodo, kad dabartinis šalies prezidentas bandys užduoti visiškai kitokį komunikacinį toną nei jo pirmtakė Dalia Grybauskaitė. G. Nausėda prezidento pareigas eina nuo liepos 12 d. Daro viską visiškai kitaip G. Nausėda savo kadencijos pradžioje feisbuke yra gana aktyvus.

Premjeras Saulius Skvernelis netikėtai užminė mįslę apie savo sveikatos būklę. Socialiniame tinkle premjeras prisipažino turįs naujų iššūkių: esą po operacijos būtina tęsti gydymą, todėl dabar premjeras netgi atšaukia dalį suplanuotų susitikimų, o iš prezidento gavo leidimą iki pat spalio mėnesio prireikus neiti į darbą. Viešai dėkojantis už palaikymą Skvernelis griežtai atsisako komentuoti, kokios sveikatos bėdos jį kamuoja.

Po pasirodžiusių žinių apie byrančią Vilniaus savivaldybės tarybos nario Artūro Zuoko ir jo žmonos Agnės santuoką, pora išgyvena dar vieną dramą. Skyrybų dramą išgyvenanti Agnė namuose atrado kelias dešimtis įvairiausių dėžių su, Jono Meko darbais, galbūt meno vertybėmis ir kreipėsi į savivaldybę prašydama jas susirinkti. Pasak moters – apie jų egzistavimą buvęs sutuoktinis Artūras Zuokas jai užsiminęs nebuvo, todėl kyla įtarimų, kad jos galimai buvusio mero nusavintos.

Kai visuomenę krečia jautrios rezonansinės istorijos, kaip keturmečio Matuko nužudymas, smurtas prieš septyniolikmetę jurbarkietę ar Kručinskų šeimos drama, politikai stengiasi nelikti nuošalyje. Politologai ir viešųjų ryšių specialistai svarsto, kiek toks įsitraukimas nuoširdus ir naudingas, o kiek tai – lazda, politikui smogsianti kitu galu. Išrinktasis prezidentas Gitanas Nausėda praėjusią savaitę aplankė Kauno klinikose gydomą žiauriai sumuštą merginą iš Jurbarko.

Gegužės pabaigoje jau ketvirtą kartą rinksime atstovus į Europos Parlamentą. Tačiau ar lietuviams rūpi, kas jiems atstovaus rūmuose Briuselyje ir Strasbūre? Pirmą kartą rinkimai į Europos Parlamentą Lietuvoje vyko 2004 metais. Tuomet buvo išrinkta 13 narių, o daugiausiai mandatų gavo Darbo partija. Prie balsadėžių tąkart atėjo kiek daugiau nei 48 proc. rinkimų teisę turinčių žmonių. Po penkerių metų rinkimuose dalyvavo dvigubai mažiau rinkėjų nei pirmą kartą – beveik 21 proc.

Šiųmečiai savivaldos rinkimai nustebino ne vieną partiją ir politologą – rinkimus triuškinamai laimėjo ne tradicinės partijos, o aplink asmenybes suburti visuomeniniai rinkimų komitetai. Ekspertai vienareikšmiškai sutaria – lyderio ir asmenybės vaidmuo sėkmingam partijos pasirodymui rinkimuose tampa vis svarbesnis.

Klaipėdos uosto direktoriaus Arvydo Vaitkaus atleidimas gali būti seniai brendusio konflikto pasekmė, o valstiečių kaltinimai susisiekimo ministrui Rokui Masiuliui kelia daugybę klausimų, svarsto portalo tv3.lt kalbinti ekspertai. Valdančiųjų lyderiai Ramūnas Karbauskis ir Saulius Skvernelis tvirtina, kad kol kas nekelia klausimo apie ministro atleidimą. Pirmadienį susisiekimo ministras R. Masiulis atleido Valstybinio Klaipėdos jūrų uosto generalinį direktorių A. Vaitkų.

2015 metų rinkimų scenarijų kartojasi – kaip tada, taip ir dabar į kovą dėl sostinės mero posto stoja dabartinis Vilniaus miesto meras Remigijus Šimašius ir eksmeras Artūras Zuokas. Ir nors atrodo, kad kova bus įnirtinga, ir politologai, ir viešųjų ryšių specialistai skuba prognozuoti pergalę dabartiniam sostinės merui. Pirmajame savivaldos rinkimų ture R. Šimašius surinko 37,33 proc., o A. Zuokas – 22,7 proc. rinkėjų balsų.

Valstiečių frakciją paliekantys nariai Ramūną Karbauskį kaltina diktatūra, partijos viduje vis garsiau kalbama apie diskusijų ir demokratijos stoką, o pats valstiečių lyderis nevengia viešojoje erdvėje kritikuoti jo partijos iškeltą Seimo pirmininką. Portalo tv3.lt kalbinti pašnekovai mano, kad apie valstiečių krizę kalbėti per anksti, bet situacija gali drastiškai pasikeisti. Šią savaitę Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) frakcija Seime neteko dviejų narių.

Artėjant pirmiesiems šių metų rinkimams, viešąją erdvę užplūsta vis daugiau politikų reklamų, o dalis jų itin išpopuliarėja socialiniuose tinkluose. Reklamose pažadų netęsiantys ar su katinais pozuojantys politikai internautus verčia juoktis susiėmus už pilvų, bet reklamos specialistai atkreipia dėmesį – ne visos klaidos daromos netyčia.

Jei dabartinis premjeras Saulius Skvernelis gegužę bus išrinktas prezidentu, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungai (LVŽS) teks ieškoti naujo Vyriausybės vadovo. Portalo tv3.lt kalbinti ekspertai išskiria tris galimus kandidatus, tačiau pažymi, kad jiems ministro pirmininko kėdėje nebūtų lengva. 2016 metų gruodį S. Skvernelis prisiekė būti ministru pirmininku, tačiau šių metų pavasarį politikas tikisi premjero postą iškeisti į kabinetą S. Daukanto aikštėje.

Nors oficialiai apie pasiryžimą dalyvauti prezidento rinkimuose prabilo šeši kandidatai, panašu, kad jau apsisprendė ir dar du visuomenės numylėtiniai – premjeras Saulius Skvernelis ir ekonomistas Gitanas Nausėda. Bent jau taip rodo suaktyvėjęs šių asmenų bendravimas su visuomene bei kelionės po regionus. Tiesa, politologai tokius vizitus vadina tik žvalgytuvėmis, bet viešųjų ryšių specialistai nukerta – tai tikroji prezidentinės kampanijos pradžia.

Kai dar net neturėjo vietos, valstybinis ženklas Vytis, ironiška, priešino Vilniaus ir Kauno gyventojus. Skulptūrą nusprendus įkurdinti prie Kauno pilies, ji net neatidengta ėmė kelti dar didesnes kalbas ir pasipiktinimą – pasirodo, dalis gyventojų nusivylė tuo, kaip pavaizduotas Lietuvos karžygys. Nors Kauno ir Vilniaus merai į kalbas apie estetinį skulptūros vaizdą nesileidžia, viešųjų ryšių specialistai ramina – toks dėl skulptūros kilęs ažiotažas – puiki reklama laikinajai sostinei.

Į amžinybę iškeliavus brangiems žmonėms, artimiesiems vienas iš likusių galvos skausmų – sprendimas, kaip elgtis su socialiniuose tinkluose esančia informacija. Bene dažniausiai lietuviai linkę tiesiog užblokuoti, pašalinti mirusio žmogaus anketą. Kiti, mažiau sureikšminę socialinių tinklų svarbą, palieka iki tol buvusią paskyrą jos daugiau neliesdami. Visgi, visuomenėje gerai žinomų žmonių paskyros po jų mirties vis dažniau paliekamos aktyvios, sukuriant savotišką atminimo vietą.

Seimo pirmininko Viktoro Pranckiečio ir valstiečių lyderio Ramūno Karbauskio pasirodymas ir netiesioginis apsižodžiavimas mitinge prie Seimo abejingų nepaliko – apie judviejų santykius ūžia ir žiniasklaida, ir socialiniai tinklai. Nors V. Pranckietis po savo žodžių trauktis neketina, politologai ir viešųjų ryšių ekspertai sako nenustebsiantys, jei Seimo pirmininko poste išvysime kitą veidą.

Tiek Lietuvos, tiek užsienio populiariuose socialiniuose tinkluose kasdien pasipila šimtai žinučių ir vaizdo įrašų iš kasdienio žmonių gyvenimo. Viešinti savo dienos įspūdžius ar mintis – ne tik įprotis, bet nemažos dalies žmonių – tiesiog poreikis. Policija tvirtina iki šiol gaunanti žmonių laiškus. Sekmadienio vakarą per Lietuvą nuvilnijo vaizdo įrašas iš vienos šeimos namų. Vyras populiarioje „Facebook“ grupėje tiesiogiai transliavo šeimyninio vakaro realijas.

SEB Banko patarėjas Gitanas Nausėda iš visų galimų kandidatų į prezidentus užkariavo daugiausiai rinkėjų simpatijų, rodo gruodį atlikta apklausa. Pasak politikos ir viešųjų ryšių specialistų, tokį šuolį reitinguose lėmė pakitusi G. Nausėdos retorika ir patirties politikoje stoka. Jei prezidento rinkimai vyktų artimiausią savaitgalį, už G. Nausėdą savo balsą atiduotų 15,6 proc.

Reklamos kūrėjai nesnaudžia, kaip ir jų užsakovai. Nuo senų laikų egzistuojantis posakis: „bet kokia reklama, yra reklama“, visgi, tinka ne visais atvejais. Penktadienį socialiniuose tinkluose kilo diskusija dėl sveikatingumo klubų „Impuls“ išplatintos naujos reklamos. Kiek žmonių – tiek nuomonių, galima sakyti lengvai. Bet komunikacijos ekspertai tvirtina, kad jeigu bent keliems žmonėms kilo itin neigiamos asociacijos, reikėtų vengti tokios reklamos ir kuo skubiau atsisakyti.

Valstybės atkūrimo šimtmečio išvakarėse atsidūrėme nepavydėtinoje situacijoje – po pasaulį sklinda blogiausia visų laikų „reklaminė kampanija“ – rizikuojame pagarsėti priešiškumu žydams. Jei laiku nesiimsime tinkamų priemonių, liksime užribyje, mano ekspertai. Nors Lietuvos žydų bendruomenė atsiribojo nuo rašytojos Rūtos Vanagaitės pareiškimų apie tariamą partizanų vado Adolfo Ramanausko-Vanago vaidmenį Holokauste, Europos žydų kongresas ją užstojo.

Penktadienio vakarą sostinės gyventojų dėmesį patraukė Gedimino prospekte išsirikiavę protestuotojai. Žmonių grupė stovėjo su plakatais ir dalino skrajutes, kuriomis ragino nesilankyti ir neapsipirkinėti prekybos tinklo „Rimi“ parduotuvėse. Pasak organizacijos „Tušti narvai“ savanorių, šis prekybos tinklas savo pirkėjams siūlo vištų, kurios auginamos baisiomis sąlygomis narvuose, kiaušinius.

Pripažinkite, ieškant darbo turbūt nešovė į galvą savo gyvenimo aprašymo demonstruoti vienoje judriausių Vilniaus gatvių. Tačiau būtent taip pasielgė režisierius Tadas Vidmantas, nusprendęs padėti žmonai Linai Vidmantei susirasti darbą. Sostinėje esančioje Vilniaus gatvėje T. Vidmantas išpirko vietą reklamuoti dviejų metrų dydžio žmonos gyvenimo aprašymą. Jame puikuojasi L. Vidmantės nuotrauka ir 11 priežasčių, kodėl, anot T. Vidmanto, reikia samdyti būtent jo žmoną.

Daugiau rinkėjų palankiai vertina opozicijoje esančius konservatorius, nei valdančiuosius valstiečius, rodo naujausia rinkėjų apklausa. Socialdemokratų palaikymas taip pat akivaizdžiai išaugo. Komunikacijos ekspertai tokius pokyčius aiškina valstiečius persekiojusiais skandalais, o valstiečių frakcijos nariai šių pokyčių nesureikšmina. Už Tėvynės sąjungą-Lietuvos krikščionis demokratus liepą žadėjo balsuoti 17 proc. apklaustųjų, už Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungą - 16 proc.

Idėja kiekvienam Lietuvos vaikui dovanoti po tautinį kostiumą žlugo. Ramūnas Karbauskis pripažino, kad nerado nė vieno verslininko, kuris sutiktų projektą paremti. Kurti drabužius buvo pasišovęs žinomiausias Lietuvos dizaineris Juozas Statkevičius. Tačiau ir jis galiausiai išplatino laišką, kad iš projekto traukiasi. R. Karbauskis ir dabar tvirtina, kad mintis dovanoti tautinius rūbus gera, o projektą sužlugdė kiti politikai ir žiniasklaida, neva išsityčioję iš idėjos.