arijus katauskas

Valdančioji Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS) bei jos lyderis Ramūnas Karbauskis, pastaruoju metu nevengiantys samprotauti apie juos esą puolančią „nupirktą“ žiniasklaidą, per Seimo rinkimų kampaniją užsakomiesiems tekstams išleido beveik dvigubai daugiau nei kitos partijos, rašo „Lietuvos žinios“. Kaip rodo Vyriausiosios rinkimų komisijos viešinamos partijų ataskaitos apie politinę reklamą, per pernai vykusius Seimo rinkimus LVŽS žiniasklaidos ir viešųjų ryšių specialistų paslaugų...

Pastaruoju metu pasikeitus prekybos tinklą „Maxima“ valdančios bendrovės „Maxima LT“ vadovams, rinkoje kilo diskusijų banga - vieni tokios didelės korporacinės struktūros permainas laiko įprastomis, kiti pasigenda skaidrumo ir aiškesnio pokyčių pagrindimo. Dauguma BNS kalbintų įvairių sričių ekspertų sutaria, kad naujai „Maxima LT“ vadovybei keliama užduotis įgyvendinti naują prekybos tinklo strategiją, skirtą atremti pokyčius rinkoje ir išlaikyti savo pozicijas.

Valstiečių – žaliųjų sąjungos pirmininkas Ramūnas Karbauskis žiniasklaidos dėmesio centre atsidūrė dar prieš rinkimų į Seimą laimėjimą. Tačiau paskutinių savaičių dėmesys ir žiniasklaidos atstovų jam užduodami klausimai jam nebepatinka. Prieš porą savaičių žiniasklaidos akiratyje atsidūrė ir Ramūno Karbauskio pavaduotoja frakcijoje Greta Kildišienė. Tada buvo išsiaiškinta, kad Seimo narės mama iš Ramūnui Karbauskiui priklausančio „Agrokoncerno“ išperkamąja nuoma nuomojosi automobilį.

Politinėje arenoje kasdien verda debatai ir aistros. Pastaruoju metu daugumos akys nukrypusios į pirmą didesnį skandalą išgyvenančius Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos narius. Tačiau kritikos, vertinimų, nepatogių klausimų ir skandalų išvengia retas politikos veikėjas. Nors politikai yra vieši asmenys, žinantys, kokia viešumos kaina, jų šeimos nariams ir ypač vaikams, tenka ne ką mažesnė našta.

„Grįžta sovietmetis ar lietuvius juokina nevykusiais pokštais?“, – toks klausimas vakar kilo daugumai kraštiečių, socialiniame tinkle „Facebook“ mačiusių plintančius komentarus ir nuotraukas iš kalėdinio koncerto, vykusio Ignalinos kultūros ir sporto centre. Kaip rašoma Ignalinos rajono savivaldybės tinklalapyje, antrą Kalėdų dieną rodytas koncertas, žmones grąžino į praeitį. Visgi, tokiomis „sugrįžtuvėmis“ pasipiktinę lietuviai neslėpė skirtingų emocijų.

Nors Seimo narių deklaruotas turtas skelbiamas viešai ir jį gali peržiūrėti kiekvienas gyventojas, visgi tai nėra itin svarbus faktorius į kurį atsižvelgtų rinkėjai. Tačiau turtingieji Seimo nariai turi daug geresnį priešrinkiminį startą – savo kampanijai jie gali skirti daugiau. Viešųjų ryšių specialistas Arijus Katauskas pabrėžia, kad politinė kampanija yra brangi net ir regionuose. Tad pagrindinis politikų turtų pliusas, galimybė finansuoti kelią link Seimo savomis lėšomis.

Įsivaizduokime, kad socialinė medija yra centrinė Vilniaus gatvė ir elkimės ten taip, kaip elgtumėmės centrinėje Vilniaus gatvėje sekmadienį per pietus, „Žinių radijui“ sakė viešųjų ryšių ekspertas Arijus Katauskas. „Ten mes nesikeiksime, ten negersime alkoholio, nedarysime dalykų, kurie mums gali pakenkti. <...> Skirtingos kompanijos vadovaujasi skirtingomis strategijomis.

  Europos krepšinio čempionato finalas tapo labiausiai stebėtu šio amžiaus įvykiu Lietuvoje – jį per TV3 ir tv3.lt bei viešose erdvėse stebėjo apie 1,5 mln. žmonių. Šiais metais susidomėjimas krepšinio rinktinės rezultatais buvo daug didesnis nei ankstesnių čempionatų metu. Viešųjų ryšių specialistai sako, kad tai galėjo lemti tiek neigiamas fonas, kuriame įprastai gyvename, tiek ir krepšininkų kelias iki finalo, priminęs pelenės istoriją.

 Žinių radijas Vilniaus mero Artūro Zuoko žmonai Agnei Zuokienei socialiniame tinkle išvadinus kandidato į Vilniaus merus Remigijaus Šimašiaus vaikus „sumaišytais“, dėl ko vėliau Zuokai atsiprašė Šimašių, viešųjų ryšių agentūros „Nova media“ vadovas Arijus Katauskas bei Nepriklausomybės akto signataras Audrius Butkevičius mano, kad čia Artūras Zuokas gerokai prašovė. „Ką iš tikrųjų daro ponas Zuokas su Zuokiene? Jie atakuoja jų manymu bazinę katalikišką šalies vertybę -šeimą.

Žinių radijas Plačiai nuskambėjus atvejui, kai Seimo narė Birutė Vėsaitė, patikėjusi kasininke, paskleidė nepatvirtintą informaciją apie vieno prekybos centro bankrotą, komunikacijos ekspertas Arijus Katauskas tokiu atveju pataria įmonei ar asmeniui, apie kurį buvo paskelbta netiesa, pateikti kiek įmanomą tikslesnę informaciją kiek įmanoma greičiau visoms tikslinėms auditorijoms.

Vartotojai labiausiai pasitiki konkrečios įmonės ar prekių ženklo internetiniais puslapiais (48 proc.), naujienų portalais (32 proc.) ir internetinių paieškų sistemų atrinktais internetiniais puslapiais (31 proc.), tačiau bendros tendencijos rodo, kad pasitikėjimas informacija apie prekes ir paslaugas internete mažėja. Vienintelė išimtis – atsiliepimai įmonių ir draugų „Facebook” profiliuose, kuriuose pasitikėjimas išliko toks pats.

Du iš trijų interneto vartotojų Lietuvoje parodo savo domėjimąsi produktu ar paslauga įvairiais būdais. Kas antras vartotojas (48 proc.) nuomonę išreiškia paspaudžiant „patinka“ konkrečios įmonės ar prekės ženklo „Facebook“ profilyje. Maždaug trečdalis dalinasi prekės/paslaugos nuoroda ar nuotrauka dalyvaudami konkurse arba tik nuoroda (atitinkamai 34 proc. ir 28 proc.). Šias dalijimosi tendencijas atskleidė komunikacijos planavimo agentūros „OMD“ atlikta apklausa.

Mėgstamame forume diskutuodami apie naudojamus puodus ar pasirinktas žiemines padangas pernelyg neatsipalaiduokite – gali būti, kad kaip tik jums bruka reklamą. O gal ir pats to nesuprasdamas tapote konkretaus prekių ženklo advokatu. Populiariame forume „Mano drabužiai“ narės aktyviai diskutuoja apie vieno prekių ženklo kas mėnesį siunčiamus grožio priemonių rinkinius. Jos dalijasi patirtimi, ką gavo, ar yra patenkintos, tarpusavyje mainosi neįtikusiais produktais.

Prekės ženklas – tai ne tik logotipas ant pakuotės, tai – identitetas. Visai nesvarbu, kokio dydžio yra organizacija – tarptautinė korporacija, individualus verslas ar studentų susivienijimas, kiekviena iš jų gali sukurti stiprią ir lengvai atpažįstama tapatybę.

Septyni iš dešimties - 70 proc. - Baltijos šalių gyventojų mano, kad verslas jų šalyje yra nesąžiningas. Pesimistiškiausiai verslą vertina Lietuvos gyventojai - 84 proc. jų mano, kad verslas mūsų šalyje yra nesąžiningas. Latvijoje taip vietinį verslą vertina 72 proc., o Estijoje - 53 proc. gyventojų. Tai rodo ryšių su visuomene agentūros Lietuvoje „Nova media“, Latvijoje „Baltic Communication Partners“ ir Estioje „Vare & Jaakkola“ užsakymu tyrimų bendrovės RAIT atliktas tyrimas.

Europos krepšinio čempionatas sukėlė reklaminių akcijų furorą. Nors reklamuojasi visi, kas tik gali, išsikovoti išskirtines pozicijas vartotojų sąmonėje pavyksta ne visiems. Reklamos planavimo ir pirkimo agentūros „OMD“ atlikto tyrimo metu paaiškėjo, kad krepšinio čempionato rėmėjais įvardinami ne būtinai pagrindiniai jo rėmėjai, o tie, kurie savo prekinį ženklą su krepšiniu sieja jau seniai.

Mąstantiems apie verslą ir turintiems ambicijų patiems jį kurti Šiaurės miestelio technologijų parkas (ŠMTP) surengė dviejų dienų forumą „Kūrybiškumas ir verslo idėjos“. Jo metu įvairių sričių ekspertai konsultavo visus besidominčius verslo kūrimu ir dalijo patarimus, kaip būti kūrybiškam, patraukliai pateikti savo kuriamą produktą rinkai, kaip apskritai nebijoti bandyti ir klysti. Nepamirškit užkasti lavono „Balsas.

Pilietinių antikorupcinių iniciatyvų skatinimo organizacijos „Transparency International“ Lietuvos skyriui vadovavęs Rytis Juozapavičius dirbs viešųjų ryšių agentūroje „Baltic Communication Partners“ (BCP). R.Juozapavičius tampa agentūros partneriu ir eis strateginio konsultanto pareigas, pranešė BCP.