angela merkel

Beveik 60 proc. vokiečių mano, kad kanclerės Angelos Merkel nekontroliuojamas drebulys yra jos asmeninis reikalas, rodo šeštadienį paskelbti tyrimo duomenys. Laikraštyje „Augsburger Allgemeinen“ paskelbti apklausos rezultatai parodė, kad 59 proc. apklaustųjų mano, jog per pastarąjį mėnesį tris kartus viešai pastebėti A. Merkel drebulio priepuoliai yra susiję su kanclerės „privačiu“ gyvenimu, o 34 proc. laikosi nuomonės, kad tai yra visuomenės intereso klausimas.

 Europos Sąjungos Taryba ketvirtadienį pranešė, kad pratęsia ekonomines sankcijas Rusijai iki 2020 metų sausio 31 dienos. „2019 metų birželio 21 dieną Taryba pratęsė prieš atskirus Rusijos ekonomikos sektorius nukreiptas sankcijas iki 2020 metų sausio 31 dienos“, – sakoma ES Tarybos pranešime.

Europos šalių lyderiams ketvirtadienį nepavyko sutarti dėl kandidatų užimti svarbiausius Briuselio postus ir ateinančius penkerius metus vadovauti pastangoms reformuoti Europos Sąjungą. Lyderiai sprendimą šiuo klausimu atidėjo mažiausiai savaitei. 28 Bendrijos valstybių vadovai susitiko spręsti šio klausimo, Europos Parlamento frakcijoms nesutarus dėl paramos konkrečiam kandidatui į Europos Komisijos – pagrindinės Europos Sąjungos vykdomosios valdžios institucijos – vadovo postą.

Kokiu keliu pasuks kadenciją baigianti Dalia Grybauskaitė – taps viena svarbiausių Europos lyderių ar ramiai augins taip mėgstamas gėles ir bites savo naujame name prie miško Vilniaus pašonėje? Atsakymą gausime jau ilgai netrukus, mat Europos politikai aukščiausius postus dalinsis jau artimiausiu metu. Politikos ekspertai vardija ir Grybauskaitės privalumus, ir trūkumus, tačiau neslepiama, kad rezultatą nulemti gali ir paprasčiausia sėkmė.

Nors Angela Merkel ir uždirba keturis kartus daugiau nei Saulius Skvernelis, Lietuvos premjeras nelabai galėtų skųstis. Pagal atlyginimą jis lenkia ne tik kaimyninių šalių vyriausybių vadovus, bet ir vieną žymiausių Europos politikų. Vyriausybės vadovų metinių atlyginimų tyrimą atliko finansinių operacijų kompanija „IG Group“ Tarptautinės ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) užsakymu. Turtingiausias – šveicaras Turtingiausias Europos vyriausybės vadovas yra iš Šveicarijos.

Išrinktąjį prezidentą Gitaną Nausėdą pasveikinusi Vokietijos kanclerė Angela Merkel paragino jį kartu prisiimti atsakomybę už Europos ateitį. „Džiaugiuosi, kad jums užimant šias pareigas, bus ginamos europietiškos vertybės, ypač teisės viršenybės principas. Šiandien Europos Sąjungoje susiduriame su iššūkiais, kuriuos mes suvaldysime pasitelkdami bendrą atsakomybę už Europos ateitį“, – teigė kanclerė antradienį paskelbtame sveikinime.

Europos Sąjungos šalių lyderiai antradienį renkasi Briuselyje pradėti kandidatų į svarbiausių Bendrijos institucijų vadovų postus paiešką po Europos Parlamento rinkimų, supurčiusių tradicinius aljansus. Svarbiausia iš pareigybių, į kurią bus ieškoma kandidato, yra Europos Komisijos – bloko vykdomosios valdžios institucijos – pirmininko postas, šiuo metu vis dar užimamas Jeano-Claude'o Junckerio. EK pirmininkas dirba penkerių metų kadenciją.

Vokietijos kanclerė Angela Merkel davė atkirtį atsinaujinusioms kalboms, kad pasitraukusi iš dabartinio posto ji gali siekti aukštų pareigų Europos Sąjungos institucijose. Pernai A. Merkel atsisakė vadovavimo savo centro dešiniųjų pažiūrų partijai ir pareiškė, kad nesieks penktos kadencijos kanclerės poste. Tada ji taip pat patikino daugiau nesieksianti politinio posto, koks jis bebūtų. Tačiau kartkartėmis pasigirsdavo kalbų, kad A. Merkel gali siekti posto Europos Sąjungoje.

Britų vyriausybė ir pagrindinė opozicija ketvirtadienį turi surengti tolesnes derybas dėl krizės, parlamentarams pritarus „Brexit“ atidėjimui, kad Jungtinė Karalystė balandžio 12 dieną neiškristų iš Europos Sąjungos be sutarties. Galimybių vis mažėja, ir ministrė pirmininkė Theresa May pakeitė kursą: pakvietė Leiboristų partijos lyderį Jeremy Corbyną trečiadienį derėtis dėl kompromiso, su kuriuo būtų išvengta chaotiško išstojimo be sutarties jau po aštuonių dienų.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas pirmadienį paragino puoselėti „stiprią Europos ir Kinijos partnerystę“ po derybų su Paryžiuje viešinčiu kinų lyderiu Xi Jinpingu. Ši partnerystė privalo būti paremta „stipriu daugiašališkumu“ ir „sąžininga bei subalansuota“ prekyba, žurnalistams sakė E. Macronas. Antradienį vyks tolesnės Prancūzijos prezidento derybos su Xi Jinpingu. Jose taip pat dalyvaus Vokietijos kanclerė Angela Merkel ir Europos Komisijos pirmininkas Jeanas-Claude'as Junckeris.

Vokietijos kanclerė Angela Merkel pirmadienį išreiškė palaikymą siūlymui pastatyti bendrą Europos Sąjungos lėktuvnešį, pareiškė vokiečių valdančiosios partijos lyderė. Krikščionių demokratų sąjungos (CDU) vairą iš A. Merkel gruodžio mėnesį perėmusi Annegret Kramp-Karrenbauer tokį siūlymą išsakė savaitgalį, reaguodama į Prancūzijos prezidento Emmanuelio Macrono išdėstytas mintis dėl Europos Sąjungos pertvarkymo.

Prezidento posto siekiantis premjeras Saulius Skvernelis užsienio vizitų metu ir toliau kalba lietuviškai. Šį kartą S. Skvernelis gimtąja kalba prabilo Jeruzalėje, per spaudos konferenciją su Izraelio premjeru. Pats S. Skvernelis problemos čia nemato. Jis tikina besimokantis anglų kalbos ir akis į akį su užsienio lyderiais gebantis bendrauti angliškai. Visgi ekspertai neabejoja, kad vien lietuvių kalba valstybei naudingų tikslų svarbiausi šalies politikai pasiekti negali.

Praėjusiais metais žmonija glaudžiai susipažino su „fake news“ sąvoka. Ji užkariavo paieškų sistemų viršūnes ir žinių reportažus. Apie „fake news“ pradėta kalbėti visur, o siejama tai buvo dažniausiai su Rusijos ar prorusiška veikla. BBC surinko dešimt žymiausių praėjusių metų „fake news“, kitaip – melagingų naujienų, sąrašą.

Šiuo metu kilusi mada aptarinėti, kas vyko prieš 10 metų, neaplenkė ir žiniasklaidos. BBC nusprendė išsiaiškinti, ar iš tiesų mūsų visų gyvenimas pasikeitė tiek, kiek daugelio atvaizdas nuotraukose? 2009-ieji buvo metai, kai mirė Michealas Jacksonas. Tais metais Barackas Obama pirmą sykį tapo JAV prezidentu, o pasaulis kovojo su kiaulių gripo pandemija. Socialinių tinklų lankytojai aktyviai dalijasi savo 10 metų senumo nuotraukomis, pridėdami žymą #10YearChallenge.

Vokietija „prisiima visišką atsakomybę už nusikaltimus“, kuriuos Graikijoje įvykdė naciai, penktadienį lankydamasi Atėnuose sakė kanclerė Angela Merkel. Tarp abiejų šalių tebetvyro įtampa dėl reparacijų už Graikijos okupaciją Antrojo pasaulinio karo metais. Berlynas įrodinėja, kad šis klausimas buvo išspręstas 1960-ųjų susitarimu su keliomis Europos vyriausybėmis.

Vokietijos kanclerė Angela Merkel, kuri dėl lėktuvo gedimo turėjo pakeisti planus ir nakvoti Bonoje, pagaliau išskrido į Didžiojo dvidešimtuko (G-20) viršūnių susitikimą Argentinoje. A. Merkel atstovai pranešė, kad ji ir nedidelė delegacija, kurioje yra finansų ministras, penktadienį ryte kitu vyriausybės lėktuvu išskrido į Madridą, o ten įsėdo į komercinį lėktuvą skrydžiui į Buenos Aires.

Užgrobusi ukrainiečių laivus Rusija pažeidė bendradarbiavimo susitarimą su Ukraina dėl bendro Azovo jūros ir Kerčės sąsiaurio naudojimo, skelbia JAV valdžios atstovai. Toks Rusijos elgesys kelia grėsmę ir būsimam D. Trumpo ir V. Putino susitikimui – Amerikos vadovas tikina dar pagalvosiąs, ar verta susitikti. Maža to, ir Vokietijos premjerė A. Merkel paskelbė palaikanti sankcijų Rusijai kelią. „Visa kaltė dėl to tenka Rusijos prezidentui“, – sakė A. Merkel.

Daugumos pasaulio šalių susitarimas dėl migracijos kelia šurmulį Vakaruose. Iš pradžių pasitraukus JAV, tuomet Vengrijai ir Austrijai, aršios diskusijos dėl susitarimo kyla ir Vokietijoje. Tuo metu Lietuva paktą palaiko, o Užsienio reikalų ministerija ramina, kad tai mums nekainuos nei teisės formuoti šalies migracijos politiką, nei papildomų išlaidų.

Vokietijos kanclerė Angela Merkel ketvirtadienį sveikino „Brexit“ susitarimo projektą, bet perspėjo, kad jo atmetimas nulemtų „blogiausio atvejo scenarijų“ – netvarkingą Didžiosios Britanijos išstojimą iš Europos Sąjungos be jokio susitarimo. „Labai džiaugiuosi, kad po ilgų ir ne visada lengvų derybų galėtų būti pasiektas pasiūlymas“, – sakė A. Merkel apie susitarimo projektą, kurį dar turi paremti britų parlamentas ir kitos 27 ES narės.

Vokietijos kanclerė Angela Merkel sekmadienį perspėjo dėl nacionalizmo grėsmių ir pavojaus dėl žmonių, abejojančių „Europos taikos projektu“. „Nerimauju, kad netinkamos nacionalistinės pažiūros gali vėl tapti populiarios“, – sakė Paryžiaus taikos forume dalyvaujanti kanclerė. Šis forumas rengiamas minint Pirmojo pasaulinio karo pabaigos šimtąsias metines.

Vokietijos kanclerė Angela Merkel nebesieks būti perrinkta savo centro dešiniosios Krikščionių demokratų sąjungos (CDU) pirmininke, pirmadienį naujienų agentūrai AFP sakė vienas šios partijos šaltinis. Jis taip pat informavo, kad pasibaigus kadencijai, A. Merkel pasitrauks iš vyriausybės vadovės posto. Šį sprendimą lyderė priėmė po virtinės politinių krizių ir nesėkmių per regioninius rinkimus, susilpninusių trapią valdančiąją koaliciją, šaltinis sakė naujienų agentūrai AFP.

Vokietijos kanclerė Angela Merkel sekmadienį perspėjo Jungtinių Valstijų prezidentą Donaldą Trumpą (Donaldą Trampą) nenaikinti Jungtinių Tautų. „Manau, kad be galo pavojinga naikinti kažką nesukūrus kažko naujo“, – per regioninių rinkimų Bavarijoje kampanijos renginį pareiškė Vokietijos kanclerė. Artima D. Trumpo pirmtako Baracko Obamos (Barako Obamos) sąjungininkė taip pat pabrėžė mananti, kad daugiašališkumas yra daugelio pasaulio problemų spendimo būdas.

Vokietijos kanclerė Angela Merkel ir Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas penktadienį pažadėjo atkurti prieš dvejus metus smarkiai pablogėjusius santykius, abiem šalims nesutariant dėl pilietinių teisių ir kitų klausimų. R. T. Erdoganas atvyko oficialaus vizito į ekonomiškai stipriausią ES valstybę, kur gyvena tris milijonai Turkijos kilmės žmonių. Vokietijos žiniasklaida pavadino šį apsilankymą Ankaros mėginimu iškovoti simpatijų.

Į Ruklą penktadienį atvykusi Vokietijos lyderė Angela Merkel neišvydo nei iškilmingos karių rikiuotės, nei technikos parodos. Mokomajame pulke aplankyti savo šalies karių atvažiavusią kanclerę pasveikino prezidentė Dalia Grybauskaitė, krašto apsaugos ministras ir kariuomenės vadas, du aukštesnieji karininkai bei keliasdešimt žemesnio rango Vokietijos karių. Kiek vėliau karių poilsio patalpose A. Merkel sakė kalbą keliems šimtams Vokietijos kareivių. Dalis jų sėdėjo prie stalų.

 Į Lietuvą penktadienį atvyksta Vokietijos kanclerė Angela Merkel. Su prezidente Dalia Grybauskaite ir Baltijos šalių premjerais ji aptars gynybos ir Europos Sąjungos (ES) darbotvarkės klausimus. „Prezidentė su Vokietijos kanclere aptars svarbiausius ES darbotvarkės klausimus, bendradarbiavimą gynybos srityje, tolesnes ekonominių ir verslo ryšių perspektyvas“, – pranešė prezidentės spaudos tarnyba.

Didžiosios Britanijos „Brexit“ sekretorius Dominicas Raabas atmetė pareiškimus, kad vyriausybės pasiūlytas pasitraukimo iš Europos Sąjungos planas yra „nebegyvas“, nes jam nepritaria Briuselis ir daugelis britų įstatymų leidėjų, netgi dalis valdančiųjų. D. Raabas nesureikšmino ES vyriausiojo derybininko Michelio Barnier  „niurzgėjimo“ dėl Jungtinės Karalystės pateikto vadinamojo Čekerso plano.

Vokietijos ultradešiniųjų gatvės judėjimas „Europiečiai patriotai prieš Vakarų islamizaciją“ (PEGIDA) pirmadienį paragino antrą dieną iš eilės rengti protestus buvusioje komunistinėje Rytų Vokietijoje po incidento, per kurį, kaip pranešama, užsienietis peiliu mirtinai subadė vokietį.

Vokietijos kanclerė Angela Merkel penktadienį atmetė galimybę Gruzijai paspartinta tvarka prisijungti prie NATO. Tai ji pareiškė praėjus dešimtmečiui po to, kai Aljanso lyderiai pažadėjo Gruzijai, kad ši taps NATO nare.  „Nematau galimybės Gruzijai greitai prisijungti prie NATO. Tokia yra Vokietijos pozicija“, – sakė A. Merkel per susitikimą su studentais Tbilisio valstybiniame universitete. „Viskas pasiekiama pamažu“, – sakė kanclerė, Gruzijoje pradėjusi savo kelionę po Pietų Kaukazą.

Vokietijai bendradarbiavimas su Rusija gamtinių dujų ir naftos tiekimo srityje yra labai svarbus, pareiškė Gruzijoje viešinti Vokietijos kanclerė Angela Merkel. „Mūsų ekonominis bendradarbiavimas su Rusija tęsiasi dešimtmečius, įskaitant dėl CO2 (anglies dvideginio emisijos mažinimo - red.). Žingsnis po žingsnio mes mažiname anglies naudojimą, mums būtinos dujos.

Vokietijos kanclerė Angela Merkel, neseniai pabendravusi su „Gazprom“ interesus atstovavusiu Rusijos prezidentu, išvyko į Azerbaidžaną, kur planuoja aptarti dujų tiekimo į Europą perspektyvas. „Reuters“ teigimu, oficialaus vizito metu bus aptariamos „Pietų dujų koridoriaus“ (PDK), kuriuo Azerbaidžano dujos būtų eksportuojamos į Europą per Turkiją, perspektyvos. „Mes itin suinteresuoti tolimesniu Pietų dujų koridoriaus vystymu.

Vokietijos kanclerė Angela Merkel norėtų, kad Europos Komisijai vadovautų jos šalies atstovas, ketvirtadienį pranešė leidinys „Handelsblatt“, remdamasis šaltiniais vyriausybėje. Pasak šių šaltinių, vardan to kanclerė gali sutikti nekelti Vokietijos centrinio banko „Bundesbank“ pirmininko Jenso Weidmanno kandidatūros į Europos Centrinio Banko vadovo postą. 2019-aisiais bus pakeistas tiek EK pirmininkas Jeanas-Claude'as Junckeris, tiek ECB vadovas Mario Draghi.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas šeštadienį atvyko į Austriją dalyvauti šios šalies užsienio reikalų ministrės vestuvėse, o vėliau išvyks į Berlyną pasitarimo su Vokietijos kanclere Angela Merkel. Graco miesto apylinkėse, kur tuoksis užsienio reikalų ministrė Karin Kneissl, kurios kandidatūrą iškėlė prorusiška Austrijos laisvės partija, buvo imtasi griežtų saugumo priemonių.

Vokietijos kanclerė Angela Merkel penktadienį pareiškė nesitikinti pasiekti reikšmingų rezultatų per numatomą susitikimą su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu, bet nurodė, kad svarstytinų klausimų sąrašas bus itin ilgas. „Tai darbo susitikimas: nevertėtų tikėtis, kad per jį bus pasiekta didelių rezultatų, bet temų – nuo Ukrainos iki Sirijos ir bendradarbiavimo ekonomikos srityje – skaičius toks didelis, kad būtų teisinga nuolat vykdyti dialogą.

Vokietijos kanclerė Angela Merkel ir Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas per savo savaitgalį įvyksiantį susitikimą aptars dvišalius ir tarptautinius klausimus, penktadienį pranešė oficialus vokiečių vyriausybės atstovas Steffenas Seibertas. „Kanclerė džiaugsis galėdama šeštadienį priimti V. Putiną Mezebergo pilyje. Bus ir toliau aptariami dvišaliai ir tarptautiniai klausimai“, – penktadienį Berlyne sakė S. Seibertas žurnalistams.

JAV prezidentas šiuo metu vieši Didžiojoje Britanijoje, kur iš žurnalistų sulaukia daug klausimų apie pirmadienį vyksiantį jo ir Rusijos prezidento Vladimiro Putino susitikimą. Donaldas Trumpas noriai į juos atsakinėjo. Ukraina ir Krymas – tai Obamos nesėkmė JAV prezidentas Donaldas Trumpas pareiškė, kad yra nusiteikęs aptarti su V. Putinu Ukrainos klausimus, bei tai, kad jei jis būtų valdžioje 2014-aisiais, Rusija nebūtų užgrobusi Krymo.

Vokietija nesutiko, kad Graikijai būtų pervesta paskutinė pagalbos programos 15 mlrd. eurų išmoka, nes Atėnai atidėjo pardavimo mokesčio padidinimą nuo migrantų antplūdžio rimtai nukentėjusiose salose. Euro zonos finansų ministrai ketvirtadienį Briuselyje įvykusiame susitikime pritarė pasiūlymui Graikijai skirti paskutinę paskolų dalį. Tačiau Vokietija atsisakė patvirtinti susitarimą.

NATO viršūnių susitikime Briuselyje dalyvaujantis JAV prezidentas Donaldas Trumpas pareiškė, jog nepriimtina, kad į Rusiją iš Europos vamzdynais teka doleriai. „Po mano praėjusių metų vizito NATO narės mano reikalavimu papildomai išleidžia milijardus dolerių. Tačiau to nepakanka. JAV išleidžia per daug.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas, atvykęs į Briuselyje prasidėjusį NATO viršūnių susitikimą, surengs tiesiogines derybas su Vokietijos kanclere Angela Merkel ir išsakys jai savo poziciją dėl Berlyno ir Maskvos bendradarbiavimo energetikos srityje, įskaitant kontroversišką dujotiekį „Nord Stream 2“, trečiadienį nurodė Baltųjų rūmų atstovė Sarah Sanders.

Vokietijos kanclerė Angela Merkel ketvirtadienį apkaltino dešiniųjų pažiūrų Vengrijos premjerą Viktorą Orbaną nepagarba žmoniškumui dėl jo imigracijos politikos, nors pati keliomis dienomis anksčiau griežtosios linijos šalininkams, pritariantiems Budapešto pozicijai migrantų atžvilgiu, padarė svarbių nuolaidų valstybės sienų apsaugos klausimu. Šis neįprastas disputas dėl Europos vertybių įvyko tuo metu, kai ginčai dėl migracijos kelia pavojų santarvei tarp Europos Sąjungos narių.

Vokietijos kanclerė Angela Merkel pirmadienį sudarė susitarimą dėl migracijos su savo maištinguoju vidaus reikalų ministru Horstu Seehoferiu ir išsprendė aštrų ginčą, kėlusį pavojų šalies vyriausybei. Abi pusės priėmė „išties gerą kompromisą... po sunkios kovos ir sudėtingų dienų“, sakė A. Merkel ir pridūrė, kad, be kitų priemonių, numatoma prie Vokietijos sienų įkurti centrus prieglobsčio ieškotojams laikyti ir tikrinti.

Vokietijos vidaus reikalų ministras, pareiškęs norįs atsistatydinti, pirmadienį ruošiasi spręsti aštrų ginčą dėl šalies migracijos politikos su kanclerės Angelos Merkel partija, nors potencialaus kompromiso požymių beveik nematyti.

Vokietijos vidaus reikalų ministras Horstas Seehoferis sekmadienį pareiškė norįs atsistatydinti tiek iš posto kabinete, tiek iš Bavarijos konservatyvios Krikščionių socialinės sąjungos (CSU) pirmininko pareigų, todėl kyla klausimas dėl kanclerės Angelos Merkel koalicinės vyriausybės išlikimo. „Jis nori atsistatydinti kaip partijos pirmininkas ir vidaus reikalų ministras“, nes „nebėra palaikomas“, naujienų agentūrai AFP sakė CSU šaltiniai.

Vokietijos kanclerės Angelos Merkel plano išspręsti migracijos krizės, su kuria susidūrė jos vyriausybė, ir išvengti valdančiosios koalicijos žlugimo detalės šeštadienį paaiškėjo laiške, skirtame dviejų koalicijos partnerių lyderiams. Laiške nurodoma, kad A. Merkel pasiekė susitarimą su 14 šalių dėl spartaus prieglobsčio prašytojų, mėginančių patekti į Vokietiją, sugrąžinimą į jų pirminės registracijos šalis.

ES lyderiai priėmė bendrą sprendimą dėl migracijos krizės, tačiau konkretaus pavienių valstybių indėlio nustatymo dar reikės palaukti. Nepaisant to, skelbiama, kad progresas pasiektas ir labiausiai pastaruoju metu dėl susidariusios situacijos pykusi Italija sveikina priimtus sprendimus. Dėl ko buvo sutarta: – stiprinti išorinės sienos kontrolę, didinti Turkijos ir Šiaurės Afrikos šalių finansavimą migrantų sulaikymo klausimais. – ištirti „regioninių išlaipinimų platformų“ galimybę.

Europos Sąjunga (ES) tęs dialogą su Jungtinėmis Valstijomis dėl muitų, kad išvengtų tolesnių žingsnių, kurie galėtų dar paaštrinti nesutarimus dėl prekybos, ketvirtadienį pareiškė Vokietijos kanclerė Angela Merkel. „Norime palaikyti dialogą su JAV, kad galėtume išvengti tolesnių žingsnių link prekybos karo“, – pareiškė ji Vokietijos parlamente. Pasak Vokietijos kanclerės, ES mano, kad JAV muitai plieno ir aliuminio importui yra neteisėti. Birželio 22 dieną ES įsigaliojo 25 proc.

Vokietijos kanclerė Angela Merkel ketvirtadienį perspėjo, kad migracijos iššūkis gali nulemti Europos likimą. Toks jos pareiškimas pasirodė likus vos kelioms valandoms iki Europos Sąjungos viršūnių susitikimo, kuriame Bendrijos lyderiai veikiausiai susirems dėl tolesnio kelio sprendžiant naujai plykstelėjusią įtampą dėl migrantų. „Europa turi daug iššūkių, bet migracija gali nulemti Europos likimą“, – sakė A. Merkel vokiečių parlamentarams.

Naujoji Italijos valdžia siūlo atsisakyti Dublino sutarties, kuri reguliuoja migrantų priėmimą Europoje. Jeigu nepavyks išspręsti migrantų ir pabėgėlių, atvykstančių į Europą, srauto reguliavimo, ES Šengeno zona, kurios viduje galima judėti be vizų, atsidurs grėsmėje, perspėjo naujasis Italijos vyriausybės vadovas Giuseppe Conte.

Vokietijos vidaus reikalų ministras pirmadienį suteikė kanclerei Angelai Merkel dvi savaites rasti Europos lygio sprendinį, turintį sustabdyti prieglobsčio ieškotojų antplūdį, nes priešingu atveju jis lieps sienos apsaugos policijai migrantų nebeįleisti į šalį, pranešė naujienų agentūra DPA.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas antradienį vyks į Vokietiją, kur su kanclere Angela Merkel planavo tartis dėl eurozonos reformų, bet nesutarimai tarp Europos Sąjungos (ES šalių dėl migracijos tikriausiai dominuos šio susitikimo darbotvarkėje. Mesebergo pilyje Berlyno šiaurėje vyksiantis Prancūzijos ir Vokietijos ministrų susitikimas laikomas vienu esminiu, siekiant suderinti pozicijas prieš artėjantį ES viršūnių susitikimą birželio pabaigoje.