angela merkel

Vokietijos kanclerės Angelos Merkel konservatoriai ir centro kairės socialdemokratai sekmadienį pradėjo, kaip viliasi, paskutinį derybų dėl koalicinės vyriausybės etapą, nors derybos gali užtrukti ir papildomas dvi dienas. Tačiau partijų lyderiai perspėjo, kad lieka neišspręstų svarbių klausimų. Pastangos suburti valdančiąją koaliciją jau yra ilgiausios per Vokietijos pokario istoriją ir su šiomis derybomis nesibaigs.

Vokietijos kanclerė Angela Merkel penktadienį įspėjo, kad tarp pagrindinių šalies partijų išlieka „labai rimtų nesutarimų“, kuriuos privalo išspręsti iki koalicinės vyriausybės formavimui skirto termino pabaigos kitą savaitę. Artėjant „lemiamam derybų etapui“ dėl naujos dešiniųjų ir kairiųjų „didžiosios koalicijos“, konservatoriams ir socialdemokratams teks derėtis iki paskutinės minutės, sakė A. Merkel.

  Vokietijos socialdemokratai (SPD) sekmadienį nubalsavo už tai, kad būtų pradėtos oficialios partijos derybos dėl koalicijos su Angelos Merkel vadovaujamais konservatoriais. Tai priartina didžiausią Europos ekonomiką prie naujos Vyriausybės suformavimo po kelis mėnesius trukusios politinės aklavietės.   Už derybų pradžią specialiajame partijos kongrese Bonoje balsavo 372 iš 642 delegatų.

Rusijoje šiemet vyks prezidento rinkimai, tiesa? Ne. Iš tiesų Kremlius rengia spektaklį apie rinkimus, o ne tikrą balsavimą su tikrais rinkėjais, tikra konkurencija ir tikromis abejonėmis dėl rezultatų. Šis spektaklis bus pastatytas realistiškai ir daug kainuos; veikėjai vilkės tinkamus kostiumus, ir bus daugybė puikiai pagamintos butaforijos. Vaidyba bus nepriekaištinga. Galime tikėtis įdomių siužeto vingių ir šiokio tokio įtampos ir neužtikrintumo jausmo.

Premjeras Saulius Skvernelis sako, kad Lietuva šiemet turi užmegzti kontaktus su Rusijos valdžios atstovais, o ligšiolinę izoliacijos politiką pavadino nenaudinga ir unikalia Europos Sąjungoje (ES). „Esame unikali ES valstybė neturėdami jokių, pabrėžiu – absoliučiai jokių, kontaktų su valstybe, nors kitos valstybės, tos pačios kaimyninės valstybės, labai aktyviai darbuojasi ekonominiais klausimais“, – interviu LNK laidai „Savaitės panorama“ sakė S. Skvernelis.

Naujienų agentūra BNS pateikia prognozuojamus svarbesnius 2018 metų Lietuvos politikos, kultūros ir visuomeninio gyvenimo įvykius. Trys reformos. Valdančiųjų laukia trys testai, kurie parodys pajėgumą įgyvendinti svarbias reformas. Valdžiai stiprėja spaudimas imtis mokesčių pertvarkos ir gerinti mokesčių surinkimą, kad būtų galima papildyti biudžetą ir mažinti skurdą. Pavasarį tikimasi Vyriausybės pasiūlymų, kaip mažinti darbo santykių apmokestinimą bei pertvarkyti pensijų sistemą.

Vokietijos kanclerė Angela Merkel sekmadienį per Naujųjų metų išvakarių transliaciją pasakys vokiečiams, kad europiečių bendradarbiavimas yra „lemiamas ateinančių kelerių metų klausimas“. Kanclerės konservatoriams rengiantis sudėtingoms deryboms dėl koalicijos, A. Merkel pasakys, kad „27 Europos valstybės turi būti labiau nei bet kada įtikintos laikytis drauge kaip bendrija“, rodo metinio kreipimosi per televiziją tekstas, kurį paskelbė kanclerės biuras.

 Vokietijos ir Prancūzijos lyderiai šeštadienį paragino visas Ukrainos konflikto šalis „vykdyti savo įsipareigojimus“, rytiniame šalies regione padaugėjus ugnies nutraukimo režimo pažeidimų. Vėl paaštrėjus kovoms tarp Ukrainos kariuomenės ir Maskvos remiamų prorusiškų separatistų, abi konflikto pusės neteko savo žmonių, nors prieš daugiau kaip dvejus metus buvo sudarytas paliaubų susitarimas.

Naujų prieglobsčio prašytojų skaičius Vokietijoje sumažėjo jau antrus metus iš eilės po 2015 metais fiksuoto masinio atvykėlių srauto, sekmadienį pranešė šalies vyriausybė. Per visus šiuos metus „aš manau bus mažiau nei 200 tūkst.

Europos Sąjungos lyderiams praėjusią naktį nepavyko sumažinti takoskyros tarp Rytų ir Vakarų stovyklų dėl to, kaip reikėtų elgtis su į Europą atvykstančiais migrantais. Priešaky jų laukia nelengva užduotis iki nustatyto termino – ateinančių metų birželio – reformuoti prieglobsčio taisykles. Po daugiau nei dvi valandas vykusių aštrių diskusijų rytinių ES valstybių lyderiai nepakeitė savo pozicijos ir toliau griežtai pasisakė prieš pabėgėlių priėmimo kvotas.

Vokietija ir Prancūzija nori iki ateinančio kovo parengti bendrą pasiūlymą dėl euro zonos pertvarkos, penktadienį po Europos Sąjungos viršūnių susitikimo sakė Vokietijos kanclerė Angela Merkel. „Iki kovo norėtume susitarti dėl bendros pozicijos, kas yra labai svarbu“, – per bendrą su Prancūzijos prezidentu Emmanueliu Macronu (Emanueliu Makronu) spaudos konferenciją sakė Vokietijos vyriausybės vadovė.

 Vokietijos kanclerė Angela Merkel kitą savaitę susitiks su Socialdemokratų partijos (SPD) lyderiais, šiai partijai uždegus žalią šviesą parengiamosioms deryboms dėl vyriausybės formavimo ir siekiant padėti rasti išeitį iš šalyje susidariusios politinės aklavietės.

Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė nusprendė viešai nei kritikuoti, nei paremti JAV prezidento Donaldo Trumpo sprendimą pripažinti Jeruzalę Izraelio sostine, ji apsiribojo raginimu tęsti taikos derybas Artimuosiuose Rytuose. „Jeruzalės statusas yra jautrus Artimųjų Rytų taikos proceso klausimas. Taikos derybos – vienintelis kelias užtikrinti santarvę ir saugumą“, – pareiškė D. Grybauskaitė.

Vokietijoje netoli Diuseldorfo miesto mažiausiai 47 žmonės buvo sužeisti antradienio vakarą susidūrus dviem traukiniams, pranešė gelbėtojai, surengę didelio masto operaciją. Mažiausiai trys keleiviai buvo sunkiai sužeisti, dauguma kitų tik lengvai nukentėjo, sakoma Mėrbušo miestelio ugniagesių tarnybos „Twitter“ pranešime. Ten pat buvo įvardytas naujausias sužeistųjų skaičius. Keleivinis traukinys, vežęs 155 žmones, apie 19 val. 30 min. vietos (20 val. 30 min.

Vokietijos socialdemokratų partijos (SPD) lyderis Martinas Schulzas (Martinas Šulcas) penktadienį pareiškė, jog pasisako už tai, kad būtų pradėtos „neterminuotos“ derybos su kanclere Angela Merkel siekiant persilaužimo naujos vyriausybės formavimo procese. Po ketvirtadienį vėlai vakare surengtų derybų su kanclere M. Schulzas sakė, kad rekomenduos socialdemokratams pradėto oficialias diskusijas su A.Merkel.

Vokietijos prezidentas susitiks derybų su kanclere Angela Merkel ir socialdemokratų lyderiu Martinu Schulzu (Martinu Šulcu), siekdamas padėti pasiekti persilaužimą tariantis dėl naujos vyriausybės suformavimo.

Vokietijos kanclerė Angela Merkel pirmadienį pareiškė, kad jos partija yra pasirengusi „rimtoms deryboms“ dėl valdančiosios koalicijos su Socialdemokratų partija (SPD). Ji perspėjo, kad laikas spaudžia veikti, nes Europą užklupo ištisa virtinė iššūkių. „Turime įvairių problemų Vokietijoje. Tačiau Europa taip pat nekantrauja sulaukti atsakymų į opius klausimus“, – sakė A. Merkel žurnalistams po pasitarimo su savo Krikščionių demokratų sąjungos (CDU) lyderiais Berlyne.

 Europos Sąjunga tęs planus dėl euro reformų po „Brexit“, nors Vokietijoje žlugo kanclerės Angelos Merkel koalicijos derybos, antradienį paskelbė Europos Komisija. „Europa šiuo periodu pauzės nedarys“, – per trumpą spaudos konferenciją Briuselyje sakė atstovas Margaritis Schinas. „Mes, kaip buvo skelbta, gruodžio 6 dieną teiksime savo pasiūlymus dėl naujos Europos pinigų sąjungos architektūros … prieš euro zonos viršūnių susitikimą vėliau gruodį“, – sakė jis.

Vokietijos kanclerė Angela Merkel ketvirtadienį vadovavo raginimams sumažinti Europos Sąjungos skiriamas lėšas deryboms dėl Turkijos narystės Bendrijoje. Šis pareiškimas akivaizdžiai žymi ES nepasitenkinimą Ankaros vykdomomis griežtomis priemonėmis po pernai Turkijoje nesėkmingai mėginto įvykdyti karinio perversmo.

Vokietijos kanclerė Angela Merkel, prieš dvi savaites laimėjusi parlamento rinkimus, bet užsitikrinusi mažesnę daugumą, pirmadienį pranešė, kad spalio 18-ąją pradės derybas dėl koalicinės vyriausybės su dviem mažesnėmis partijomis. Jos CDU/CSU konservatyvusis aljansas pirmiausiai surengs atskiras derybas su libertariška Laisvąja demokratų partija (FDP) ir į kairę linkusiais žaliaisiais, o po dviejų dienų visos šalys susės tartis prie vieno stalo, nurodė A. Merkel.

Praėjus dviem savaitėms po to, kai laimėjo parlamento rinkimus ir gavo mažesnę daugumą, Vokietijos kanclerė Angela Merkel sekmadienį žengė pirmą žingsnį link naujos vyriausybės formavimo ir pamėgino suvienyti savo itin susiskaldžiusią konservatorių stovyklą.

Vokietijos kanclerė Angela Merkel sekmadienį užsitikrino ketvirtąją kadenciją, bet dabar jos laukia sudėtingos derybos dėl koalicijos su dviem labai skirtingomis partnerėmis, nes per rinkimus jos konservatoriai susilpnėjo, o prieš migrantus nusistačiusi nacionalistinė partija smarkiai sustiprino pozicijas parlamente.

Vokietijos kanclerė Angela Merkel, kaip prognozuojama, laimės sekmadienį vykstančius parlamento rinkimus ir liks poste ketvirtai kadencijai. Tačiau taip pat prognozuojama, kad į parlamentą pirmą kartą per 60 metų pateks ir radikaliausių kraštutinių dešiniųjų pažiūrų partija „Alternatyva Vokietijai“ (AfD). Per savo rinkimų kampaniją A. Merkel pabrėžė, kad per dvylika jos vadovavimo vyriausybei metu šalyje nedarbo lygis smuko iki rekordinių žemumų, ekonomika sparčiai auga, biudžetas yra subalans...

Jei Vokietijoje galiotų JAV prezidento rinkimų tvarka, populiari kanclerė Angela Merkel beveik be abejonių nugalėtų didele persvara, tačiau rinkimų sistema šioje valstybėje nėra tokia paprasta. Galiausiai jos konservatyviosios Krikščionių demokratų sąjungos (CDU) ir bavariškosios Krikščionių socialinės sąjungos (CSU) blokas gali būti priverstas sudaryti nepatogią koaliciją su savo didžiausiais konkurentais, Socialdemokratų partija (SPD), kad A.Merkel liktų valdžioje ketvirtąją kadenciją.

 Vokietijos kanclerė Angela Merkel trečiadienį pareiškė „aiškiai nesutinkanti“ su JAV prezidentu Donaldu Trumpu (Donaldu Trampu), pagrasinusiu sunaikinti Šiaurės Korėją. „Esu prieš tokius grasinimus“, – pareiškė ji per interviu radijui „Deutsche Welle“. „Manome, kad bet koks karinis sprendimas yra visiškai netobulas, ir remiame diplomatines pastangas“, – pridūrė A.Merkel. „Kas dėl Šiaurės Korėjos, laikau bet kokius kitus variantus nepagrįstais.

Vokietijos kanclerė Angela Merkel ir JAV prezidentas Donaldas Trumpas pirmadienį sutarė siekti griežtesnių sankcijų Šiaurės Korėjai, savaitgalį surengusiai kol kas galingiausią savo branduolinį bandymą, informavo Berlynas. Abu lyderiai per pokalbį telefonu „pritarė nuomonei, kad tarptautinė bendruomenė turi didinti spaudimą Šiaurės Korėjos režimui ir kad Jungtinių Tautų Saugumo Taryba privalo skubiai paskelbti naujas, griežtesnes sankcijas“, sakė A.Merkel atstovas spaudai.

Vokietijos kanclerė Angela Merkel sekmadienį per televizinius rinkimų kampanijos debatus su Martinu Schulzu (Martinu Šulcu) paskelbė apie savo ketinimus siekti nutraukti derybas su Turkija dėl jos narystės Europos Sąjungoje. Smarkiai eskaluodama ir taip aštrią diplomatinę dviejų NATO sąjungininkių krizę, A.Merkel sakė: „Aišku, kad Turkija neturėtų tapti Europos Sąjungos nare.

Vokietijos kanclerė Angela Merkel antradienį paragino pratęsti vidaus sienų kontrolę bevizėje Šengeno erdvėje, kurią numatyta atšaukti lapkričio mėnesį. Austrija, Danija, Vokietija, Švedija ir ES nepriklausanti Norvegija 2015 metais dėl imigrantų krizės įvedė terminuotą dokumentų kontrolę pasienyje ir kelis kartus šią priemonę pratęsė.

Vokietijos kanclerė Angela Merkel (Angela Merkel) penktadienį pareiškė smerkianti bet kokį jėgos panaudojimą sprendžiant konfliktą su Šiaurės Korėja, JAV prezidentui Donaldui Trumpui (Donaldui Trampui) pareiškus, kad JAV kariuomenė „užtaisyta ir parengta“. „Neįsivaizduoju karinio sprendimo šiam konfliktui, veikiau reikalingas nuoseklus darbas, kokį matėme Jungtinių Tautų Saugumo taryboje“, – žurnalistams sakė A.Merkel.

Britų princas Williamas (Viljamas), jo žmona Kate (Keit) ir vaikai, princas George‘as (Džordžas) ir princesė Charlotte (Šarlot), trečiadienį atvyko į Berlyną pratęsti savo kelionės Europoje, kuri buvo surengta Didžiajai Britanijai derantis dėl išstojimo iš Europos Sąjungos. Vokietijos sostinės Tegelio oro uoste lipdami iš lėktuvo, Williamas ir Kate laikė savo vaikus už rankų.

Ši, prieš dešimt metų nutikusi istorija, vis dar verčia apmirti visus, kurie bijo šunų: Vladimiras Putinas, pasižymintis demonstruojamu dominavimu ir pozicionuojama meile gyvūnams, sykį atsivedė labradorę Koni į susitikimą su Vokietijos kanclere Angela Merkel, pasakojama „USA Today“. A. Merkel bijo šunų. Nuo pat vaikystės. V. Putino administracija paprasčiausiai negalėjo nežinoti apie garbaus svečio Sočyje asmeninius įpročius.

žEuropos Komisijos vadovas Jeanas-Claude'as Junckeris (Žanas Klodas Junkeris) penktadienį, technologiškai pažangiai Estijai perimant pirmininkavimą Europos Sąjungai, prisipažino, kad jo paties nepalietė išmaniųjų telefonų revoliucija. „Neturėčiau, bet privalau pasakyti, kad vis dar neturiu išmaniojo telefono“, – pareiškė ES vykdančiosios institucijos 62 metų vadovas spaudos konferencijoje Taline.

Vokietijos parlamentas penktadienį legalizavo tos pačios lyties asmenų santuokas – kelios dienos po to, kai kanclerė Angela Merkel pasakė leisianti savo konservatorių partijos deputatams balsuoti pagal savo įsitikinimus. Į Vokietijos įstatymų kodeksą buvo įtrauktas pakeitimas, kuriuo sakoma, kad „santuoką bendram gyvenimui sudaro du skirtingos arbatos pačios lyties žmonės“. Parlamento žemųjų rūmų – Bundestago – deputatai šį įstatymą priėmė 393 balsais prieš 226, keturi susilaikė.

Vokietijos kanclerė Angela Merkel ketvirtadienį pareiškė svarstanti, kaip apsaugoti strateginės reikšmės Europos Sąjungos sritis nuo kiniškų investicijų, išreikšdama nuomonę, kurį yra artima Prancūzijos prezidento Emmanuelio Macrono (Emanuelio Makrono) pozicijai. „Europa turi sunkiai dirbti, kad apgintų savo įtaką ir visų pirmą kalbėtų vienu balsu su Kinija, – verslo savaitraščiui „WirtschaftsWoche“ sakė Vokietijos vyriausybės vadovė.

Kontrastas vargu ar galėtų būti labiau akivaizdus. Didžiosios Britanijos premjerė Theresa May vadovauja „pakabintam“ parlamentui ir suskaldytai valstybei. JAV prezidentas Donaldas Trumpas valdo lygiai su Kongresu, kuris paralyžiuotas taip stipriai, kad daugiau nebepajėgia priiminėti įstatymų. Abiejose šalyse ultradešiniosios ir ultrakairiosios idėjos ir judėjimai ryžtingai įgauna populiarumą, politiniai debatai tapo kaip niekad aštrūs ir kupini neapykantos.

 Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė Briuselyje Vokietijos kanclerei Angelai Merkel penktadienį įteikė valstybinį apdovanojimą – Vytauto Didžiojo ordino Didįjį kryžių.

Vokietijos kanclerė Angela Merkel antradienį pareiškė esanti pasirengusi apsvarstyti naujojo Prancūzijos prezidento Emmanuelio Macrono (Emanuelio Makrono) siūlomas euro zonos reformas.

Buvęs oponentas Konservatorių partijoje sekmadienį Didžiosios Britanijos ministrę pirmininkę Theresą May (Terezą Mei) pavadino „pasmerktąja“, jai skubant užsitikrinti paramą, kad po pragaištingų rinkimų liktų valdžioje. Th.May biuras vėlyvą šeštadienio vakarą turėjo atsiimti pranešimą, kad su Šiaurės Airijos dešiniojo sparno Demokratine junionistų partija (DUP) buvo pasiektas preliminarus susitarimas formuoti vyriausybę, ir pripažinti, kad derybos dar tęsiasi.

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos atstovai jau sugebėjo užsitarnauti "draudimų valdžios“ titulą. Daugiausiai įtakos tam padarė alkoholio ribojimo įstatymų nuostatų pakeitimas ir alkoholinių gėrimų prieinamumo mažinimas. Visuomenė šiuos pakeitimus vertina nevienareikšmiškai. Vieni džiaugiasi, kad pagaliau valdžia imasi vienos didžiausių Lietuvos problemų sprendimo. Kiti tikina, kad ribojimas yra perteklinis ir nutaikytas ne į probleminę visuomenės grupę.

Vokietijos vyriausybė trečiadienį priėmė sprendimą iškelti vokiečių karius iš netoli Sirijos sienos esančios Indžirliko karinės aviacijos bazės Turkijoje, šalims nepavykus išspręsti kilusių nesutarimų.

Donaldas Trumpas atsakė į Angelos Merkel pareiškimą dėl JAV, kaip prekybos partnerio, patikimumo, rašoma „The Independent“. Tradiciškai, „Twitter“ žinutėje, JAV prezidentas paskelbė, kad Amerika turi „didžiulį prekybos deficitą su Vokietija“ ir perspėjo: „Tai keisis.“ Ši žinutė pasirodė netrukus po to, kai A. Merkel pareiškė, kad Vokietija nebegali remtis JAV šiai vadovaujant D. Trumpui.

Rankų paspaudimas, manoma, buvo sugalvotas tam kad abu asmenys įrodytų esantys neginkluoti. Nors pastaraisiais mėnesiais internautai juokiasi, jog JAV prezidentas Donaldas Trumpas patį rankos paspaudimą naudoja kaip ginklą, rašo leidinys „The Guardian“. Kaskart po Amerikos prezidento susitikimo su bet kurios šalies lyderiu, visas pasaulis stengiasi kruopščiai išnagrinėti visus pastebėtus gestus. Pačiu populiariausiu tapo būtent rankos paspaudimas, kuris jau tapo etikete JAV lyderiui.

Po vakarykštės įspūdingos Angelos Merkel kalbos, galimai žyminčios naujų krypčių Europoje pradžią, kuomet teks atsisakyti „prižiūrinčios JAV“, o dėl „Brexit“ – ir silpnesnių ryšių su Didžiąja Britanija, bei nepatikimos partnerės Rusijos, internautai suskubo džiaugtis šia, naują viltį Europai suteikiančia, Vokietijos lyderės kalba.

Vokietijos kanclerė Angela Merkel pirmadienį priėmė į pirmąją kelionę užsienin išsiruošusį naująjį Prancūzijos prezidentą Emmanuelį Macroną (Emanuelį Makroną). Prieš apžiūrėdami garbės sargybą jiedu paspaudė vienas kitam rankas. Sekmadienį E.Macronas buvo prisaikdintas, o jau kitą dieną, laikydamasis Prancūzijos prezidentų tradicijos, išvyko į Vokietiją. Per beveik 12 metų kanclerės poste A.Merkel sutinka jau ketvirtą Prancūzijos prezidentą.

Eugenijus Schmidtas, programuotojas iš Kelno, 1999-aisiais atvykęs kartu su šeima iš Rusijos, buvo vietos krikščionių demokratų partijos, kuriai vadovauja kanclerė Angela Merkel, šalininkas.

Be tiesioginio dialogo tarp Kijevo ir Donbaso neįmanoma sureguliuoti konflikto Ukrainos pietryčiuose, pareiškė Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas. „Reikia, galų gale, pasiekti, kad Kijevo valdžios atstovai ir tų nepripažintų respublikų atstovai atsidurtų prie vieno derybų stalo. Neįmanoma pasiekti konflikto sprendimo be tiesioginio konfliktuojančių šalių dialogo“, – sakė V.Putinas, atsakydamas į žurnalisto klausimą po derybų su Vokietijos kanclere Angela Merkel.

Vokietijos kanclerė Angela Merkel antradienį pareiškė, kad norėtų panaikinti Rusijai taikomas sankcijas, kai bus įgyvendinti Minsko susitarimai, ir atkreipė dėmesį į Vokietijos ir Rusijos ryšius ekonomikos bei kitose srityse. „Norėčiau, kad mes pasiektume galimybę panaikinti sankcijas, įgyvendinus Minsko susitarimus“, – sakė A.Merkel po derybų su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu surengtoje spaudos konferencijoje.

Vokietijos kanclerė Angela Merkel atvyko derybų į naftos turtingą Saudo Arabijos karalystę ir pradėjo savo vizitą į dvi Persijos įlankos šalis. Į vakarinį Džidos miestą atvykusią A.Merkel pasveikino karalius Salmanas ir kiti aukšto rango pareigūnai. Vokietijos kanclerė turėtų susitikti su Persijos įlankos šalių lyderiais ir paraginti juos priimti daugiau pabėgėlių ir suteikti humanitarinę pagalbą pabėgėliams iš musulmoniškų šalių.

Sekmadienį Prancūzija pirmoji iš didžiųjų Vakarų valstybių atmetė tradicinių, centro dešiniųjų ar kairiųjų partijų, kurios dominavo Europos politikoje po Antrojo pasaulinio karo, atstovus. Nei Emmanuelis Macronas, nei Marine Le Pen – du kandidatai, laimėję pirmąjį balsavimo turą Prancūzijos prezidento rinkimuose, – nėra siejami su senosiomis kairės ar dešinės partijomis.