angela merkel

Vokietijos „istorinė“ koronaviruso krizė tęsis ir 2021 metais, nors vakcinos suteikia vilties, ketvirtadienį paskelbtame naujametiniame sveikinime sakė vokiečių kanclerė Angela Merkel. Kanclerė taip pat smerkė skleidžiamas sąmokslo teorijas apie virusą, kurios esančios ne tik „neteisingos ir pavojingos“, bet ir „ciniškos bei žiaurios“ per pandemiją kančias patyrusių žmonių atžvilgiu. „Šios dienos ir šios savaitės... yra sunkios mūsų šaliai, – sakė A. Merkel. – Ir tai dar truks gana ilgai.

Vokietijos vyriausybei siekiant sustabdyti „eksponentinį“ naujų koronavirusinės infekcijos COVID-19 atvejų skaičiaus augimą, šalyje nuo trečiadienio bus uždarytos nebūtinomis prekėmis prekiaujančios parduotuvės, kirpyklos ir mokyklos, sekmadienį pranešė kanclerė Angela Merkel. Dalinis karantinas galios iki sausio 10 dienos.

Vokietijos kanclerė Angela Merkel pirmadienį perspėjo apie šaliai gresiančią trečiąją koronaviruso pandemijos bangą. „Žiemą dar turime būti labai, labai atidūs... Priešingu atveju vėl sulauksime naujos bangos“, – antradienį A. Merkel citavo televizija „Welt“. Pasak vyriausybės vadovės, žiemą žmonės visuomet daugiau serga ir nesant pandemijos, o dėl šalčių sergančiųjų skaičius gali tik išaugti.

Vokietija stovės petys į petį su Jungtinėmis Valstijomis ir drauge grumsis su pasauliniais iššūkiais, pradedant koronaviruso pandemija ir baigiant pasaulio klimato atšilimu, pirmadienį pažadėjo kanclerė Angela Merkel, Joe Bidenui iškovojus pergalę Amerikos prezidento rinkimuose.

Vokietijoje jau mirė daugiau kaip 10 tūkst. naujuoju koronavirusu užsikrėtusių žmonių, rodo šeštadienį paskelbti oficialūs duomenys. Roberto Kocho užkrečiamųjų ligų instituto (RKI) duomenimis, nuo pandemijos pradžios šalyje mirė 10 003 žmonės, kuriems buvo patvirtinta koronavirusinė infekcija COVID-19. Bendras užsikrėtusiųjų skaičius išaugo iki 418 005. Per pastarąją parą užregistruota 14 714 COVID-19 atvejų – didžiausias prieaugis nuo koronaviruso protrūkio šalyje pradžios.

Per paskutinę parą Lietuvoje nustatyti 252 nauji koronaviruso atvejai, daugiausia Vilniaus apskrityje, kur epidemiologai nespėja atsekti užsikrėtimų istorijos. Naujų mirčių nuo Covid-19 – visa laimė, išvengta. O štai lietuvių pamėgtoje Britanijoje per paskutinę parą koronavirusas nusinešė pusantro šimto gyvybių. Panašūs skaičiai fiksuojami jau visą pastarąją savaitę. Bet toli gražu ne visi britai sutinka saugotis ir dėvėti kaukes.

Vokietijoje per parą registruotų naujų COVID-19 atvejų skaičius trečiadienį pirmą kartą nuo balandžio vidurio viršijo 5 000. Roberto Kocho užkrečiamųjų ligų instituto (RKI) duomenimis, per praėjusių parą registruoti dar 5 123 užsikrėtimo atvejai ir 43 pacientų mirtys. Vokietijos kanclerė Angela Merkel trečiadienį turi susitikti su 16 žemių vadovais ir aptarti griežtesnes priemones užsikrėtimų skaičiaus augimui sustabdyti.

Vokietijos kanclerė Angela Merkel penktadienį perspėjo, kad šalyje stabilizuoti koronaviruso epidemijai bus skirta 10 dienų, o jeigu to nepavyks padaryti – vyriausybė imsis griežtesnių veiksmų. „Visi suprantame, kad didieji miestai, miesto vietovės dabar yra vietos, kur pamatysime, ar galime kontroliuoti pandemiją Vokietijoje, kaip tai darėme daug mėnesių, ar prarasime kontrolę“, – sakė V. Merkel po susitikimo su miestų merais.

  Baltarusių opozicijos lyderė Sviatlana Cichanouskaja atvykusi į Berlyną susitikti su Vokietijos kanclere Angela Merkel paragino protestuotojus tęsti kovą su autoritarišku Baltarusijos lyderiu Aliaksandru Lukašenka. „Mūsų kova suvienijo baltarusius ne tik mūsų tėvynėje, bet ir visame pasaulyje“, – pasakė S. Cichanouskaja pirmadienį vakare Vokietijos sostinėje susirinkusioms kelioms dešimtims demonstrantų su raudonos ir baltos spalvų vėliavomis.

Vokietijos kanclerė Angela Merkel laikosi nuomonės, kad bet koks atsakas Maskvai dėl incidento, susijusio su opozicijos lyderiu Aleksejumi Navalnu, turi būti suderintas su partneriais Europoje – jis negali būti vien tik Vokietijos. Tai antradienį skelbia naujienų agentūra „Bloomberg“, remdamasi vienos iš dviejų Vokietijos valdančiosios koalicijos partijų – Vokietijos krikščionių demokratų sąjungos – atstovu.

Vokietijos kanclerė Angela Merkel kalbėdamasi telefonu su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu pareiškė, kad Baltarusijos valdžia turėtų nebenaudoti smurto prieš taikius demonstrantus, antradienį pranešė agentūra „Bloomberg“ ir Kremliaus spaudos tarnyba. „Buvo nuodugniai aptarta padėtis Baltarusijoje po prezidento rinkimų. Rusijos pusė pabrėžė, kad nepriimtini bet kokie bandymai kištis į Respublikos vidaus reikalus, dėl kurių toliau eskaluojama krizė.

Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda sekmadienį Briuselyje pratęsė derybų maratoną su kitų Europos Sąjungos šalių vadovais dėl naujojo bendrijos biudžeto ir 750 mlrd. eurų ekonomikos gaivinimo fondo. Prieš prasidedant dar vienai Europos Vadovų Tarybos plenarinei sesijai, Baltijos šalių vadovai galimą kompromisą sekmadienio popietę atskirai aptarė su Nyderlandų vadovaujama „taupiųjų šalių“ grupe, BNS pranešė diplomatiniai šaltiniai.

Gimtadienį švenčiančiai Vokietijos kanclerei Angelai Merkel prezidentas Gitanas Nausėda penktadienį padovanojo dirigento lazdelę, taip simboliškai linkėdamas jai sėkmės per Vokietijos pirmininkavimą Europos Sąjungai šių metų antrąjį pusmetį. Dovaną prezidentas įteikė Briuselyje vykstant ES viršūnių susitikimui, BNS pranešė diplomatiniai šaltiniai.  Socialiniame tinkle „Twitter“ vokiškai sveikindamas A. Merkel Lietuvos prezidentas pavadino ją 2020-ųjų Europos dirigente.

Vokietijos kanclerė Angela Merkel griežtai pasmerkė ankstesnę dieną Štutgarto mieste įvykusias „pasibjaurėtinas“ riaušes, per kurias šimtai žmonių agresyviai puldinėjo policininkus ir plėšikavo parduotuvėse, pirmadienį pareiškė vienas vyriausybės vadovės atstovas. „Visi, kas tai darė, atsigręžė prieš savo miestą, prieš žmones, su kuriais jie gyvena, taip pat prieš visus mus ginančius įstatymus“, – savaitgalį prasiveržusį smurtą komentavo Steffenas Seibertas.

Vokietija naujam skatinamųjų priemonių rinkiniui, kuriuo bus siekiama atkurti nuo koronaviruso pandemijos smarkiai nukentėjusią ekonomiką, skirs 130 mlrd. eurų, vėlų trečiadienio vakarą pareiškė šalies kanclerė Angela Merkel.

Kadenciją baigusi prezidentė Dalia Grybauskaitė sako, kad Vokietijos kanclerės Angelos Merkel siūlomas fondas paremti nuo koronaviruso pandemijos nukentėjusias Pietų Europos šalis padės išvengti Europos Sąjungos dezintegracijos ir sušvelnins ekonominę krizę. Buvusi šalies vadovė ragina Lietuvos valdžią pritarti vokiečių ir prancūzų siūlymui, kad naujas Atsigavimo fondas būtų finansuojamas Europos Komisijos pasiskolintomis lėšomis, susiejant jį su daugiamečiu ES biudžetu.

Maltos ambasadorius Suomijai atsistatydino iš pareigų, kai socialiniame tinkle „Facebook“ parašė komentarą, kuriame palygino Vokietijos kanclerę Angelą Merkel su Adolfu Hitleriu ir pareiškė, kad jos tikslas – „kontroliuoti Europą“. Maltos užsienio reikalų ministerija pirmadienį pranešė, kad Michaelo Zammito Tabonos (Maiklo Zamito Tabonos) komentaras „neatspindi Maltos ir Vokietijos draugystės ir abipusės pagarbos“. M. Zammitas Tabona šešis metus dirbo Maltos nereziduojančiu ambasadoriumi Suomi...

Europos šalys sekmadienį rengiasi toliau atsargiai švelninti dėl koronaviruso įvestus suvaržymus, pasirodžius ženklams, kad pandemija galbūt lėtėja, o Italijai planuojant pasekti Ispanijos pavyzdžiu ir leisti savaites namuose sėdintiems žmonėms išeiti į lauką. Visame pasaulyje nuo naujojo koronaviruso mirė daugiau kaip 243 tūkst. žmonių, o užsikrėtusiųjų yra 3,4 milijono.

Vokietijos, pradedančios švelninti kai kuriuos ribojimus, kanclerė Angela Merkel pirmadienį paragino vokiečius toliau laikytis disciplinos kovojant su koronaviruso pandemija ir perspėjo, kad iki pergalės dar laukia ilgas kelias. „Pandemija tik prasideda ir dar laukia ilgas kelias, kol pavojus praeis“, – sakė ji žurnalistams.

Koronaviruso pandemija yra didžiausias Europos Sąjungai tekęs išbandymas jos istorijoje, pirmadienį pareiškė Vokietijos kanclerė Angela Merkel, kuri pabrėžė, kad jos šalis yra „pasirengusi prisidėti“ prie Bendrijos stiprinimo. „Mano požiūriu,.. Europos Sąjunga stovi priešais didžiausią išbandymą nuo įsikūrimo“, – žurnalistams prieš svarbią euro zonos šalių finansų ministrų konferenciją, per kurią bus siekiama parengti ekonomikos gelbėjimo planą blokui, sakė A. Merkel.

Vokietijos kanclerė Angela Merkel penktadienį pirmąkart išėjo iš savo namų Berlyne po beveik dvi savaites trukusios saviizoliacijos, kurios jai teko laikytis po kontakto su koronavirusu užsikrėtusiu gydytoju. A. Merkel grįžo į savo biurą, kur toliau laikysis socialinės distancijos taisyklių ir vadovaus šaliai, bendraudama su pareigūnais per vaizdo ir garso konferencijas, Berlyne sakė jos atstovas Steffenas Seibertas.

Vokietijos kanclerė Angela Merkel buvo ištirta dėl naujojo koronaviruso, ir jos pirmojo tyrimo rezultatas buvo neigiamas, pirmadienį pranešė vyriausybės atstovas Steffenas Seibertas. „Šiandienos testo rezultatas neigiamas“, – S. Seibertą cituoja televizija „N-tv“ Pasak vyriausybės atstovo, artimiausiu metu kanclerė bus dar kartą patikrinta. Kaip išvakarėse pranešė S. Seibertas, A. Merkel buvo karantinuota dėl kontakto su naujuoju koronavirusu užsikrėtusiu gydytoju.

Vokietijos kanclerė Angela Merkel pateko į karantiną dėl to, kad bendravo su koronavirusu užsikrėtusiu asmeniu. „The Guardian“ skelbia, kad Vokietijos vyriausybės vadovė izoliavosi po to, kai ją skiepijusiam gydytojui nustatytas koronavirusas. Vokietija taip pat imasi griežtesnių priemonių kovoje su koronavirusu. Šalyje uždraudžiami daugiau kaip dviejų žmonių susibūrimai viešose vietose, pranešė kanclerė prieš patekdama į karantiną, po pasitarimo su 16-os federalinių žemių vadovais sekmadienį.

Su koronaviruso pandemija kovojanti Vokietija šiuo metu patiria didžiausią iššūkį „nuo Antrojo pasaulinio karo“, trečiadienį pareiškė šalies kanclerė Angela Merkel, per televiziją ragindama piliečius laikytis griežtų karantino priemonių. Per savo dramatišką kreipimąsi į tautą A. Merkel ragino visus savo indėliu prisidėti prie kovos su pasaulyje išplitusiu viruso, privertusiu imtis taikos metu neregėtų judėjimo suvaržymų. „Padėtis yra rimta. Vertinkite ją rimtai.

Buvusi Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė Vokietijoje susitiko su Vokietijos kanclere Angela Merkel. „Su Vokietijos kanclere aptarėme prasidėjusias derybas dėl ES biudžeto. Pateikiau argumentus pagrindžiančius Lietuvos finansinius poreikius", – savo feisbuko paskyroje rašė D. Grybauskaitė. Šią savaitę D. Grybauskaitė Vokietijos Prezidento Franko Valterio Šteinmejerio kvietimu vyko į Berlyną, į buvusio valstybės vadovo Joachimo Gauko 80-mečio jubiliejų.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė vasarį Vokietijos Prezidento Franko Valterio Šteinmejerio kvietimu vyko į Berlyną, į buvusio valstybės vadovo Joachimo Gauko 80-mečio jubiliejų. J. Gaukas būdamas Prezidentu (2012–2017 m.), ne kartą lankėsi Baltijos šalyse. Kai J. Gauckas su valstybiniu vizitu 2013 m. atvyko į Lietuvą, Prezidentė D. Grybauskaitė jam įteikė Lietuvos Respublikos Vytauto Didžiojo kryžių su aukso grandine.

  Graikų aukšto rango teisėja Ekaterini Sakelaropulu trečiadienį bus patvirtinta Graikijos prezidente ir prisidės prie Europos Sąjungos šalims vadovaujančių moterų grupelės. Parlamentui patvirtinus jos paskyrimą, 63 metų E. Sakelaropulu taps pirmąja moterimi Graikijoje, užėmusia šį didele dalimi reprezentacinį postą. Europos Sąjungoje yra ir daugiau lyderių moterų, neskaitant karalienių.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pareiškė, kad jei Libijoje ir yra Rusijos piliečių, jie neatstovauja Rusijos valstybei ir valstybė jiems nemoka.  „Jei Libijoje yra Rusijos piliečių, jie neatstovauja Rusijos valstybės interesams ir Rusijos valstybė jiems nemoka“, – šeštadienį spaudos konferencijoje, kurioje taip pat dalyvavo Vokietijos kanclerė Angela Merkel, pareiškė V. Putinas.

Vokietijos kanclerė Angela Merkel ir Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas šeštadienį susitiko Kremliuje aptarti „karštųjų taškų“ Artimuosiuose Rytuose ir karo Rytų Ukrainoje.  Pradėdami susitikimą A. Merkel ir V. Putinas paspaudė vienas kitam rankas. Vokietijos vadovė sakė, kad susitikime bus kalbama apie neramumus Libijoje, Sirijos konfliktą ir karą su Maskvos remiamais separatistais Rytų Ukrainoje.

Rusijos Vladimiras Putinas šeštadienį pareiškė, jog tikisi, kad dujotiekis per Baltijos jūrą „Nord Stream 2“ bus baigtas tiesti iki kitų metų pradžios.  „Tikiuosi, kad iki šių metų pabaigos arba kitų metų pirmąjį ketvirtį darbai bus baigti ir dujotiekis pradės veikti“, –  V. Putinas sakė per spaudos konferenciją po Kremliuje įvykusio susitikimo su Vokietijos kanclere Angela Merkel.

Vokietijos kanclerė Angela Merkel rusų prezidento Vladimiro Putino kvietimu sausio 11 dieną atvyksta į Rusiją darbo vizito, pirmadienį pranešė Kremliaus spaudos tarnyba ir vokiečių vyriausybės atstovas. „Per derybas norima aptarti tarptautinės darbotvarkės aktualias temas, įskaitant situaciją Sirijoje, Libijoje, įtampos eskalaciją Artimuosiuose Rytuose po amerikiečių aviacijos smūgio Bagdado oro uoste sausio 3 dieną“, – teigiama pranešime.

Vokietijos, Prancūzijos ir Jungtinės Karalystės lyderiai sekmadienį paragino Iraną atsisakyti priemonių, prieštaraujančių 2015 metų branduoliniam susitarimui, Teheranui paskelbus, kad jis daugiau nebesilaikys apribojimų dėl urano sodrinimo. „Raginame Iraną atšaukti visas priemones, neatitinkančias branduolinio susitarimo“, – bendrame pareiškime sakė Vokietijos kanclerė Angela Merkel, Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas ir JK premjeras Borisas Džonsonas.

Praėjęs gruodis pasiuntė aiškų įspėjimą apie didžiulius iššūkius, su kuriais šįmet teks susidurti Europos Sąjungai.   Neįprastos audros kėlė sumaištį Europos pietuose, parodydamos, kaip ekstremalių oro sąlygų poveikis 2020 metais darys įtaką Bendrijos požiūriui ir klimato kaitos politikai. ES jau paskelbė, kad yra pasirengusi skirti lėšų ir pastangų, kad toliau liktų pasauline kovos su klimato kaita lydere.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ir Ukrainos lyderis Volodymyras Zelenskis per viršūnių susitikimą Paryžiuje akis į akį bendravo 10–15 minučių, bet vis dar nesutaria dėl ištisos virtinės klausimų, sekmadienį pareiškė Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas. „Galiu pasakyti, kad Putinas ir Zelenskis pradėjo kalbėtis vienas su kitu. Bet jie tebėra toli nuo sutarimo dėl ištisos virtinės klausimų. Jie, aišku, vartoja skirtingą terminologiją.

Rusijos ir Ukrainos prezidentai Vladimiras Putinas ir Volodymyras Zelenskis pirmadienį surengė pirmą dvišalį susitikimą Paryžiuje. Susitikimas įvyko po keturšalių derybų su Prancūzijos ir Vokietijos vadovais, kuriomis siekiama užbaigti konfliktą Rytų Ukrainoje, kuluaruose, pranešė Ukrainos ir Rusijos šaltiniai. Šaltinis iš Kremliaus sakė, kad V. Putinas, V. Zelenskis, Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas ir Vokietijos kanclerė Angela Merkel vėliau dar kartą susitiks per vakarienę.

Vokietijos kanclerė Angela Merkel pakliuvo į nemalonią situaciją Berlyne vykusioje konferencijoje. Plinta vaizdo įrašas, kuriame matyti, kaip lipdama ant scenos moteris užkliuvo ir nukrito. Situaciją matę konferencijos dalyviai nuščiuvo. Laimei, Angelai Merkel nieko blogo nenutiko ir užlipusi ant scenos ji spėjo ir pajuokauti. Pasak politikės, ji tiesiog nepastebėjo laiptų ir tai nėra susiję su sveikatos problemomis. „Nemačiau laiptų.

Istorinė sukaktis Berlyne. Vokietija ir pasaulis mini trisdešimtąsias Berlyno sienos griūties metines. Tai istorinis įvykis, sujungęs ne tik du – Rytų ir Vakarų – pasaulius, bet ir atvedęs prie Šaltojo karo pabaigos. Siužete išvysite ne tik archyvinius Berlyno sienos griūties kadrus, bet ir tai, kaip miestas šią sukaktį mini šiandien. Lygiai prieš 30 metų pasaulį sudrebino istorinis įvykis – Berlyno sienos griūtis.

Europa „privalo reikšti demokratiją ir laisvę, žmogaus teises ir pakantumą“, šeštadienį pareiškė Vokietijos kanclerė Angela Merkel, jos šaliai minint Berlyno sienos griūties 30-ąsias metines. Šių vertybių „privalo visuomet būti įgyvendinamos ir iš naujo ginamos“, A. Merkel sakė per oficialią ceremoniją kreipdamasi į šalies politinius lyderius ir svečius iš kitų Europos šalių. Kanclerė perspėjo, kad šios laisvės negali būti laikomos savaime suprantamomis.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas sudrebino pasaulį, pareiškęs, kad NATO yra ištikusi „smegenų mirtis“. Jis skundėsi dėl nepakankamo Europos ir JAV planų koordinavimo, taip pat Aljanso narės Turkijos agresyvių veiksmų Sirijoje. „Tai, ką šiuo metu patiriame, yra NATO smegenų mirtis“, – E. Macronas sakė savaitraščiui „The Economist“.  „Nėra apskritai jokio koordinavimo priimant strateginius sprendimus tarp Jungtinių Valstijų ir NATO sąjungininkių. Jokio.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas puolė kritikuoti NATO, pareiškęs, kad aljansas atsidūrė „mirusių smegenų“ stadijoje. Jis įsitikinęs, kad aljansas neteisingai sureagavo į turkų operacijos Sirijoje pradžią ir, kad NATO iš esmės nepakankamai aktyvi strateginiu lygiu. Prancūzų lyderio mintis kritikavo Vokietijos kanclerė Angela Merkel, JAV valstybės sekretorius Mike’as Pompeo ir NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas.

Vokietijos kanclerė Angela Merkel vėlai trečiadienį prisidėjo prie žmonių, susirinkusių prie pagrindinės Berlyno sinagogos į tylų budėjimą po kruvinų šaudynių Halės mieste, kad pademonstruotų solidarumą aukoms ir pasakytų „Ne“ antisemitizmui. Per smurto užtemdytą žydų Jom Kipuro šventę Naujosios sinagogos rabinei Gesai Ederberg A. Merkel pasakė: „Deja, šiandien, jūsų šventą dieną, pamatėme siaubingą dalyką. Du žmonės nužudyti, Vokietijoje surengta ataka prieš žydus.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ketvirtadienį bandė išsklaidyti būgštavimus dėl karo krečiamų separatistų kontroliuojamų teritorijų šalies rytuose ateities, Kijeve įsiplieskus protestams. Per 1 000 protestuotojų trečiadienį susirinko Ukrainos sostinės centre, ukrainiečių, rusų ir separatistų derybininkams anksčiau šią savaitę susitarus dėl taikos plano Kremliaus remiamų separatistų kontroliuojamiems regionams.

Įtempta diena Didžiojo septyneto susitikime Prancūzijoje. Donaldas Trumpas čia lyg vienas prieš visus, kadangi jis vienintelis pareiškė, kad Rusija turėtų būti grąžinta į pasaulio galingųjų klubą. Trumpas taip pat ignoravo šalių vadovų susitikimą dėl klimato kaitos. Trečią Didžiojo septyneto dieną jau nuo pat ryto vyko principinius nesutarimus demonstruojančios diskusijos. Viena jų – ar turėtų Rusija būti grąžinta į galingųjų valstybių klubą, iš kurio buvo pašalinta po Krymo aneksijos.

Pirmą kartą per daugiau nei ketverius metus Angela Merkel lankosi Vengrijoje, kurios lyderis garsėja griežtu euroskeptiškumu. Nesutarimus su premjeru Viktoru Orbanu bent trumpam pamiršti privertė istorinis įvykis – vadinamojo paneuropinio pIkniko, atvedusio prie Berlyno sienos griūties, trisdešimtmetis. Ta – istoriniai, lygiai prieš 30 metų Vengrijoje, pasienyje su Austrija esančiame Šoprono mieste įamžinti kadrai.

Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda sako iš Vokietijos vadovų išgirdęs patikinimą, kad sankcijos Rusijai tęsis, kol Maskva nenutrauks agresyvių veiksmų Ukrainoje. Baigęs dviejų dienų vizitą Berlyne, Lietuvos vadovas sakė, kad Vokietija siekia nedidinti įtampos su Rusija, tačiau atidžiai stebi situaciją Ukrainos rytuose. „Vokietijos dėmesys Rusijos veiksmams Ukrainoje tikrai nėra sumažėjęs.

Prezidentas Gitanas Nausėda susitikime su Vokietijos prezidentu Berlyne ketvirtadienį pabrėžė, jog Europos Sąjungai (ES) būtina stiprinti dialogą su Jungtinėmis Valstijomis (JAV). G. Nausėdos teigimu, būtina sutelkti dėmesį į bendrus globalius iššūkius ir kartu kurti globalius standartus, naujas technologijas, didinat kibernetinį saugumą bei užtikrinant patikimų investicijų pritraukimą.

Europos Sąjunga turi stebėti, kad Baltarusijoje netoli Lietuvos sienos statoma Astravo atominė elektrinė atitiktų saugumo standartus, sako Vokietijos kanclerė Angela Merkel. „Vokietija remia Lietuvą, kad turi būti laikomasi didesnių saugumo kriterijų. Europos Sąjunga turi žiūrėti, kad ši Astravo jėgainė atitiktų visus saugumo standartus ir nekeltų pavojaus“, – trečiadienį per bendrą spaudos konferenciją su Lietuvos prezidentu Gitanu Nausėda Berlyne sakė Vokietijos kanclerė.

Prezidentas Gitanas Nausėda trečiadienį Vokietijoje susitiko su kanclere Angela Merkel aptarti europinę darbotvarkę ir saugumo klausimus. Per oficialią sutikimo ceremoniją Berlyne nuskambėjus valstybių himnams, raudonu kilimu žengę vadovai apžiūrėjo Garbės sargybos kuopą, po jos prasidėjo prasidėjo dvišalis susitikimas. Tai yra trečiasis prieš mėnesį pareigas pradėjusio eiti Lietuvos prezidento vizitas į užsienį. Anksčiau G. Nausėda lankėsi kaimyninėse Lenkijoje ir Latvijoje.

Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda trečiadienį vyksta vizito į Vokietiją, kur susitiks su Angela Merkel. Kokias pagrindines temas prezidentas aptars su Vokietijos kanclere? 1. Asmeninė diplomatija. Vokietija G. Nausėdos apsilankymą diplomatine kalba vadina oficialiu pažintiniu vizitu. Lietuvos prezidentas sieks užmegzti asmeninį santykį su įtakingiausia Europos politike Vokietijos kanclere Angela Merkel.