angela merkel

Vokietijos visuomenė sensta ir mažėja. Vyriausybė planuoja plataus spektro programą demografiniams pokyčiams sušvelninti. Svarstomas naujas socialinis mokestis vyresniems nei 25-erių metų gyventojams. Šiuo metu Vokietijoje gyvena apie 82 milijonus žmonių, tačiau, valstybinės statistikos tarnybos paskaičiavimais, maždaug už 50-ies metų jų turėtų būti apie 15 milijonų mažiau. Visuomenei mažėjant, vis daugėja senyvo amžiaus žmonių, mažėja dirbančiųjų.

Vokietijos vyriausybė sutinka nusileisti kitų euro zonos šalių reikalavimams padidinti Europos Sąjungos nuolatinio stabilizavimo mechanizmo (ESM) kapitalą, rašo žurnalas „Spiegel“. Žurnalo teigimu, Vokietijos kanclerė Angela Merkel ir Vokietijos finansų ministras Wolfgangas Schaeuble nusileis kitų euro zonos šalių ir Tarptautinio valiutos fondo (TVF) reikalavimams ir nebeblokuos pastangų didinti ESM kapitalą.

Vokietijos kanclerė Angela Merkel teigia, kad spręsdama krizę Europa pažengė į priekį, tačiau iš „disbalansų“ euro zonos ekonomikose galima spręsti, kad tikslas dar tikrai nepasiektas. „Mes gerokai palypėjome į kalną, tačiau dar nesame jo viršūnėje.

Vokietijos kanclerė Angela Merkel piradienį netikėtai atvyko į Afganistaną. Kaip pranešama, jos vizito metu imtasi beprecedenčių saugumo priemonių. Vokietijos bundesvero lauko stovykloje Mazari Šarife vyriausybės vadovė susitiko su vadais ir eiliniais, kad gautų informacijos apie realią situaciją VFR kariškių atsakomybės zonoje. Iš pradžių planuota, kad kanclerė iškart vyks į Kundūzo provinciją, kur dislokuotas pagrindinis bundesvero kontingentas – apie 4800 žmonių.

Praėjus trims savaitėms po savo atsistatydinimo Vokietijos prezidentas Christianu Wulfu oficialiai paliko postą. Ketvirtadienio vakarą vykusioje atsisveikinimo ceremonijoje jis pareiškė „apgailestavimą“, kad dirbo ne iki kadencijos pabaigos. Ch. Wulfas iš pareigų pasitraukė vasario viduryje, kai prokuratūra pradėjo tyrimą dėl su juo susijusių skandalų. Ch. Wulfo atsisveikinimą lydėjo protestai ir kritika.

Amerikiečių leidinys „The Huffington Post“ sudarė įtakingiausių pasaulio moterų reitingą. Angela Merkel – Vokietijos kanclerė. Ji vadovauja šaliai, turinčiai pažangiausią ekonomiką Europoje, taip pat yra de facto Europos Sąjungos lyderė.

Apklausos rezultatai rodo, jog dauguma vokiečių norėtų, kad naujuoju šalies prezidentu taptų buvęs Rytų Vokietijos aktyvistas Joachimas Gauckas, kurio kandidatūrai prieš dvejus metus nepritarė kanclerė Angela Merkel. A. Merkel 2010 metais pasiūlytas prezidentas Christianas Wulffas po daugybės skandalų, susijusių su jo glaudžiais ryšiais su turtingais verslininkais, penktadienį paskelbė apie savo atsistatydinimą.

Vokietijos prezidentas Christianas Wulffas penktadienį paskelbė, kad atsistatydina. Vokietijai reikia prezidento, kuriuo pasitiki didelė piliečių dauguma, sakė Ch. Wulffas trumpoje savo kalboje Belvju pilyje Berlyne. „Praėjusių dienų ir savaičių įvykiai parodė, kad šiam pasitikėjimui, o kartu ir mano galimybėms veikti suduotas rimtas smūgis“, – teigė jis. Todėl jis negalįs toliau vykdyti pareigų taip, kaip būtina.

Vokietijos kanclerė Angela Merkel (Angela Merkel) tiki, kad Graikija iki 2020 metų pajėgs pastebimai sumažinti savo valstybės skolą ir užsitikrinti savarankišką finansavimą. Tai ji pareiškė pirmadienį po susitikimo su Vokietijos vyriausybės ekspertų grupės nariais. „Graikija turi šansų vėl sugrįžti į rinkas iki 2020 metų su 120 proc. BVP įsiskolinimu“, – sakė A. Merkel.

Trečiadienį Vokietija ir Kazachstanas pasirašė 3 mlrd. eurų vertės sutarčių, pagal kurias šalys bendradarbiaus naudingųjų iškasenų gavybos, pramonės ir technologijų srityse, informuoja AFP. Maždaug 50 sutarčių buvo pasirašytos Kazachstano prezidento Nursultano Nazarbajevo vizito Berlyne metu. „Vokietijos kompanijos labai domisi galimybėmis daugiau investuoti Kazachstane“, – susitikimo metu kalbėjo Vokietijos kanclerė Angela Merkel.

Dabartinė ekonominė situacija rodo, kad Europa nepakankamai pasimokė iš 2008 metų globalios krizės. Tai trečiadienį pareiškė Vokietijos kanclerė Angela Merkel (Angela Merkel), pradėdama Pasaulio ekonomikos forumo Davose 42-ąją sesiją. „Visuotinė 2008 metų ekonomikos krizė paliko gilių pėdsakų Europoje, jos padarinius mes šaliname iki šiol“, - sakė ji. Vis dėlto, anot A. Merkel, Europos valstybės jau 2011 metais parodė, jog yra pasirengusios išvien dirbti, kad rastų išeitį iš krizės.

Europos bankų rinkoje tvyro įtampa – bankai nepasitiki vieni kitais ir toliau vengia skolinti pinigus. Praėjusią savaitę Europos centriniame banke laikomų Europos bankų indėlių suma kone kasdien šturmavo naujus rekordus. Ketvirtadienį šis rodiklis siekė 489,9 mlrd. eurų (1,69 trln. litų) – tai daugiausia nuo euro įvedimo 1999-aisiais. Palyginimui, savaitės pradžioje Europos bankai ECB buvo patikėję 463,6 mlrd. eurų (1,599 trln.

Vokietijos kanclerė Angela Merkel teigia, kad tai, jog agentūra „Standard & Poor's“ (S&P) ryžosi sumažinti euro zonos valstybių reitingus, rodo, kodėl Europa turi greitai patvirtinti naują fiskalinę sutartį ir pasiekti, kad nuolatinis gelbėjimo fondas pradėtų veikti ir funkcionuotų kaip įmanoma greičiau. Penktadienį S&P sumažino 9 iš 17 euro zonos valstybių skolinimosi reitingus. Vokietija išsaugojo aukščiausią AAA reitingą.

Nedidelė Vokietijos gyventojų dauguma mano, kad į skandalą įsivėlęs prezidentas Christianas Wulffas turėtų likti poste. AP praneša, kad jį palaiko ir kanclerė Angela Merkel. Vokietijos kanclerė A. Merkel 2010 metais palaikė C. Wulffo kandidatūrą į prezidentus. Dabar jis patiria didėjantį spaudimą dėl paskolos, kurią pasiėmė iš turtingo verslininko žmonos, ir pikto skambučio laikraščio redaktoriui prieš išleidžiant straipsnį apie paskolą.

Vokietijos prezidentas Christian Wulff per interviu televizijoje prisipažino padaręs klaidą, kai bandė sutrukdyti laikraščiui spausdinti straipsnį apie kontraversiškai vertinamą paskolą, bet teigė, kad neketina atsistatydinti. Skandalas kilo kai pirmadienį paaiškėjo, kad prezidentas dienraščio „Bild“ redaktoriaus atsakiklyje paliko žinutę ir grasino ieškiniu, jei šis išspausdins straipsnį apie paskolą, kurią prezidentas pasiėmė neįprastai mažomis palūkanomis.

Gruodžio mėnesį Balsas.lt skaitytojai balsavo už pačius įsimintiniausius 2011 m. Lietuvos ir pasaulio įvykius. Naujienų portale buvo paskelbtos tokios nominacijos: auksinės politikų frazės, brangiausios valdininkų kelionės, Lietuvos metų įvykis, metų niektauza, metų nesėkmė, metų verslo netektis, metų Lietuvos verslo projektas, metų pasaulio įvykis, metų pasaulio netektis, metų pasaulio politikas. Skelbiame šių nominacijų nugalėtojus.

Stebuklas taip ir neįvyko – rimtos finansų ir ekonomikos problemos Europoje, pirmiausia euro zonoje, nenužengė praeitin kartu su 2011-aisiais. Mėnesiai vėl pradedami skaičiuoti iš naujo, o ekonomikos bėdos – senos, bet, laimė, išsprendžiamos. Bet jau toli graži ne visi ekspertai prognozuoja visišką euru paremtos sistemos žlugimą. Kad problemų Europos Sąjungoje kol kas  su kaupu, rodo naujausi įvairių šalių oficialių atstovų pasisakymai.

Europos lyderiai įspėjo, jog ateina sunkūs metai, nes daugelis ekonomistų prognozuoja, kad Europą 2012-aisiais ištiks recesija, skelbia BBC. Vokietijos kanclerė Angela Merkel sako, kad Europa šiuo metu laiko „sunkiausią išbandymą per pastaruosius dešimtmečius“. Tačiau, anot jos, nepaisant skolų krizės, Europa dar labiau suartėjo.

Skolų prislėgtai Graikijai gresia „tikras košmaras“, jei ji eurą išleis į senąją valiutą drachmą, teigia šalies centrinio banko vadovas. „Bet koks galimas sugrįžimas prie drachmos bus tikras košmaras bent jau pirmuosius kelerius metus“, – šeštadienį skelbiamame interviu laikraščiui „Kathimerini“ sakė George'as Provopoulos.

Bendraujant su Rusija Lietuva visų pirma turi žiūrėti savo interesų ir siekti stabilios, naudingos Lietuvai kaimynystės, o ne primygtinai kištis į Rusijos vidaus reikalus, naujienų agentūroje ELTA surengtoje spaudos konferencijoje „Po kurių rinkimų pagerės mūsų valstybės santykiai su Rusija?“ sutarė tiek Nepriklausomybės akto signatarai profesorė Kazimira Prunskienė ir Audrius Butkevičius, tiek parlamentarai Gintaras Songaila ir Kęstutis Daukšys.

Šių metų kovo mėnesį Japonijos branduolinėje elektrinėje įvykęs sprogimas sukėlė spekuliacijas visame pasaulyje. Vokietija sustabdė savo reaktorius, Didžioji Britanija susirūpino energetiniais klausimais. Spekuliacijos kilo visame pasaulyje.

Dominique'as Strauss-Kahnas pirmadienį Pekine kalbėdamas apie euro zoną, bandė pradėti savo sugrįžimą į tarptautinės politikos areną, rašo „telegraph.co.uk“. Prieš septynis mėnesius tuometis Tarptautinio valiutos fondo (TVF) vadovas buvo apkaltintas seksualiniu užpuolimu. Vėliau kaltinimai buvo atmesti. D. Strauss-Kahnas nusprendė kalbėti Kinijos internetinės bendrovės „NetEase“ organizuotame ekonomikos forume ir taip grįžti į politinę areną.

Amerikiečių žurnalo „Time“ skaitytojai tradiciškai išrinko metų žmogų. Juo tapu Turkijos ministras pirmininkas Recepas Tayyipas Erdoganas. Rinkimuose iš viso už jį balsavo 122 939 žmonės. Erdoganas pelnė gerokai daugiau už 74 tūkstančius balsų surinkusį ir antroje vietoje likusį geriausią pasaulio futbolininką Lionelį Messį.

Prancūzijos prezidentas Nicolas Sarkozy interviu dienraščiui „Le Monde“ teigė, kad Europa jokiu būdu negalėjo priimti Didžiosios Britanijos nuogąstavimų dėl naujų finansų sektoriui skirtų taisyklių. Interviu N. Sarkozi taip pat pažymėjo esąs patenkintas Europos centrinio banko (ECB) veiksmais, skirtais pagerinti bankų likvidumą ir išvengti kreditų krizės. N. Sarkozy tikisi, kad ECB veiksmai padės sumažinti nepagrįstą nerimą dėl valstybių skolų.

„Balsas.lt“ siūlo išrinkti metų pasaulio politiką: tas, kuris per šiuos metus buvo pastebimiausias, reikšmingiausias, įtakingiausias ir daugiausia nuveikęs. Metų politiko titului nominuoti tradiciškai į tokias apklausas patenkantys reikšmingi pasaulio veikėjai: Vokietijos kanclerė Angela Merkel, Prancūzijos prezidentas Nicolas Sarkozy, JAV prezidentas Barackas Obama, Palestinos išslaisvinimo organizacijos lyderis Mahmoudas Abbasas bei Rusijos ministras pirmininkas Vladimiras Putinas.

Prancūzijos prezidentas Nicolas Sarkozy ir Vokietijos kanclerė Angela Merkel bendrame laiške Europos Vadovų Tarybos pirmininkui Hermanui Van Rompuy išdėstė siūlomus euro zonos taisyklių pakeitimus, dėl kurių susitarė praėjusią savaitę, praneša „EUobserver“. „Dabartinė krizė aiškiai atskleidė Europos pinigų sąjungos trūkumus. Turime juos pašalinti“, – rašoma jų laiške.

Prancūzija ir Vokietija pasiūlė įvesti automatiškas sankcijas šalims, kurios pažeidžia Europos taisykles, taikomas biudžeto deficitui. Apie tai pirmadienį informavo Prancūzijos prezidentas Nicolas Sarkozy po susitikimo su Vokietijos kanclere Angela Merkel, praneša AFP. Pasak N. Sarkozy, šie siūlymai gali būti įtraukti į naująją ES sutartį, kurios reikalauja dvi stambiausios žemyno ekonomikos.

Tarptautinė bendrija po kovinių dalinių pasitraukimo iš Afganistano 2014 metais nepaliks šalies likimo valiai. Jungtinių Tautų (JT) generalinis sekretorius Ban Ki Moonas Bonoje vykstančioje tarptautinėje Afganistano klausimui skirtoje konferencijoje patikino, kad JT ir po karių išvedimo padės Kabului. Paramą po 2014-ųjų Afganistanui žadėjo ir Vokietijos kanclerė Angela Merkel, JAV valstybės sekretorė Hillary Clinton bei Europos Sąjungos (ES) diplomatijos vadovė Catherine Ashton.

Susirėmimai tarp Kosovo serbų ir NATO pajėgų rodo, kad Serbija dar nepasirengusi stoti į ES. Tai penktadienį VFR parlamente pareiškė Vokietijos kanclerė Angela Merkel (Angela Merkel). „Serbijos kelias į ES eina tik per santykių su Kosovu normalizavimą“, - patikslino ji. „Aš apgailestauju, kad Serbija kol kas nepateisino šių lūkesčių, - pažymėjo VFR kanclerė.

Vokietijos kanclerė Angela Merkel nemano, kad euro zonos skolų krizė gali būti išspręsta greitai, ir penktadienį vietos politikams sakė, kad vienintelis būdas judėti į priekį yra keisti Europos Sąjungos (ES) sutartį ir suformuoti griežtesnę biudžetinę sąjungą. Anot jos, tam gali prireikti kelerių metų, praneša AP. Kalbėdama šalies politikams A. Merkel pabrėžė, kad 17 euro zonos valstybių narių turi sustiprinti ES institucijas ir euro zonos finansines taisykles.

Vokietijos parlamento Biudžeto komitetas pirmadienį pritarė pasiūlymams didinti euro zonos paramos fondą, kuriuos euro zonos finansų ministrai svarstys šią savaitę.

Vienas iš žymiausių Rusijos opozicijos politikų Borisas Nemcovas davė interviu vokiečių leidiniui „Der Spiegel“ kuriame teigia, kad rinkimai Rusijoje taps farsu. Politika pažėrė kritikos tiek Vladimirui Putinui, tiek Dmitrijui Medvedevui. Opozicijos atstovas Rusijoje, pasak Nemcovo, turi būti pasiruošęs viskam. „Jį gali nužudyti, uždaryti už grotų – kaip mane per Naujuosius metus.

Vokietija ir Prancūzija planuoja pateikti naują biudžeto drausmės paktą, kuris gali įtikinti Europos centrinį banką (ECB) smarkiai padidinti savo turimų vyriausybės obligacijų įsigijimus, sekmadienį skelbė Vokietijos dienraštis „Welt am Sonntag“, kuriuo remiasi naujienų agentūra „Reuters“. Dienraščio teigimu, Vokietijos ir Prancūzijos lyderiai buvo pasirengę palaikyti susitarimą su kitomis euro zonos valstybėmis.

Vokietijos kanclerė Angela Merkel ir Prancūzijos prezidentas Nicolas Sarkozy ketina siūlyti Europos Sąjungos (ES) sutarčių pataisas, skirtas pagerinti euro zonos valdymą, praneša BBC. Apie tai jie pranešė po susitikimo su Italijos premjeru Mario Monti. Pataisas jie žada pasiūlyti artimiausiomis dienomis, tačiau detalesnės informacijos kol kas nepateikė. Susitikimo metu M. Monti išdėstė savo ekonomikos programą.

Prancūzija ir Vokietija susitarė viešai nebesiginčyti dėl Europos centrinio banko (ECB) vaidmens sprendžiant euro zonos skolų krizę. Po susitikimo su Italijos premjeru Mario Monti Prancūzijos prezidentas Nicolas Sarkozy ir Vokietijos kanclerė Angela Merkel sakė, kad pasitiki ECB ir nekalbės apie jo vaidmens stiprinimą, kai diskutuos apie Europos Sąjungos (ES) sutarčių keitimą.

Europos Komisijos (EK) pirmininkas Jose Manuelis Barrosas ir toliau ragina įvesti bendras 17 euro zonos valstybių narių euroobligacijas ir mano, kad tai bus veiksmingas finansų krizės sprendimo būdas, praneša AP. Su tokia jo nuomone nesutinka Vokietijos kanclerė Angela Merkel. Pirmadienį J. M. Barrosas pareiškė, kad euroobligacijų planas „yra geras sumanymas“, nes jį įgyvendinus išlaidauti mėgstančios valstybės nebegalėtų gyventi ant mokių ir apie biudžetą galvojančių valstybių kuprų.

Vokietijai ir Didžiajai Britanijai ir vėl nepavyko susitarti pagrindiniais klausimais, susijusiais su Europos ateitimi. Penktadienį per susitikimą Berlyne Vokietijos kanclerė Angela Merkel ir Didžiosios Britanijos premjeras Davidas Cameronas nepasiekė kompromiso dėl finansinių operacijų mokesčio Europoje, kuriam Didžioji Britanija nepritaria.

Didžiosios Britanijos premjeras Davidas Cameronas penktadienį Berlyne susitiko su Vokietijos kanclere Angela Merkel ir aptarė euro zonos skolų krizę, rašo „telegraph.co.uk“. Spaudos konferencijos metu D. Cameronas teigė, kad „tai buvo puiki diskusija tarp labai gerų draugų“. D. Cameronas tikino, kad stiprus ir tvarus euro kursas yra nacionalinis Didžiosios Britanijos interesas. „Akivaizdu, kad mūsų nuomonės nesutampa visais Europos politikos klausimais, tačiau nesutarimai išsprendžiami.

JAV Baltieji Rūmai išreiškė nepasitenkinimą naująja Benetton kompanijos reklamine kapmanija, kurioje pavaizduoti besibučiuojantys politikai. JAV valdžią papiktino vaizdai, kuriuose prezidentas Barackas Obama bučiuojasi su Kinijos vadovu Hu Jintao ir Venesuelos prezidentu Hugo Chavezu. Baltieji Rūmai smerkia prezidento vardo ir atvaizdo naudojimą komerciniais tikslais. Benetton atstovai atsiprašė Šventojo sosto už galimą įžeidimą.

Vokietijos vyriausybė nėra užsibrėžusi tikslo mažinti euro zonos narių-šalių skaičių, jos politika siekiama vien tik stabilizuoti valiutų sąjungą apskritai, ketvirtadienį sakė Vokietijos kanclerės Angelos Merkel atstovas Steffenas Seibertas. Pasak jo, Vokietijos politikos tikslas - šalinti problemas, trukdančias stabilizuoti bloką.

Politinė ir ekonominė krizė Italijoje pakurstė nerimą dėl euro zonos padalijimo, nes Europos Sąjunga (ES) nepajėgs išgelbėti trečios pagal dydį regiono ekonomikos. Besitęsiant krizei Europos Komisijos pirmininkas Žozė Manuelis Barozas (Jose Manuel Barroso) griežtai įspėjo dėl euro zonos padalijimo keliamų grėsmių. ES šaltiniai naujienų agentūrai „Reuters“ teigė, kad Prancūzijos ir Vokietijos pareigūnai diskutavo dėl tokio žingsnio.

Judėjimo „Užimk Berlyną“ aktyvistai, protestuojantys prieš finansininkų ir politikų įtakingumą, įrengė palapinių stovyklą netoli Vokietijos kanclerės Angelos Merkel rezidencijos. Demonstrantai priešais vyriausybinį kvartalą pastatė 11 palapinių. Pasak vieno protestuotojo Matthiaso Hofmanno, suplanuota ilgalaikė protesto akcija. Anot jo, ir lapkričio žvarba neprivers jų atsisakyti savo planų. Policija į tai, kas vyksta, kol kas nesikiša.

Rusijos prezidentas Dmitrijus Medvedevas ir Vokietijos kanclerė Angela Merkel oficialiai atidarė dujotiekį „Šiaurės srautas“. Ceremonijoje taip pat dalyvavo už energetiką atsakingas Europos Komisijos narys Guentheris Oettingeris, Prancūzijos ir Nyderlandų ministrai pirmininkai Francois Fillonas ir Markas Mark Rutte. 11 mlrd. JAV dolerių vertės „Šiaurės srauto“ operatorės – bendrovės „Nord Stream“ bendrasavininkės yra Rusijos „Gazprom“ (51 proc.

Didžiosios Britanijos premjeras Davidas Cameronas viešai išreiškė nepasitenkinimą Vokietijos bandymais gelbėti eurą, rašo „telegraph.co.uk“. Anot D. Camerono, „sunku suprasti“, kodėl Europos centrinis bankas (ECB), kuris yra smarkiai priklausomas nuo Vokietijos finansavimo, „nedaro daugiau“, kad padėtų skolų slegiamoms valstybėms. Sekmadienį Graikijos politikai susitarė suformuoti koalicinę vyriausybę, todėl sustiprėjo viltys, kad tarptautiniai skolintojai išmokės šaliai naują paskolos dalį.

Italijos ministras pirmininkas Silvio Berlusconis, Europos lyderių spaudžiamas pradėti skubias ekonomikos reformas, penktadienį grįžo į Italiją, kur vėl buvo paragintas atsistatydinti ir susidūrė su jo paties centro dešiniųjų partijos pasipriešinimu. S. Berlusconis dalyvavo Didžiojo dvidešimtuko (G20) viršūnių susitikime Kanuose, kur Europos lyderiai ragino jį imtis skubių veiksmų, siekiant užbaigti politinį nestabilumą ir užkirsti kelią ekonominėms rinkoms kritikuoti Italijos subsidijas.

Graikijos ministras pirmininkas Georgijas Papandreu (Georgios Papandreou) atsisakė idėjos rengti referendumą dėl Europos plano gelbėti šalį nuo skolų krizės. Tai ketvirtadienį pranešė naujienų agentūra „The Associated Press“, remdamasi šaltiniais, artimais Graikijos vyriausybės vadovui. Papildyta 17:33 val. Agentūros pašnekovų duomenimis, G. Papandreu stojo prieš referendumą per skubų vyriausybės posėdį, įvykusį ketvirtadienį.

Didžiojo dvidešimtuko (G20) ir tarptautinių organizacijų lyderiai renkasi į dalykinius pusryčius – pirmąjį bendrą G20 viršūnių susitikimo, prasidėjusio ketvirtadienį Kanuose, renginį. Apie tai praneša naujienų agentūra „RIA Novosti“. G20 pirmininkas, Prancūzijos prezidentas Nicolas Sarkozy, asmeniškai sutinka susitikimo dalyvius prie įėjimo į Festivalių ir kongresų rūmus Kanuose.

Vokietijos kanclerė Angela Merkel (Angela Merkel) sako, kad Europa neabejoja dėl savo naujojo pagalbos priemonių paketo Graikijai, tačiau jai reikia aiškumo iš Atėnų, praneša AP. A. Merkel su žurnalistai kalbėjosi prieš kelionę į Kanus (Prancūzija), kur vyks skubus pasitarimas su Graikijos ministru pirmininku Giorgu Papandrėjumi (Giorgos Papandreou), netikėtai nusprendusiu surengti referendumą dėl 130 mlrd. eurų vertės gelbėjimo plano.

Prieš keletą dienų A. Merkel atsisakė savo įprastinės atsargios retorikos ir atvirai prabilo apie naujo karo Europoje pavojų. Nors šie teiginiai labiau primena romaną ar fantastinį filmą, tačiau jie atspindi ko gero įtakingiausios Vakarų Europos politikės Angelos Merkel pasvarstymus. „Niekas neturėtų manyti, kad Europai garantuota dar 50 taikos ir klestėjimo metų. Tai nėra savaime suprantamas dalykas. Todėl aš sakau: jei žlugs euras, žlugs Europa“, – sakė A. Merkel.