angela merkel

Vokietijos kanclerė Angela Merkel antradienį dar kartą pabrėžė, kad struktūrinės reformos yra geriausias būdas įveikti užsitęsusią euro zonos skolų krizę ir pridūrė, kad Europai būtų pražūtinga staiga pasukti kitu keliu, informuoja AFP. „Būtų pražūtinga, jeigu tam tikros šalys, kurios pradėjo judėti teisinga kryptimi, staiga pasuktų kitu keliu ir mestų reformas pusiaukelėje“, – savo partijos nariams sakė A. Merkel.

Japoniją sukrėtusi Fukušimos avarija lėmė Vokietijos valdžios sprendimą atsisakyti branduolinės energetikos, rašo „Spiegel“. Tauta ir vyriausybė pritarė spartesniam elektros gamybos perorientavimui atsinaujinančios energetikos link, deja, šie pokyčiai skaudžiai palietė mažiausias pajamas gaunančius asmenis. Nuo to laiko, kai už valstybės vairo sėdo dabartinė valdančioji koalicija, elektros kainos išaugo 10 procentų.

Buvęs Italijos ministras pirmininkas Silvio Berlusconis apkaltino žiniasklaidą savo nepavykusio pokšto apie eurą viešinimu, rašoma „The Times“. Penktadienį, birželio 1 dieną, savo „Facebook“ puslapyje jis išreiškė „beprotišką idėją“, kad Italijos bankas turėtų pradėti spausdinti arba eurą, arba nacionalinę valiutą. Pasak jo, jeigu Europos centrinis bankas nepradės leisti pinigus, Italijos vyriausybei teks imtis drąsos eurui pasakyti „viso gero“, praneša lenta.ru.

Ekonomistas Paulas Krugmanas tvirtina, kad euro zona turi atsisveikinti su Graikija. Toks žingsnis būtų naudingas abiems pusėms. „Žinoma, pirmieji metai po Graikijos pasitraukimo iš monetarinės sąjungos būtų siaubingi, tačiau nematau kitų alternatyvų“, - sako P. Krugmanas. Anot jo, Graikijos pasitraukimas išprovokuotų paniką kitų šalių bankinėje sistemoje, tačiau ją galėtų sutramdyti Europos Centrinis Bankas (ECB), kuris gali užtikrinti finansų sistemos dalyvių likvidumą.

Vokietijos federalinė kanclerė Angela Merkel ketvirtadienį Štralzunde oficialiai pradėjo Baltijos jūros valstybių tarybos viršūnių susitikimą, praneša agentūra AFP. Savo kalboje ji atkreipė dėmesį į daug metų besitęsiantį glaudų 11 organizacijai priklausančių šalių bendradarbiavimą ir pastangas stiprinti konkurencingumą regione, taip kuriant naujas darbo vietas. Darbiniuose posėdžiuose šalių atstovai aptaria demografines permainas ir energetinį saugumą.

„Ar kada nors susimastėte, kodėl Europos valstybių vadovai Briuselyje arba G8 susitikimuose demonstruoja išskirtinę ramybę, nors tuo pat metu pasaulyje netyla kalbos apie Graikijos pasitraukimą iš euro zonos ir artėjantį ekonomikos armagedoną?“ – klausia CNBC apžvalgininkas Patricas Allenas. Viena vertus, tikėtina, kad tokiu būdu politikai ramiomis kalbomis ir santūriomis veido išraiškomis stengiasi numalšinti skandalų ištroškusią žiniasklaidą ir panikos priepuolių krečiamas rinkas.

Užvakar pirmą kartą akis į akį susitiko Vokietijos kanclerė Angela Merkel ir naujasis Prancūzijos prezidentas Francois Hollande'as. Pirmojo pasimatymo metu abiejų šalių vadovai aptarė Europos ekonominės politikos perspektyvas, tačiau „Foreign Policy“ teigimu, lyderiams derėtų apsvarstyti alternatyvų krizės sprendimo būdą. Šiuo metu visi kas netingi baksnoja pirštu į Graikijos, Ispanijos, Portugalijos, Italijos ir Prancūzijos problemas bei dreba nuo minties apie galimą euro zonos sumažėjimą.

Didžiosios Britanijos ministras pirmininkas Davidas Cameronas ketvirtadienį dar kartą paragino euro zonos lyderius imtis ryžtingų veiksmų, nes kitaip blokui gresia suirimas, informuoja AFP. Sakydamas kalbą Mančesteryje D. Cameronas paragino pagrindines euro zonos valstybes ir Europos centrinį banką (ECB) mažinti valstybių deficitus. Jis pripažino, kad tokie jo komentarai Europoje populiarūs nebus, nes pernai jis papiktino daugybę kolegų, kai atsisakė pasirašyti ES fiskalinės drausmės sutartį.

Vokietijos kanclerė Angela Merkel (Angela Merkel) teigė, kad jos šalis kasmet skirs 193 mln. JAV dolerių paramą Afganistano policijos ir kariuomenės pajėgoms po NATO karių išvedimo 2014-ųjų pabaigoje, skelbia AFP. A. Merkel tai pranešė per spaudos konferenciją po ilgalaikės strateginės sutarties su Afganistano prezidentu Hamidu Karzajumi (Hamid Karzai) pasirašymo Berlyne.

Žiniasklaidos priemones apkeliavusi vienintelė Lietuvos prezidentės Dalios Grybauskaitės ir įkalintos ligonės Julijos Tymošenko susitikimo nuotrauka Charkovo ligoninėje – šilta ir žmogiška. Tame rankų susilietime – ir atjauta, ir moteriškas solidarumas, ir moralinis palaikymas. Bet politika – šiurkšti gyvenimo realybė, todėl Lietuvos vadovės susitikimas su garsia dabartinio Ukrainos režimo priešininke ir ekspremjere turi ir gali reikšti daugiau negu mandagumo viešnagė ligonės palatoje.

Į naujai išrinkto Prancūzijos prezidento Francois Hollande'o lėktuvą trenkė žaibas. Lėktuvui teko apsisukti ir grįžti, o pačiam prezidentui – pakeisti lėktuvą. „Žaibas galėjo trenkti į lėktuvą, - naujienų agentūrai AFP sakė prezidento atstovas. - Saugumo sumetimais jis buvo apgręžtas. Šiuo metu prezidentas yra pakeliui į Berlyną“. Incidentas įvyko paties pirmojo ir labai svarbaus tarptautinio vizito metu.

Neseniai Spaudos atgavimo dieną atšventusiai Lietuvai ne vienai tenka spręsti su žiniasklaida susijusias problemas. Didelėse šalyse neretai ir bėdos didesnės. Apie tai iš Stambulo „Europa ir jos žiniasklaida adekvačiai nesupranta į Europos sąjungą (ES) norinčios įstoti Turkijos realijų“,  – mano 1 milijono egzempliorių tiražu išeinančio didžiausio Turkijos dienraščio „Zaman“ („Laikas“ – turkų kalba) užsienio naujienų redaktorius Emrahas Ülkeras.

Vokietijos kanclerė Angela Merkel pareiškė, jog Ukrainos ir Baltarusijos gyventojai kenčia nuo diktatūros ir represijų. Tai griežčiausias A. Merkel komentaras nuo kalinamos Ukrainos opozicijos lyderės Julijos Tymošenko surengto bado streiko, skelbia „bloomberg.com“. A. Merkel tai pareiškė ketvirtadienį žemuosiuose parlamento rūmuose Berlyne. Europos Sąjungos (ES) pareigūnai teigė nedalyvausiantys birželį Ukrainoje prasidėsiančiame Europos futbolo čempionate.

VIP oro uostas „Vnukovo-3“ ruošiasi pasitikti daugiau nei 30 specialių lėktuvų. Jais į Rusiją atskris daugybė žymių ir svarbių asmenų, kurie dalyvaus Vladimiro Putino inauguracijoje. V. Putino atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas atsisakė komentuoti tai, kas konkrečiai pasirodys prezidento inauguracijoje. Pasak jo, dauguma svečių – labai svarbūs asmenys. Kaip teigė „Life News“ šaltinis, inauguracijoje laukiama įvairių verslininkų ir politikų.

Investuotojų tarpe teiginys, esą politikai kelia didžiausią grėsmę finansų rinkoms, tapo kone aksioma, rašo „Financial Times“. Šį savaitgalį vyksiantys Prancūzijos prezidento rinkimai leis dar kartą patikrinti minėto teiginio tvirtumą. Investuotojai gali sunkiai suvirškinti tikėtiną Francois Hollande'o pergalę antrajame prezidento rinkimų ture ir nenuspėjamus Graikijos parlamento rinkimų rezultatus.

JAV valstybės sekretorė Hillary Clinton antradienį ragino paleisti į laisvę kalinamą buvusią Ukrainos ministrę pirmininkę Juliją Tymošenko po pranešimų, kad kalėjimo apsaugos darbuotojai ją sumušė, skelbia „RIA Novosti“. „Ukrainos žmogaus teisių ombudsmeno paviešintos nuotraukos ir toliau kelia abejonių dėl jos kalinimo sąlygų (...). Mes dar kartą raginame paleisti ją ir kitus kalinamus jos buvusios vyriausybės narius į laisvę bei atkurti visas jų pilietines ir politines teises“, - JAV valstyb...

Vokietijos kanclerė Angela Merkel (Angela Merkel) svarsto apie Europos futbolo čempionato Ukrainoje politinį boikotą. Jei kalinama buvusi šios šalies premjerė Julija Tymošenko iki čempionato, vyksiančio po šešių savaičių, pradžios neatgaus laivės, kanclerė rekomenduos savo ministrams nevykti į Ukrainą, sekmadienį rašo žurnalas "Der Spiegel". Išimtis esą galėtų būti padaryta tik vidaus reikalų ministrui Hansui Pėteriui Frydrichui (Hans-Peter Friedrich), kuris vykdo sporto ministro pareigas.

Vokietijos užsienio reikalų ministerija su Ukraina aptarė galimybę leisti kalinamai buvusiai šalies premjerei Julijai Tymošenko gydytis Berlyno universitetinėje klinikoje, šeštadienį teigė Vokietijos kanclerė Angela Merkel, praneša „RIA Novosti“. „Mes jau pasiuntėme gydytojus įvertinti jos sveikatos būklės, – interviu radijo stočiai NDR sakė A. Merkel. – Gydytojai mano, jog ji galėtų būti gydoma Vokietijos klinikoje.

Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Hermanas van Rompėjus (Herman Van Rompuy) perspėjo, kad „populizmo vėjai“ kelia grėsmę Europos Sąjungos (ES) bevizio režimo Šengeno zonai, skelbia BBC. H. van Rompėjus kalbėjo Rumunijoje, kuri kartu su kaimynine Bulgarija nori šiais metais prisijungti prie Šengeno zonos.

Briuselyje jau prasidėjo varžybos dėl Europos Komisijos (EK) pirmininko Jose Manuelio Barroso posto, kurį jis paliks 2014 metais. EK vicepirmininkė Viviane Reding ir Europos Parlamento (EP) pirmininkas Martinas Schulzas nepaneigė pranešimų, kad ketina kandidatuoti į EK pirmininko postą. Patikimi šaltiniai iš EK informavo ES temomis rašantį tinklalapį „euractiv.

Angela Merkel ir Hillary Clinton išties įtakingos, tačiau jos nevienintelės valdo pasaulį. „Foreign Policy“ sudarė sąrašą moterų, kurios taip pat užima įtakingus postus. 1. Helena Clark, JT vystymosi programos administratorė, Naujoji Zelandija Buvusi ilgametė Naujosios Zelandijos premjerė H. Clark nuo 2009 metų vadovauja JT departamentui, kuris kovoja su baisiausiomis pasaulio problemomis: nuo skurdo iki korumpuotų vyriausybių, nuo sveikatos iki aplinkosaugos krizių. Ji valdo 5 mlrd.

Gražios, protingos, turtingos, įtakingos, laimingos... Kai kurioms moterims, padariusioms stulbinamą karjerą, tinka visi šie epitetai, kai kurioms – tik kai kurie. Tačiau svarbiausia, kad joms nestinga drąsos ir ryžto siekiant savų tikslų. Angela Merkel, Vokietijos federalinė kanclerė Angela Dorothea Merkel gimė 1954-aisiais Hamburge, pastoriaus ir lotynų bei anglų kalbos mokytojos šeimoje.

Žlugo Vokietijos kanclerės Angela Merkel seno automobilio „VW Golf“ pardavimas interneto aukcione „Ebay“. Aukciono rengėjai pirmadienį prieš baigiantis aukcionui išbraukė pasiūlymą iš savo sąrašo. „Mes pastebėjome, kad sumos buvo siūlomos tik pokštaujant. Todėl, siekdami apsaugoti pardavėją ir pasitarę su juo, aukcioną nutraukėme“, – sakė „Ebay“ atstovė. Už 22 metų senumo kanclerės „golfuką“ buvo pasiūlyta 130 000 eurų suma. Tačiau paaiškėjo, kad šis pasiūlymas nebuvo rimtas.

22 metų senumo „Volkswagen Golf“, kuris kažkada priklausė dabartinei Vokietijos kanclerei Angelai Merkel, parduodamas internetiniame aukcione už pradinę 10 tūkst. eurų kainą. Skelbime „Istorinis “VW Golf„ dr. Angelos Merkel, mūsų federalinės kanclerės“, be kita ko, pateikiama automobilio dokumentų nuotrauka, kurioje matyti, kad automobilis iš tiesų 1990-1995 metais priklausė A. Merkel. Po to jo savininku tapo jos vyras Jochimas Zaueris, kuris automobilį pardavė 1996 metais.

Vokietijos visuomenė sensta ir mažėja. Vyriausybė planuoja plataus spektro programą demografiniams pokyčiams sušvelninti. Svarstomas naujas socialinis mokestis vyresniems nei 25-erių metų gyventojams. Šiuo metu Vokietijoje gyvena apie 82 milijonus žmonių, tačiau, valstybinės statistikos tarnybos paskaičiavimais, maždaug už 50-ies metų jų turėtų būti apie 15 milijonų mažiau. Visuomenei mažėjant, vis daugėja senyvo amžiaus žmonių, mažėja dirbančiųjų.

Vokietijos vyriausybė sutinka nusileisti kitų euro zonos šalių reikalavimams padidinti Europos Sąjungos nuolatinio stabilizavimo mechanizmo (ESM) kapitalą, rašo žurnalas „Spiegel“. Žurnalo teigimu, Vokietijos kanclerė Angela Merkel ir Vokietijos finansų ministras Wolfgangas Schaeuble nusileis kitų euro zonos šalių ir Tarptautinio valiutos fondo (TVF) reikalavimams ir nebeblokuos pastangų didinti ESM kapitalą.

Vokietijos kanclerė Angela Merkel teigia, kad spręsdama krizę Europa pažengė į priekį, tačiau iš „disbalansų“ euro zonos ekonomikose galima spręsti, kad tikslas dar tikrai nepasiektas. „Mes gerokai palypėjome į kalną, tačiau dar nesame jo viršūnėje.

Vokietijos kanclerė Angela Merkel piradienį netikėtai atvyko į Afganistaną. Kaip pranešama, jos vizito metu imtasi beprecedenčių saugumo priemonių. Vokietijos bundesvero lauko stovykloje Mazari Šarife vyriausybės vadovė susitiko su vadais ir eiliniais, kad gautų informacijos apie realią situaciją VFR kariškių atsakomybės zonoje. Iš pradžių planuota, kad kanclerė iškart vyks į Kundūzo provinciją, kur dislokuotas pagrindinis bundesvero kontingentas – apie 4800 žmonių.

Praėjus trims savaitėms po savo atsistatydinimo Vokietijos prezidentas Christianu Wulfu oficialiai paliko postą. Ketvirtadienio vakarą vykusioje atsisveikinimo ceremonijoje jis pareiškė „apgailestavimą“, kad dirbo ne iki kadencijos pabaigos. Ch. Wulfas iš pareigų pasitraukė vasario viduryje, kai prokuratūra pradėjo tyrimą dėl su juo susijusių skandalų. Ch. Wulfo atsisveikinimą lydėjo protestai ir kritika.

Amerikiečių leidinys „The Huffington Post“ sudarė įtakingiausių pasaulio moterų reitingą. Angela Merkel – Vokietijos kanclerė. Ji vadovauja šaliai, turinčiai pažangiausią ekonomiką Europoje, taip pat yra de facto Europos Sąjungos lyderė.

Apklausos rezultatai rodo, jog dauguma vokiečių norėtų, kad naujuoju šalies prezidentu taptų buvęs Rytų Vokietijos aktyvistas Joachimas Gauckas, kurio kandidatūrai prieš dvejus metus nepritarė kanclerė Angela Merkel. A. Merkel 2010 metais pasiūlytas prezidentas Christianas Wulffas po daugybės skandalų, susijusių su jo glaudžiais ryšiais su turtingais verslininkais, penktadienį paskelbė apie savo atsistatydinimą.

Vokietijos prezidentas Christianas Wulffas penktadienį paskelbė, kad atsistatydina. Vokietijai reikia prezidento, kuriuo pasitiki didelė piliečių dauguma, sakė Ch. Wulffas trumpoje savo kalboje Belvju pilyje Berlyne. „Praėjusių dienų ir savaičių įvykiai parodė, kad šiam pasitikėjimui, o kartu ir mano galimybėms veikti suduotas rimtas smūgis“, – teigė jis. Todėl jis negalįs toliau vykdyti pareigų taip, kaip būtina.

Vokietijos kanclerė Angela Merkel (Angela Merkel) tiki, kad Graikija iki 2020 metų pajėgs pastebimai sumažinti savo valstybės skolą ir užsitikrinti savarankišką finansavimą. Tai ji pareiškė pirmadienį po susitikimo su Vokietijos vyriausybės ekspertų grupės nariais. „Graikija turi šansų vėl sugrįžti į rinkas iki 2020 metų su 120 proc. BVP įsiskolinimu“, – sakė A. Merkel.

Trečiadienį Vokietija ir Kazachstanas pasirašė 3 mlrd. eurų vertės sutarčių, pagal kurias šalys bendradarbiaus naudingųjų iškasenų gavybos, pramonės ir technologijų srityse, informuoja AFP. Maždaug 50 sutarčių buvo pasirašytos Kazachstano prezidento Nursultano Nazarbajevo vizito Berlyne metu. „Vokietijos kompanijos labai domisi galimybėmis daugiau investuoti Kazachstane“, – susitikimo metu kalbėjo Vokietijos kanclerė Angela Merkel.

Dabartinė ekonominė situacija rodo, kad Europa nepakankamai pasimokė iš 2008 metų globalios krizės. Tai trečiadienį pareiškė Vokietijos kanclerė Angela Merkel (Angela Merkel), pradėdama Pasaulio ekonomikos forumo Davose 42-ąją sesiją. „Visuotinė 2008 metų ekonomikos krizė paliko gilių pėdsakų Europoje, jos padarinius mes šaliname iki šiol“, - sakė ji. Vis dėlto, anot A. Merkel, Europos valstybės jau 2011 metais parodė, jog yra pasirengusios išvien dirbti, kad rastų išeitį iš krizės.

Europos bankų rinkoje tvyro įtampa – bankai nepasitiki vieni kitais ir toliau vengia skolinti pinigus. Praėjusią savaitę Europos centriniame banke laikomų Europos bankų indėlių suma kone kasdien šturmavo naujus rekordus. Ketvirtadienį šis rodiklis siekė 489,9 mlrd. eurų (1,69 trln. litų) – tai daugiausia nuo euro įvedimo 1999-aisiais. Palyginimui, savaitės pradžioje Europos bankai ECB buvo patikėję 463,6 mlrd. eurų (1,599 trln.

Vokietijos kanclerė Angela Merkel teigia, kad tai, jog agentūra „Standard & Poor's“ (S&P) ryžosi sumažinti euro zonos valstybių reitingus, rodo, kodėl Europa turi greitai patvirtinti naują fiskalinę sutartį ir pasiekti, kad nuolatinis gelbėjimo fondas pradėtų veikti ir funkcionuotų kaip įmanoma greičiau. Penktadienį S&P sumažino 9 iš 17 euro zonos valstybių skolinimosi reitingus. Vokietija išsaugojo aukščiausią AAA reitingą.

Nedidelė Vokietijos gyventojų dauguma mano, kad į skandalą įsivėlęs prezidentas Christianas Wulffas turėtų likti poste. AP praneša, kad jį palaiko ir kanclerė Angela Merkel. Vokietijos kanclerė A. Merkel 2010 metais palaikė C. Wulffo kandidatūrą į prezidentus. Dabar jis patiria didėjantį spaudimą dėl paskolos, kurią pasiėmė iš turtingo verslininko žmonos, ir pikto skambučio laikraščio redaktoriui prieš išleidžiant straipsnį apie paskolą.

Vokietijos prezidentas Christian Wulff per interviu televizijoje prisipažino padaręs klaidą, kai bandė sutrukdyti laikraščiui spausdinti straipsnį apie kontraversiškai vertinamą paskolą, bet teigė, kad neketina atsistatydinti. Skandalas kilo kai pirmadienį paaiškėjo, kad prezidentas dienraščio „Bild“ redaktoriaus atsakiklyje paliko žinutę ir grasino ieškiniu, jei šis išspausdins straipsnį apie paskolą, kurią prezidentas pasiėmė neįprastai mažomis palūkanomis.

Gruodžio mėnesį Balsas.lt skaitytojai balsavo už pačius įsimintiniausius 2011 m. Lietuvos ir pasaulio įvykius. Naujienų portale buvo paskelbtos tokios nominacijos: auksinės politikų frazės, brangiausios valdininkų kelionės, Lietuvos metų įvykis, metų niektauza, metų nesėkmė, metų verslo netektis, metų Lietuvos verslo projektas, metų pasaulio įvykis, metų pasaulio netektis, metų pasaulio politikas. Skelbiame šių nominacijų nugalėtojus.

Stebuklas taip ir neįvyko – rimtos finansų ir ekonomikos problemos Europoje, pirmiausia euro zonoje, nenužengė praeitin kartu su 2011-aisiais. Mėnesiai vėl pradedami skaičiuoti iš naujo, o ekonomikos bėdos – senos, bet, laimė, išsprendžiamos. Bet jau toli graži ne visi ekspertai prognozuoja visišką euru paremtos sistemos žlugimą. Kad problemų Europos Sąjungoje kol kas  su kaupu, rodo naujausi įvairių šalių oficialių atstovų pasisakymai.

Europos lyderiai įspėjo, jog ateina sunkūs metai, nes daugelis ekonomistų prognozuoja, kad Europą 2012-aisiais ištiks recesija, skelbia BBC. Vokietijos kanclerė Angela Merkel sako, kad Europa šiuo metu laiko „sunkiausią išbandymą per pastaruosius dešimtmečius“. Tačiau, anot jos, nepaisant skolų krizės, Europa dar labiau suartėjo.

Skolų prislėgtai Graikijai gresia „tikras košmaras“, jei ji eurą išleis į senąją valiutą drachmą, teigia šalies centrinio banko vadovas. „Bet koks galimas sugrįžimas prie drachmos bus tikras košmaras bent jau pirmuosius kelerius metus“, – šeštadienį skelbiamame interviu laikraščiui „Kathimerini“ sakė George'as Provopoulos.

Bendraujant su Rusija Lietuva visų pirma turi žiūrėti savo interesų ir siekti stabilios, naudingos Lietuvai kaimynystės, o ne primygtinai kištis į Rusijos vidaus reikalus, naujienų agentūroje ELTA surengtoje spaudos konferencijoje „Po kurių rinkimų pagerės mūsų valstybės santykiai su Rusija?“ sutarė tiek Nepriklausomybės akto signatarai profesorė Kazimira Prunskienė ir Audrius Butkevičius, tiek parlamentarai Gintaras Songaila ir Kęstutis Daukšys.

Šių metų kovo mėnesį Japonijos branduolinėje elektrinėje įvykęs sprogimas sukėlė spekuliacijas visame pasaulyje. Vokietija sustabdė savo reaktorius, Didžioji Britanija susirūpino energetiniais klausimais. Spekuliacijos kilo visame pasaulyje.

Dominique'as Strauss-Kahnas pirmadienį Pekine kalbėdamas apie euro zoną, bandė pradėti savo sugrįžimą į tarptautinės politikos areną, rašo „telegraph.co.uk“. Prieš septynis mėnesius tuometis Tarptautinio valiutos fondo (TVF) vadovas buvo apkaltintas seksualiniu užpuolimu. Vėliau kaltinimai buvo atmesti. D. Strauss-Kahnas nusprendė kalbėti Kinijos internetinės bendrovės „NetEase“ organizuotame ekonomikos forume ir taip grįžti į politinę areną.

Amerikiečių žurnalo „Time“ skaitytojai tradiciškai išrinko metų žmogų. Juo tapu Turkijos ministras pirmininkas Recepas Tayyipas Erdoganas. Rinkimuose iš viso už jį balsavo 122 939 žmonės. Erdoganas pelnė gerokai daugiau už 74 tūkstančius balsų surinkusį ir antroje vietoje likusį geriausią pasaulio futbolininką Lionelį Messį.

Prancūzijos prezidentas Nicolas Sarkozy interviu dienraščiui „Le Monde“ teigė, kad Europa jokiu būdu negalėjo priimti Didžiosios Britanijos nuogąstavimų dėl naujų finansų sektoriui skirtų taisyklių. Interviu N. Sarkozi taip pat pažymėjo esąs patenkintas Europos centrinio banko (ECB) veiksmais, skirtais pagerinti bankų likvidumą ir išvengti kreditų krizės. N. Sarkozy tikisi, kad ECB veiksmai padės sumažinti nepagrįstą nerimą dėl valstybių skolų.

„Balsas.lt“ siūlo išrinkti metų pasaulio politiką: tas, kuris per šiuos metus buvo pastebimiausias, reikšmingiausias, įtakingiausias ir daugiausia nuveikęs. Metų politiko titului nominuoti tradiciškai į tokias apklausas patenkantys reikšmingi pasaulio veikėjai: Vokietijos kanclerė Angela Merkel, Prancūzijos prezidentas Nicolas Sarkozy, JAV prezidentas Barackas Obama, Palestinos išslaisvinimo organizacijos lyderis Mahmoudas Abbasas bei Rusijos ministras pirmininkas Vladimiras Putinas.