angela merkel

Vokietijos kanclerė Angela Merkel buvo užsipulta pirmadienį, likus dviems savaitėms iki rinkimų, už „beprotiškai rizikingai zigzaginį“ atsaką į Jungtinių Valstijų iniciatyvą nubausti Siriją už įtariamą cheminių ginklų panaudojimą. A.Merkel yra priversta atsakyti į nuožmų opozicijos puolimą, penktadienį ignoravusi Vašingtono raginimą duoti „tvirtą“ atsaką Damaskui, kurį palaikė 11 Didžiojo dvidešimtuko grupės (G-20) susitikimo šalių, kitą dieną iniciatyvai pritarė.

Prabėgo penkeri metai nuo investicinio milžino „Lehman Brothers“ žūties, kurios sukeltos bangos nuraibuliavo per visą finansų pasaulį. Nepaisant to, politikai iki šios dienos vengia pradėti reikšmingas reformas, rašo „Der Spiegel“. Vokietijos centrinio banko „Bundesbank“ valdybos narys Andreas Dombretas, paklaustas apie pastarųjų metų pokyčius, kuriais buvo siekiama apsaugoti bankinę sistemą nuo naujos šoko bangos nevynioja į vatą.

Vokietijos finansų ministras Wolfgangas Schaeuble pirmą kartą pripažino, kad Graikijai neužteks esamų paskolų, todėl reikės organizuoti naują gelbėjimo paketą, praneša BBC. Ministro pareiškimas pasirodė itin jautriu metu, nes W. Schaeuble partija už penkių savaičių dalyvaus parlamento rinkimuose. Tuo tarpu vokiečiai gana skeptiškai vertina tokius planus.

Europos lyderiai penktadienį pažadėjo pasiųsti ryžtingą žinią dėl Egipte taikomų priemonių prieš nušalintojo islamiškų jėgų prezidento Mohamedo Mursi (Mohamedo Mursio) šalininkus ir kalba apie būtinybę persvarstyti savo santykius su šia šalimi.

Jurga Bakaitė, LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Vos grįžusi iš atostogų, Vokietijos kanclerė atėjo... į mokyklą. Vienoje iš Berlyno mokyklų ji vedė istorijos pamoką. Vokietijoje prasideda rudenį vyksiančių rinkimų kampanija, o Angela Merkel pirmauja nuomonių apklausose. Kai Norvegijos ministras pirmininkas vežiojo Oslo gyventojus taksi, Vokietijos žurnalistai purtė galvas: vargu ar jų kanclerė darytų ką nors panašaus. Bet prieš rinkimus arčiau rinkėjų žengia visi politikai.

 Europoje pilna atskirčių: Šiaurė prieš Pietus, periferija prieš branduolį, Rytai prieš Vakarus. Tačiau viena atskirtis pranoksta visas kitas ir vis blogėja – tai praraja tarp jaunimo ir senosios kartos, rašo CNBC. Apie 23,8 proc. jaunimo euro zonoje gegužės mėnesį neturėjo darbo. Tai sudaro apie 3,5 mln. žmonių. Prastos Europos jaunimo darbo galimybės didina atsiskyrimą tarp kartos Y – žmonių gimusių po 1980-ųjų – bei pokario „kūdikio bumo“ kartos.

 Vokietijos kanclerė Angela Merkel penktadienį sakė Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui, kad meno kūriniai, pagrobti sovietų po Antrojo pasaulinio karo, turėtų būti grąžinti Vokietijai, tačiau V.Putinas šį prašymą tuoj pat atmetė. Šis įtemptas apsikeitimas replikomis įvyko, kai abu lyderiai dalyvavo atidarant vieną parodą Ermitažo muziejuje Sankt Peterburge per A.Merkel kelionę į Rusiją.

JAV prezidentas Barackas Obama (Barakas Obama) trečiadienį primins apie Šaltojo karo laikų Amerikos ir Vokietijos solidarumą per savo seniai lauktą pirmąjį vizitą Berlyne šalies vadovo poste, tačiau taip pat gali sulaukti aštrių klausimų apie Vašingtono šnipinėjimo programas.

Vokietijos aukščiausios instancijos teismas ketvirtadienį nusprendė, kad tos pačios lyties partneriai turi teisę į tas pačias dideles mokestines privilegijas kaip ir susituokusios heteroseksualių asmenų poros. Šis sprendimas yra dar vienas svarbus žingsnis gėjų teisėms Europoje.

Vokietijoje viešintis Lietuvos premjeras Algirdas Butkevičius iš Vokietijos kanclerės Angelos Merkel sako išgirdęs palaikymą, kad Lietuva turi kuo greičiau integruotis į Europos Sąjungos (ES) energetikos sistemą. „Tikslas yra mūsų energetikos integravimasis į ES iki 2020 metų“, – per bendrą spaudos konferenciją su A.Merkel Berlyne trečiadienį sakė Lietuvos premjeras.

Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė interviu Vokietijos žiniasklaidai gyrė kanclerės Angelos Merkel pastangas kovojant su krize, ir teigė, kad Berlynas pagrįstai diktuoja sąlygas pagalbos prašančioms Europos šalims. "Turime suprasti vokiečių situaciją. Jie daug moka už gelbėjimą. Neįsivaizduoju vadovo tos šalies, kuri už kažką moka, kuris nereikalauja tam tikrų sąlygų. Berlynas pagrįstai diktuoja sąlygas", - penktadienį paskelbtame interviu naujienų portalui "Spiegel Online" sakė prezidentė.

Aistė Plaipaitė, LRT radijo laida „Ryto garsai“, LRT.lt Artimiausioje perspektyvoje – antroji B. Obamos inauguracija sausio gale. Europoje nusimato nemažai pokyčių: vasarį į valdžią Italijoje bandys grįžti S. Berlusconi, vasarą Europos Sąjungos gretas papildys Kroatija, rudenį Vokietija rinks Bundestagą ir naują kanclerį, kuriuo, neabejojama, vėl taps Angela Merkel. Niūrios prognozės Ispanijai – ekspertų manymu, šalyje krizė tik gilės.

Artėjant naujam rinkimų maratonui kai kuriose svarbiausiose pasaulio valstybėse, kitais metais, pasak naujienų portalo „The Guardian“ apžvalgininkų, valdžios ir pasaulinės įtakos pasikeitimai dominuos pasaulinės žiniasklaidos antraštėse. 2013 metais šiose šalyse vyksiančios politinės permainos turėtų sulaukti daugiausiai dėmesio.

Berlyne viešinčiam Izraelio premjerui Benjaminui Netanjahu (Benyamin Netanyahu) nepavyko sutarti su Vokietijos kanclere Angela Merkel (Angela Merkel) žydų gyvenviečių klausimu, praneša agentūra AFP. "Mes sutarėme, kad nesutariame", - pareiškė A. Merkel po susitikimo. Kartu ji sukritikavo palestiniečius už vienašališkus jų veiksmus Jungtinėse Tautose (JT). "Balsavimas JT tikrai neprisidėjo prie to, kad greičiau prasidėtų derybos", - sakė kanclerė.

Jei Vokietijoje vyktų tiesioginiai kanclerio rinkimai, dauguma Vokietijos piliečių balsuotų už Angelos Merkel perrinkimą. Žinių žurnalo "Focus" užsakymu atlikta apklausa rodo, kad 57 proc. respondentų rinktųsi A. Merkel. 28 proc. būtų už jos konkurentą socialdemokratą Peerą Steinbruecką. Prieš mėnesį kanclerę palaikyti buvo linkę 51 proc. apklaustųjų, o buvusį finansų ministrą P. Steinbruecką - 26 proc. Vertinant asmenines kandidatų savybes, visose kategorijose pirmauja dabartinė kanclerė.

Savaitės pradžioje euro zonos finansų ministrai jau trečią kartą rinkosi, kad pasiektų naują susitarimą dėl paramos Graikijai ir įtikintų pasaulį, esą šalis pagaliau grįžo į doros kelią, rašo „Der Spiegel“. Vis dėlto Vokietijos apžvalgininkai kritiškai įvertino pasiektą susitarimą, kuriuo šimtu procentu gali džiaugtis nebent rizikos draudimo fondų valdytojai. Viena iš susitarimo dalių numato, kad Graikija galės išpirkti iš privačių investuotojų savo pačios obligacijas.

Vokietijos kanclerė Angela Merkel abejoja, kad Europos Sąjungos (ES) lyderiai per Briuselyje vykstantį viršūnių susitikimą susitars dėl naujo biudžeto, informuoja BBC. ES viršūnių susitikimas prasidėjo ketvirtadienį. Dauguma ES valstybių pritaria siūlymams didinti biudžetą, tačiau kelios šalys tikina, kad, atsižvelgus į sudėtingas dabartines sąlygas, taip elgtis negalima.

Negalima remti žmonių, kurių pažiūros yra antisemitinės. Tai penktadienį pareiškė Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas, komentuodamas akciją, kurią viena iš pankroko grupės „Pussy Riot“ narių surengė dar iki skandalą sukėlusio incidento Kristaus Išganytojo cerkvėje, praneša „RIA Novosti“. Kalbėdamas Rusijos ir Vokietijos forume „Peterburgo dialogas“, V. Putinas pažymėjo, jog Vokietijos kanclerė Angela Merkel užsiminė apie merginas, kurios šoko ir dainavo cerkvėje.

Vokietijos kanclerė Angela Merkel paragino Europos Sąjungos finansų ministrus rasti kuo greitesnį Graikijos finansinės problemos sprendimą, informuoja „Reuters“. Kartu Vokietijos kanclerė atmetė idėją, esą vyriausybės galėtų sutikti patirti nuostolių dėl paskolų, jau išduotų Atėnams. „Tikiuosi, kad jau labai greitai pasieksime visiems mums būtiną susitarimą.

Vokietijos kanclerė Angela Merkel (Angela Merkel) padrąsino Portugaliją savo ir Europos labui tęsti reformų kursą, praneša agentūra AFP. Viešėdama Lisabonoje ji gyrė Portugaliją už ligšiolines šalies pastangas sanuoti ekonomiką. Ministras pirmininkas Pedras Pasas Koeljas (Pedro Passos Coelho) patikino, kad neketina keisti sutartų programų. Portugalija nori grįžti į finansų rinkas, po pokalbio su A. Merkel pabrėžė Portugalijos premjeras.

Vokietijos kanclerė Angela Merkel pirmadienį su vizitu išvyko į Portugaliją, praneša agentūra AFP. Sostinėje Lisabonoje ji susitiks su šalies prezidentu Anibal Cavaco'u ir ministru pirmininku Pedro'u Passos Coelho'u. Po to kanclerė, kurią lydi ekonomistų delegacija, dalyvaus Vokietijos ir Portugalijos verslininkų susitikime, kur pasakys kalbą. Pagrindinė A. Merkel viešnagės Portugalijoje tema greičiausiai bus finansinė šalies padėtis.

Europos Sąjunga (ES) turi atrasti drąsos reformoms ir tolesnei integracijai, teigė trečiadienį Europos Parlamente Vokietijos kanclerė Angela Merkel, kartu išskirdama Baltijos šalis, kurios krizės metu atliko neįtikėtinas reformas, leidžiančias šiose šalyse stebėti gerą ekonominį augimą.

Vokietijos kanclerė Angela Merkel (Angela Merkel) trečiadienį vyks į Londoną, kur, įsivyravus įtampai dėl Europos Sąjungos (ES) biudžeto, kalbėsis su jam besipriešinančiu Didžiosios Britanijos premjeru Deividu Kameronu (David Cameron). Iš pradžių kanclerė vyks į Briuselį, kur kreipsis į Europos Parlamentą ir kalbės apie dabartinę ir būsimą ES būklę.

Vokietijos kanclerė Angela Merkel ketvirtadienį sakė, kad Europos Sąjungos (ES) ekonomikos komisarui reikalinga teisė vetuoti valstybių narių nacionalinius biudžetus, informuoja AFP. „Mes manome, ir tai sakau visos vyriausybės vardu, kad galėtume imtis tolesnių žingsnių ir suteikti Europos lygio teises įsikišti į nacionalinius biudžetus, kurie pažeidžia ES augimo ir stabilumo sutarties ribas“, - sakė A. Merkel.

Švedijos premjeras Fredrik Reinfeldt per susitikimą su Vokietijos kanclere Angela Merkel leido suprasti, kad jo šalis nepasirengusi prisijungti prie Europos Sąjungos bankų sąjungos tomis sąlygomis, kurias siūlo Europos Komisija. „Mūsų netenkina Europos Komisijos siūlymai. Švedija nedengs kitų šalių bankų nuostolių savo mokesčių mokėtojų sąskaita. Mes išgyvenome bankų krizę praėjusio šimtmečio dešimtajame dešimtmetyje, tačiau į nieką pagalbos nesikreipėme“, - pareiškė jis.

Vokietijos kanclerė Angela Merkel pirmadienį netiesiogiai atmetė žiniasklaidos pranešimus, kad Vokietija ketina gelbėti Graikiją nuo bankroto, ir pažymėjo, kad gali pažadėti tik tai, jog nebus jokių nekontroliuojamų procesų. Vokietijos finansų ministras Wolfgangas Schaeuble praėjusią savaitę sakė, kad Graikijos bankroto jis nesitiki.

Graikijos premjeras Antonis Samaras interviu Graikijos laikraščiui „Kathimerini“ pareiškė tikįs, kad dėl taupymo priemonių paketo su kreditorių „trejetu“ (Europos Sąjunga, Europos centriniu banku ir Tarptautiniu valiutos fondu) pavyks galutinai susitarti iki Europos Sąjungos viršūnių susitikimo, numatyto spalio 18 dieną, informuoja „RIA Novosti“. Graikija prarado galimybę aptarnauti savo 300 mlrd. eurų skolą 2010 metais dėl skolų ir biudžeto krizės.

Vokietijos kanclerė Angela Merkel (Angela Merkel) šeštadienį sakė, kad Graikija žengia į priekį vykdydama reformas bei turėtų ir toliau laikytis susitarimų, tačiau pridūrė, kad skolų slegiamai valstybei reikėtų ir toliau suteikti daugiau progų. „Manau, kad žingsnis po žingsnio pradedame matyti pažangą. Jis dažnai pasiekiamas lėčiau nei iš pradžių tikimasi, tačiau turėtume suteikti Graikijai daugiau progų. Viena vertus, turėtume reikalauti, kad būtų laikomasi kartu priimtų susitarimų.

Netrukus po to, kai Vokietijos kanclerė Angela Merkel pagyrė Atėnus už daug sparčiau vykdomas reformas, trečiadienį Graikijos finansų ministras pradėjo naują derybų dėl griežtų taupymo priemonių raundą su šalies tarptautiniais kreditoriais. Tačiau Graikijos valstybės ir privataus sektorių profsąjungos spalio 18 dieną skelbia naują 24 valandų visuotinį streiką, nukreiptą prieš griežtas taupymo priemones.

Nelengvas kelias, kuriuo žengia Graikija, pasiteisins, pareiškė Vokietijos kanclerė Angela Merkel (Angela Merkel) antradienį per savo oficialų vizitą Atėnuose, kurį aptemdė policijos susidūrimai su protestuotojais. Tai pirmasis A. Merkel vizitas į Graikiją nuo tada, kai 2009 metais kilo ekonominė finansinė krizė. A. Merkel padėkojo Atėnams už svarbius pasiekimus reformų kelyje. Tačiau pridūrė, kad būtinas tolesnis darbas norint palengvinti skolos naštą ir susigrąžinti konkurencingumą.

Vokietijos kanclerė Angela Merkel antradienį pirmą kartą nuo euro zonos skolų krizės pradžios su oficialiu valstybiniu vizitu vyksta į Graikiją. Kairioji šalies opozicija ir profsąjungos paskelbė mobilizuosiančios taupymo programos priešininkus ir rengsiančios masinius protestus. Tvarką sostinėje prižiūrės tūkstančiai policininkų. Nepatvirtintais pranešimais, kanclerė į Atėnus vyksta su daugiau asmens sargybinių nei paprastai.

Vokietija ir Rusija pirmadienį pradėjo dujų tiekimą antrąja „Šiaurės srauto“ atšaka. Oficialūs pareigūnai tai apibūdino kaip svarbų žingsnį palaikant stabilų energijos tiekimą į Europą. Buvęs Vokietijos federalinis kancleris Gerhardas Schroederis per ceremoniją netoli Sankt Peterburgo sakė, kad 9,6 mlrd. JAV dolerių projektas yra pasitikėjimo tarp Europos Sąjungos (ES) ir Rusijos išraiška.

Prieš antradienį vyksiantį Vokietijos kanclerės Angela Merkel vizitą Graikijoje šalies valdžia stiprina apsaugą. Atėnuose tvarką prižiūrės 7 tūkst. policijos pareigūnų. Didžiausios šalies profsąjungos žada rengti streiką ir masinius protestus, informuoja AFP, dpa. Graikijos žiniasklaida pranešė, kad papildoma apsauga bus suteikta Vokietijos ambasadai ir Gėtės institutui. Santykiai tarp Graikijos ir didžiausios Europos ekonomikos Vokietijos pastaruoju metu buvo įtempti.

Vokietijos ir Ispanijos lyderiai ketvirtadienį pažadėjo atkurti pašlijusį pasitikėjimą euru, tačiau ignoravo pagrindinį investuotojų rūpestį – didėjantį nerimą, kad Ispanijai prireiks visapusiško gelbėjimo paketo, informuoja AFP. Vokietijos kanclerė Angela Merkel paragino politikus imtis veiksmų, padėsiančių atkurti pasitikėjimą euru.

Graikija „yra euro zonos narė ir turi ja likti“, tačiau kartu privalo parodyti, kad yra pasirengusi laikytis susitarimų dėl antikrizinių reformų šalyje, šeštadienį pareiškė Prancūzijos prezidentas Francois Hollande'as per susitikimą su Graikijos vyriausybės vadovu Antoniu Samaras.

Vokietijos kanclerė Angela Merkel trečiadienį Berlyne euro zonos skolų krizę aptars su Italijos premjeru Mario Monti, informuoja AFP. „Didžiausias dėmesį jie skirs situacijai euro zonoje ir ekonominei plėtrai Europoje“, – per vyriausybės spaudos konferenciją sakė kanclerės atstovas spaudai Steffenas Seibertas. A. Merkel po vasaros atostogų jau surengė kelis susitikimus su euro zonos lyderiais.

Žurnalas „Forbes“ antrus metus iš eilės Vokietijos kanclerę Angelą Merkel paskelbė įtakingiausia moterimi. Amerikiečių atlikėja Leidi Gaga (Lady Gaga) pralenkė Didžiosios Britanijos karalienę Elžbietą (Elizabeth), skelbia „telegraph.co.

Vokietijoje pasigirdo kalbų, kad dėl didesnių įgaliojimų perdavimų Briuseliui reikėtų referendumu atsiklausti šalies piliečių. Reikia referendumo Pasak žurnalo „Der Spiegel“, Vokietijos kanclerės Angelos Merkel kursas anksčiau ar vėliau atsirems į šalies Konstitucijos nubrėžtas ribas, todėl neišvengiamai teks rengti referendumą dėl Vokietijos santykio su Europos Sąjunga (ES). Merkel teigia, kad Vokietijai reikia „daugiau Europos“, kanclerė įpiršo Europai fiskalinio stabilumo paktą, ji padarė ...

Graikijos pasitraukimas iš euro zonos yra įmanomas, nors būtų nepaprastai brangus ir tik paskatintų nedarbo augimą, pareiškė Europos centrinio banko (ECB) valdybos narys Joergas Asmussenas, praneša AFP. Kartu jis pabrėžė, kad Graikija turi likti euro zonoje ir kad ji pajėgi išsaugoti savo narystę. Jeigu graikai vis dėlto nutartų palikti euro zoną, toks žingsnis būtų neatsiejamas nuo ekonominių sukrėtimų ne vien šioje Balkanų šalyje.

Pabandykite įsivaizduoti valstybę, kurios gyventojai dirba mažiau laiko nei dauguma kitų, kurios darbuotojai nėra patys produktyviausi, o moksleiviai mokykloje praleidžia mažiau laiko nei kaimyninių valstybių vaikai, rašo BBC. Iš pirmo žvilgsnio toks kokteilis nežada nieko gero. Vis dėlto Vokietija sėkmingai pritaikė šį receptą. Šalis tapo visos Europos ekonomikos varikliu ir antra pagal dydį eksportuotoja visame pasaulyje.

Graikijos ministras pirmininkas Antonis Samaras, anot žiniasklaidos, Vokietijos ir Prancūzijos prašys ilgesnio termino savo šalies taupymo planams įgyvendinti, praneša agentūra AFP. To jis ketina prašyti kitą savaitę vyksiančiame susitikime su Vokietijos kanclere Angela Merkel ir Prancūzijos prezidentu Francois Hollande, rašo britų dienraštis „Financial Times“, remdamasis Graikijos vyriausybės dokumentais. A. Samaras esą norįs ne dvejų, o ketverių metų taupymo priemonėms įgyvendinti.

Liepos 26 dieną Europos centrinio banko (ECB) vadovas Mario Draghi pažadėjo daryti viską, kad tik išsaugotų eurą. Šie žodžiai nuramino rinkas, tačiau daugelis maklerių ir ekonomistų kasydami pakaušius svarstė galimas pažado interpretacijas, rašo „Time“. M. Draghi žodžiai netruko apskrieti pasaulį. Pažadą vieningai pakartojo ir Vokietijos kanclerė Angela Merkel bei Prancūzijos prezidentas Francois Hollande'as. Prie šio choro prisijungė ir Italijos premjeras Mario Monti.

„Business Insider“ sudarė sąrašą žmonių, kurie, tinklalapio nuomone, to nenorėdami, kenkia pasaulio ekonomikai. Politinis paralyžius smarkiai prisideda prie besitęsiančios ekonominės ligos. Ar tai vyktų JAV Kongrese, ar pasaulio didžiausiuose bankuose, ar įvairiuose ES viršūnių susitikimuose, sudėtingų sprendimų priėmimą, reikalingų globaliai ekonomikai atsigauti, stabdo įvairūs nuomonių išsiskyrimai. Kai kurie iš jų yra ideologiniai, kai kurie nacionaliniai.

Politikai taip pat bučiuojasi. Be abejo, viešumoje matomi jų bučiniai daugiau yra viešųjų ryšių triukai arba diplomatinio etiketo tradicijos. Vis dėlto, slon.ru pateikia keletą įdomesnių politikų bučinių.

Europos Sąjungos (ES) viršūnių susitikimo išvakarėse Vokietijos kanclerė Angela Merkel ir Prancūzijos prezidentas Francois Hollande'as pabrėžė tolesnės ES integracijos svarbą. Jie taip pat pareiškė, kad pavyko pasiekti pažangos ieškant išeities iš krizės. Po pokalbių Paryžiuje A. Merkel trečiadienio vakarą kalbėjo: „Aš sakau: mums reikia daugiau Europos. Ir dėl to mes sutariame. Mums reikia Europos, kuri veiktų.

Birželio 17-osios parlamento rinkimai Graikijoje įkvėpė optimizmo, kad pavyks suformuoti vyriausybę, kuri neatmes Europos Sąjungos (ES) teikiamos pagalbos sąlygų. Tokiu būdu nebus provokuojamas šalies bankrotas – kartu ir euro zonos byrėjimas. Visi pripažįsta, kad klausimas ne išspręstas, o tik atidėtas. CNN apžvalgininkas Richardas Questas euro zoną lygina su guzu ant pripučiamo baliono, kurį paspaudus guzas iššoka kitoje vietoje.

Euro zonos krizė tęsiasi jau pustrečių metų. Per šį laiką buvo pateikti įvairiausi krizės sprendimo scenarijai, deja, politinis trumparegiškumas ir savų interesų paisymas griauna viltis pasiekti optimalų susitarimą. Praėjusią savaitę Romoje vyko derybos tarp Vokietijos, Prancūzijos, Italijos ir Ispanijos lyderių.

Vokietijos kanclerė Angela Merkel ketvirtadienį sakė, kad euro zonos krizė bus kitą savaitę vykstančio Didžiojo dvidešimtuko sutikimo dėmesio centre, tačiau perspėjo lyderius, reikalaujančius ją vadovauti kovai su krize, kad jai reikia pagalbos, informuoja AFP. „Visi tie, kurie žiūrės į Vokietiją tomis dienomis Los Kabose, kurie tikisi būgnų tratėjimo ir atsakymo... Visiems jiems sakau, kad Vokietija yra stipri, Vokietija yra Europos ekonomikos augimo ir stabilumo inkaras.

Pastaruoju metu didžiausią nerimą euro zonoje kėlė Ispanija, kuri žengė į naują krizės etapą ir paprašė Europos Sąjungos paramos. Ispanijos bankų sektoriaus bėdos užgožė Italijos problemas.