aleksandras izgorodinas

Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (EBPO) giria Lietuvą. Pasak EBPO ekspertų, mūsų šalyje ekonomikos augimo tempas yra vienas iš sparčiausių, tik tai nedaug šalių pavyko pasiekti tokių gerų rezultatų kaip Lietuvai. Visgi viešojoje erdvėje girdimi gyventojų skundai dėl per mažų atlyginimų ir per aukštų kainų.

Viltys, kad infliacijai pasiekus 20 procentų, ji jau rudenį ims slūgti, dužo į šipulius. Bendras kainų augimas šalyje rugsėjį perkopė 24 procentus. Energijos išteklių – dujų, elektros – kaina per metus augo kone 70 procentų, o maisto produktų kainos padidėjo trečdaliu. Kai kurie ekonomistai tokį kainų kilimą vadina nekontroliuojamu ir tvirtina – artimiausiai mėnesiais kainos tik augs.

Vyriausybė penktadienį pritarė kitų metų biudžeto projektui, tačiau kritikai piktinasi dideliu biudžeto deficitu ir, kaip sako opozicijos atstovai, „beatodairišku skolinimusi”. Ekonomistas Aleksandras Izgorodinas taip pat įžvelgia pernelyg optimistines Finansų ministerijos prognozes. Esą jų įgyvendinimui trukdys keliems metams į Europą atėjusi energetikos krizė. Pokalbis su ekonomistu – TV3 žinių „Dienos komentare“. Vyriausybė šiandien patvirtino ir paaiškino kitų metų šalies biudžetą.

Vyriausybės palaiminta valstybės tarnybos reforma su dvigubai didesnėmis algomis ministrams ir parlamentarams Seime jau kelia aistras. Dalis parlamentarų piktinasi, kad planuojami pokyčiai bus naudingi tik valstybinių įstaigų vadovams, kurie mėgausis ženkliai didesniais atlyginimais, o mažesnes algas gaunantys jų pavaldiniai taps direktorių įkaitais.

Prie vyriausybės dešimtys restoranų ir kavinių atstovų surengė piketą prieš PVM lengvatos panaikinimą. Jos neturėtų likti jau nuo Naujųjų, tuomet maitinimo įstaigos mokės įprastą 21 procento PVM. Protestuotojai sako, kad dabar, energetikos kainoms šovus iki debesų ir restoranams dar neatsigavus po pandemijos, lengvatos panaikinimas juos pražudys. Kai kurie restoranai jau užsidaro. O esą bankrutavus daliai restoranų, nauji bedarbiai taps dar didesnė finansinė našta valstybės biudžetui.

Infliacijos pasiutpolkė ir artėjantis šildymo sezonas privertė lietuvius nustoti švaistyti pinigus į kairę ir į dešinę, kaip jie tą darė visą vasarą. Anot „Swedbank“ apklausos, kone pusė šalies gyventojų dėl ekonominio sunkmečio jau ėmė taupyti maisto sąskaita – atsisako nebūtinųjų prekių, perka akcijinius produktus ir ieško pigesnių prekių alternatyvų. Tautiečiai dėl finansinio neapibrėžtumo vis rečiau užsuka ir į grožio salonus bei mažiau pramogauja.

Lietuvoje per metus maistas jau pabrango net trečdaliu. Už viską mokame daugiau: duoną, mėsą, pieno produktus, aliejų. Verslas sako, kad kainų kelti nenori, tačiau aiškina, kad kitos išeities neturi. Esą brangstant elektrai, dujoms, brangsta ir maistas. O ekonomistų prognozės liūdnos. Esą net jei maisto kainų augimas sulėtės, apie produktų pigimą kalbos būti jau nebegali. Jau 10 metų veikiančios kepyklos „Naminė duonelė“ darbuotojai iš orkaitės traukia ką tik iškeptą duoną.

Europos centrinis bankas padidino palūkanų normas – ir dabar jau rekordiškai. Jas pakėlė 75 baziniais punktais. Dėl to vėl brangsta paskolos – tiek naujos, tiek ir tos, kurias žmonės ar verslai paėmė gerokai anksčiau. Vidutinė šeimos paskola tik dėl šio sprendimo per metus pabrangs 600-tais eurų. Centrinis bankas tikisi, kad tai padės suvaldyti infliaciją euro zonoje. Bet tai reiškia, kad daliai gyventojų ir verslų teks dar labiau taupyti.

Trečiadienį Lietuvoje fiksuota rekordinė elektros kaina, valdžia sako, kad aukštos kainos gali laikytis dar dvejus metus. Ekspertai ramina, kad taip toli prognozuoti sunku, elektra 2024 metais gali ir pigti, tačiau pripažįsta, kad artėjanti žiema bus itin sunki. Lietuvoje fiksuojamos rekordinės elektros kainos. Pavyzdžiui, trečiadienį tarp 18–19 val.

Lietuvoje fiksuojamos rekordinės elektros kainos. Pavyzdžiui, trečiadienį tarp 18–19 val. „Nord Pool“ biržoje elektros kaina siekė 4 eurus už kilovatvalandę, kai įprastai tokiu metu kaina siekia apie tarp 30 ir 60 centų už kilovatvalandę.

Aukštų elektros ir šildymo kainų posiutpolkė, regis, nė neketina sustoti. Ekonomistas Aleksandras Izgorodinas siūlo Vyriausybei sekti Prancūzijos pavyzdžiu ir imtis radikalios priemonės – užšaldyti energetikos kainas. Tiesa, anot eksperto, tai gali paveikti valstybės finansus.

Elektros kainos Lietuvoje kopia į dar neregėtas aukštumas. Aiškėja, kad mes už elektrą mokame 100 kartų brangiau nei toje pačioje biržoje esantys turtingi švedai. Kad šiemet elektra galėtų atpigti, ekspertai jokių prošvaisčių nemato. Žmonės nerimauja, kad dėl išbrangusios elektros nepajėgs susimokėti sąskaitų ir bus priversti gyventi skolon. O, pasak ekspertų, skandinavų energetikos kompanijos kraunasi milijardinius pelnus.

Ekonomistų perspėjimai apie artėjantį sunkmetį ir gresiančią recesiją lietuvių per daug negąsdina. Naujai atliktas tyrimas atskleidžia, kad kaimyninėse Lenkijoje, Latvijoje bei kai kuriose kitose Europos šalyse, gyventojai daug labiau nerimauja dėl finansinės ateities ir jau ėmė smarkiai riboti nebūtiniausias išlaidas – pramogoms bei prabangos prekėms.

Lietuvoje prasidėjo stagnacija. Žmonės parduotuvėse perka vis mažiau ir vis daugiau verslų dirba nuostolingai. Praėjusį ketvirtį šalies ekonomika jau traukėsi. Nors ekonomikos susitraukimas dar tėra apie pusės procento, verslas ir ekonomistai šiemet prošvaisčių nebemato ir rengiasi veržtis diržus ir taupyti, mat artėja sunkmetis. Pusę lūpų verslai prabyla ir apie galimus bankrotus. Panevėžio bendrovė „Lietkabelis“ 70 proc. savo produkcijos eksportuoja, daugiausia į Europą.

Ar norėtumėte per metus sutaupyti 1000 eurų? Ir viskas, ką jums reikia padaryti, tai nuimti koją nuo akseleratoriaus pedalo, sumažinti kondicionieriaus temperatūrą mašinoje, o kartais išvis į automobilį nelipti. Tokiais patarimais ir skaičiavimais dalijasi Lietuvos energetikos agentūra ir pastebi – nepaisant rekordinių degalų kainų, jų vartojimas nemažėja.

Pirmą kartą po 11-os metų pertraukos Europos centrinis bankas padidino bazines palūkanų normas. Tai reiškia, kad gyventojams toliau brangs dauguma paskolų, o didžiausius nuostolius patirs stambiausių būsto paskolų turėtojai. Priklausomai nuo pasiskolintos sumos dydžio: vieniems per metus gali tekti papildomai primokėti ir 500-us, kitiems net ir tūkstantį eurų.

Euro zonos tarpbankinių palūkanų norma „Euribor“ po beveik septynerių metų pertraukos tapo teigiama. Ekspertai siūlo kol kas nepanikuoti ir nedramatizuoti. Visgi siunčia perspėjimą – pigių pinigų era baigėsi. Tačiau, atrodo, lietuviams tai nė motais. Kol kitų euro zonos valstybių gyventojai jau galvoja, kaip būtų galima taupyti infliacijai mušant rekordus, mūsų tautiečiai vasarą ketina leisti per pandemiją sukauptas lėšas dideliems pirkiniams.

Šešerius metus už nuomojamą pusantro kambario butą sostinės širdyje, Pylimo gatvėje, 480 eurų mokėjusi vilniečių pora teigia, kad vos per naktį priversta ieškotis naujos gyvenamosios vietos. Mažėjant būstų pasiūlai ir kylant nuomos kainoms rinkoje buto šeimininkas kainą pakėlė daugiau nei perpus – iki 780 eurų. Nesutikus su iškeltomis sąlygomis porai iš buto teks išsikraustyti mažiau nei per mėnesį. Panašiomis istorijomis dalinasi ir kiti Vilniaus gyventojai.

Pasklidus žiniai apie augančias palūkanų normas, pasigirdo svarstymų, kaip tai gali pakeisti nekilnojamojo turto (NT) rinką. Ekspertai sako, kad artimiausiu metu didelių sukrėtimų laukti neverta, tačiau kitąmet būsto kainos gali mažėti. Visgi tai nebūtinai reikštų geras naujienas. Anot ekspertų, mažėjančios NT kainos gali rodyti, kad žmonės nebesusitvarko su paskolomis, didėja nedarbas, o tai priartintų Lietuvą prie 2008–2009 m. krizės scenarijaus.

Euro zonos tarpbankinių palūkanų norma „Euribor“ po beveik septynerių metų pertraukos tapo teigiama. Ką tai reiškia paskolas pasiėmusiems gyventojams ir verslui? Apie tai naujienų portalo tv3.lt aktualių pokalbių laidoje „Dienos pjūvis“ diskutuoja ekonomistas Aleksandras Izgorodinas ir „Realdata“ vadovas, nekilnojamojo turto ekspertas Arnoldas Antanavičius. LAIDĄ „DIENOS PJŪVIS“ RASITE STRAIPSNIO PRADŽIOJE.

Lietuviai išsiilgo kelionių. Po kelių metų pertraukos laukia vasara, kurios neribos pandeminiai draudimai, tad tautiečiai suskubo graibstyti atostogų kelialapius. Karo grėsmė kiek atbaido užsieniečius nuo kelionių į Lietuvą, tačiau kurortų vadovai tikina, kad laisvas vietas suskumba užpildyti lietuviai. Tuo metu ekonomistai teigia, kad per dvejus pandemijos metus lietuviai sutaupė milijardus, tad dabar yra pasirengę paišlaidauti ir dalį santaupų išleisti atostogoms.

Artėja vasara, o tai reiškia ir naują atostogų sezoną. Kokios populiariausios šios vasaros kelionių kryptys? Kaip Lietuvos kurortai pasirengė sezonui? Kaip turizmo sektorių gali paveikti karas Ukrainoje? Visus šiuos klausimus naujienų portalo tv3.lt aktualių pokalbių laidoje „Dienos pjūvis“ aptars Neringos meras Darius Jasaitis, „Novaturo“ direktorius Vitalijus Rakovskis ir ekonomistas Aleksandras Izgorodinas. LAIDĄ „DIENOS PJŪVIS“ RASITE STRAIPSNIO PRADŽIOJE.

Lietuva buvo viena iš valstybių, kuri ragino uždrausti Rusijos ir Baltarusijos vilkikų tranzitą Europos Sąjungos keliais. Vežėjai tikina, kad Rusija gali pradėti taikyti veidrodines sankcijas ir neleisti Lietuvos vilkikų tranzito. Ir jei Rusijos rinką lietuviai jau pamiršo, dėl šių sprendimų Lietuvos vežėjams nepasiekiamomis gali tapti kitos itin geidžiamos rinkos.

Karas Ukrainoje sukrėtė visą Europą, o mes jį pajutome kasdien degalinių švieslentėse stebėdami augančias kuro kainas. Laidos „Karštai su tv3.lt“ kalbintas pavėžėjas Artūras sakė dirbantis kone iš idėjos, nes jei už kelionę klientas sumoka 10 eurų, tai atmetus kuro išlaidas į kišenę lieka vos keturi. O kur dar mokesčiai ir automobilio amortizacija. Anot pavėžėjo Artūro, lygiai prieš metus pilnas bakas degalų jam atsieidavo apie 45 eurus, o šiandien moka beveik dvigubai – net 83 eurus.

Baltijos šalys ir Lenkija siekia, jog sausumos keliais nebevyktų Rusijos ir Baltarusijos vilkikų tranzitas. Susisiekimo ministras Marius Skuodis kalba apie skirtingus planus, kaip būtų galima sustabdyti judėjimą ne tik sausumos keliais, bet ir jūromis bei geležinkeliais.

Statistikams paskelbus, kad vasarį metinė infliacija Lietuvoje siekė 14,2 proc., o mėnesio – 1,8 proc., „Luminor“ banko ekonomistas Žygimantas Mauricas, anksčiau prognozavęs, kad infliacija piką pasieks ir ims mažėti kovą, dabar sako, kad karas Ukrainoje iš esmės keičia prognozes.   Bendrovės „Brandnomika“ ekonomisto Aleksandro Izgorodino teigimu, infliacija piką turėtų pasiekti vasaros viduryje.

Po Rusijos invazijos į Ukrainą įvestos sankcijos šaliai atsiliepė greitai ir skaudžiai – pirmadienį Rusijos rublis nuvertėjo jau beveik 30 procentų. Ekonomistai prognozuoja, kad per ateinančius mėnesius infliacija Rusijoje gali siekti net iki 70 procentų, o šalies negelbės net didžiulis centrinio banko rezervas. Apie tai naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ kalbėjo ekonomistas Aleksandras Izgorodinas. Rusijos rublis krito į istorines žemumas.

Lenkija pusei metų sumažino PVM tarifą kurui, tad lietuviai į kaimyninę šalį patraukė ne tik pigesnės dešros, bet ir pigesnio benzino ir dyzelino. Tą jau pajautė pasienio regione esančios degalinės, kurių apyvarta šiomis savaitėmis krito per pusę. Ir nors verslininkai dar nekalba apie uždaromas degalines, tačiau jau imasi trumpinti darbo laiką ir puse lūpų užsimena, kad gali tekti atsisakyti dalies darbuotojų.

Lietuvoje kyla ne tik maisto produktų, bet ir degalų kainos – kai kuriose degalinėse litras benzino kainuoja daugiau nei pusantro euro. Ekspertų teigimu, degalų kainą kelia ir neramus geopolitinis kontekstas bei Rusijos įsiveržimo į Ukrainą grėsmė. Pasak jų, jei Kremlius galiausiai nuspręstų pradėti invaziją, kuro kainos Lietuvos degalinių švieslentėse iškart šoktų į viršų.

Aplinkos ministerija siūlo nepasiturintiems gyventojams 2 tūkst. eurų išmoką įsigyti netaršų automobilį sunaikinus senąjį. Visgi, nors susidomėjimo daug, kol kas paraiškų gauti kompensaciją gyventojai pildyti neskuba. Opozicija sako, kad ši priemonė tarsi pinigai į balą, o ekonomistas teigia, kad pati idėja sveikintina, tik jos paleidimo laikas labai nedėkingas.

Lietuvoje kyla ne tik maisto produktų, bet ir degalų kainos. Kaimyninė Lenkija pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifą sumažino ne tik maistui, bet ir kurui, tad neretas tautietis pas kaimynus važiuoja ne tik pigesnės dešros, bet ir pigesnio benzino ir dyzelino.

Iš prezidentūros girdėti spaudimas valdantiesiems patvirtinti prezidento Gitano Nausėdos pasiūlymus didinti NPD bei daliai gyventojų išmokėti po 100 eurų. Prezidento patarėja sako, kad „nėra čia ko laukti“, o tokios priemonės esą padidintų gyventojų pasitikėjimą valdžia. Tačiau ekonomistai ir politologai G. Nausėdos ant infliacijos žaizdos pasiūlytą pleistrą laiko per mažu ir netvariu.

Ekonomistas Aleksandras Izgorodinas sako, kad 12 mėnesių iš eilės didėjančios vartojimo prekių ir paslaugų kainos Lietuvoje – dar ne pabaiga.  „Sausis ir vasaris bus dar blogesni. Infliacijos tempas dar spartės“, – prognozuoja ekonomistas. Jo teigimu, spartus kainų augimas jau veikia ekonomiką – vartotojų lūkesčiai prastėja, o žmonės dalį ateities santaupų skiria dabartinio gyvenimo lygio išlaikymui.

Praėjusiais metais Lietuvoje buvo susidariusi paradoksali situacija, kai bedarbių buvo daugiau nei laisvų darbo vietų, tačiau verslams vis stigo darbuotojų. Ekonomistai teigia, kad šiuo metu Lietuvoje nedarbo lygio situacija yra normali, tačiau šiais metais nėra daug sąlygų, kurios leistų bedarbių skaičių dar labiau sumažinti. Visgi jie pastebi, kad pokyčius šalies darbo rinkoje gali lemti ne tik galimas karantinas, tačiau ir besitęsiantys pykčiai su Kinija.

Per pastaruosius 30 metų Lietuva padarė tokią ekonominę pažangą, kad ekonomistai tai vadina stebuklu. Ir nors dar atsiliekame nuo Estijos, kitas buvusias Sovietų Sąjungos respublikas lenkiame kartais. Tarp jų ir Rusiją, kuriai, pastarąjį dešimtmetį patyrusiai stagnaciją, ekonomistai didelio proveržio nežada ir ateityje. Prieš 30 metų, 1991 m. gruodį, žlugo Sovietų Sąjunga. Raudona komunistinė vėliava su kūju ir pjautuvu Kremliuje buvo nuleista.

Nuo rugsėjo vidurio įvesti apribojimai patekti į didesnius prekybos centrus galimybių paso neturintiems žmonėms vidutiniškai 15 proc. sumažino jų srautus, rodo „Google“ renkami gyventojų mobilumo duomenys. Nuo rugsėjo 19 iki spalio 12 dienos, palyginti su baziniu laikotarpiu iki pandemijos pradžios (2020-ųjų sausio 3 – vasario 6 dienomis) gyventojų, užsukančių į prekybos centrus, sumažėjo 13,5–16,5 procento.

Lietuvos darbo rinkoje susiklostė paradoksali situacija – nors šalyje yra daugiau nei 200 tūkst. registruotų bedarbių, verslininkai skundžiasi darbuotojų trūkumu ir siūlo daugiau nei 60 tūkst. laisvų darbo vietų. Ekonomistas perspėja, kad darbdaviams didesniais atlyginimais viliojant darbuotojus, tai reikš neišvengiamą prekių ir paslaugų kainų augimą. Tačiau, specialisto nuomone, ne didesnė alga, o pašalpos panaikinimas priverstų ilgalaikius bedarbius dirbti.

Darbo rinkoje susiklostė įdomi situacija. Nors šalyje yra virš 200 tūkst. bedarbių, verslininkai skundžiasi darbo jėgos trūkumu ir siūlo daugiau nei 60 tūkst. darbo vietų.

Baltarusijos tranzito netekimas Lietuvos bendrajam vidaus produktui (BVP) reikšmingos įtakos neturės, tačiau išsibalansavus trąšų rinkai, gali pasijausti trumpalaikis maisto kainų augimas, sako ekonomistai. „INVL Asset Management“ ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė tvirtina, kad bendras Baltarusijos vaidmuo Lietuvos ekonomikoje per pastarąjį dešimtmetį sumažėjo, o tranzito praradimo įtaka bus gana nereikšminga.

Per pastarąjį pusmetį įvairių žaliavų, produktų bei paslaugų kainos kilo ne tik Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje. Vis dėlto,  kai kurie ekonomistai jau įspėja apie pirmuosius kainų sprogimus didžiosiose rinkose ir garsiai svarsto, kada tai pasieks Lietuvą ir kurios sritys „sprogs“ pirmiausia. Tiesa, nors vieni ekonomistai kainų burbulų sprogimą prognozuoja jau rudenį ar vasaros pabaigoje, kiti, tuo metu, yra kiek kitokios nuomonės ir dalijasi šiek tiek švelnesnėmis prognozėmis.

Ketvirtadienį pristatytas naujas automobilių taršos mokestis. Kiek reikės mokėti už taršų automobilį? Ar tai paskatins žmones persėsti į ekologiškesnes transporto priemones? Ką valdžia darys su surenkamais pinigais? Šiuos klausimus naujienų portalo tv3.lt aktualių pokalbių laidoje „Dienos pjūvis“ aptars šešėlinė valstiečių aplinkos ministrė, Seimo narė Ligita Girskienė ir ekonomistas Aleksandras Izgorodinas.

Gyventojų judėjimas į maisto prekių parduotuves bei vaistines kovo pradžioje pasiekė aukščiausią lygį nuo praėjusių metų pradžios, rodo statistika. „Google“ renkami gyventojų mobilumo duomenys rodo, jog kovo 8-14 dienomis gyventojų srautas į maisto parduotuves, palyginti su baziniu laikotarpiu prieš pandemiją – 2020-ųjų sausio 3-vasario 6 dienomis – buvo 17,3 proc. didesnis.

Ekonomistai teigia, kad trumpuoju laikotarpiu laukia nemenkas kainų šuolis, o brangti gali įvairios prekės ir paslaugos. Ekspertų nuomone, Lietuva turėtų nevėluoti su karantino atlaisvinimais ir sekti didžiųjų Europos valstybių pavyzdžiu. To nepadarius, rekordinės bedarbių gretos gali susikrauti lagaminus ir išvykti iš Lietuvos.

Ar besitęsiantis karantinas toliau augins bedarbių gretas? Kodėl praėjusiais metais stebėjome atlyginimų augimą? Ar galime sulaukti naujo kainų šuolio? Apie tai kalbėsimės penktadienio aktualių pokalbių laidoje „Dienos pjūvis“ su „SME Finance“ ekonomistu Aleksandru Izgorodinu ir „Luminor“ banko vyriausiuoju ekonomistu Žygimantu Mauricu. Naujienų portalas tv3.lt jau rašė, kad pernai atlyginimai Lietuvoje augo itin sparčiai – apie 10 proc.

Baigiantis pereinamajam „Brexit'o“ laikotarpiui išaugus lietuviškų prekių eksportui į Jungtinę Karalystę, ekonomistas teigia, kad šis augimas, didinantis bendrą Lietuvos eksportą, gali būti dirbtinis. Statistikų duomenys rodo, kad trečiąjį ketvirtį, palyginti su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu, lietuviškos kilmės prekių, išskyrus naftos produktus, eksportas ūgtelėjo 5 procentais.

Lietuvos apdirbamosios pramonės įmonių nepaskirstytasis pelnas per antrąjį metų ketvirtį, kurio didžiąją dalį šalyje galiojo karantinas, palyginti su tuo pat laikotarpiu pernai, išaugo 6 proc. (271 mln. eurų), rašo portalas vz.lt, remdamasis Statistikos departamento duomenimis. Ekonomistas Aleksandras Izgorodinas portalui sakė, kad sukauptas pelnas augo todėl, kad per pirmąjį karantiną ekonomistai orientavosi į fiksuotų mažinimą, laikinai buvo pristabdę investicijas į plėtrą.

Išaugęs vartotojų polinkis taupyti bei situacijos neapibrėžtumas ribos vidaus paklausos atsigavimą, sako bendrovės „SME Finance“ ekonomistas Aleksandras Izgorodinas. Europos centrinio banko (ECB) duomenimis, šių metų gegužę, palyginti su praėjusių metų geguže, euro zonos namų ūkių indėlių likučiai padidėjo 6,4 procento. Tai – sparčiausias prieaugis nuo 2009-ųjų vasario, kai buvo fiksuotas 6,9 proc. prieaugis.

Dėl koronaviruso krizės antrasis metų ketvirtis Lietuvos ekonomikai bus prasčiausias šiemet, tačiau geresnis nei manyta anksčiau, įsitikinę ekonomistai. Anot jų, teigiamai nuteikia atsigaunantis vidaus vartojimas, mažmeninė prekyba. BNS kalbintų ekonomistų vertinimu, antrojo ketvirčio bendrojo vidaus produkto (BVP) nuosmukis turėtų būti mažesnis nei 10 procentų.

Lietuvos ekonomika dėl koronaviruso sukeltos krizės šiemet smuks mažiau nei per 2009-ųjų krizę, kai bendrasis vidaus produktas (BVP) sumažėjo 15 proc., mano dauguma BNS apklaustų ekonomikos ekspertų. Didžioji dalis jų įsitikinę, kad šalis šiemet geriau pasiruošusi krizei nei prieš dešimtmetį, todėl bus atsparesnė, tačiau tuo pat metu perspėja, kad pandemijai užsitęsus, scenarijus gali smarkiai pablogėti.