aleksandras izgorodinas

Finansų ministerijos siūlymai nuo 2020 metų didinti degalų, cigarečių ir alkoholio akcizus bei plėsti nekilnojamojo turto (NT) apmokestinimą esminių pokyčių neatneš, sako ekonomistai. Tačiau, anot jų, svarbiausia, kad surinkti papildomi pinigai būtų tikslingai perskirstomi.  Pasak SEB banko ekonomisto Tado Povilausko, didinant mokesčius siekiama užlopyti biudžeto skyles ir gauti daugiau pajamų, tačiau surinktos lėšos turėtų būti efektyviai perskirstytos.

Prezidento pareigas priimant Gitanui Nausėdai, BNS paklausė ekonomistų, verslo ir profesinių sąjungų atstovų, ką, jų nuomone, ekonominėje Lietuvos politikoje naujasis šalies vadovas turėtų daryti kitaip nei 10 metų prezidente buvusi Dalia Grybauskaitė. Lietuvos darbdavių konfederacijos vadovas Danas Arlauskas: „Mes manome, kad ekonominė diplomatija turėtų būti pakelta į visiškai kitą lygį.

Už maisto prekes kitąmet tikriausiai mokėsime daugiau. Nors brangimas ir nebus drastiškas, bet jo išvengti darosi vis sunkiau. Ir pagrindine to priežastimi bus ne šoktelsiančios elektros kainos, o pilnėjančios lietuvių piniginės. Darbo jėgai Lietuvoje brangstant, spaudimą kelti kainą savo produkciją jaučia vis daugiau šalies gamintojų.

Šįmet nemalonios žinios, perspėjimo apie planuojamą atleidimą iš darbo, sulaukia dvigubai daugiau lietuvių nei pernai. O kas antras iš jų dirbo viešajame sektoriuje. Ekspertai perspėja: šis faktas, ieškant naujo darbo, gali pakišti koją. Kaltina pertvarkas  Kaip rodo Užimtumo tarnybos duomenys, 2017 m. įspėjimus apie numatomą atleidimą gavo apie 2900 žmonių.

Atsakomieji Europos Sąjungos (ES) muitai amerikietiškoms prekėms jau įsigalioja. Šio žaidimo poveikį pajaus visi europiečiai, ne išimtis ir lietuviai. Tiesa, ekonomistai nesutaria, kiek konkrečiai brangs tam tikros prekės. Lietuvos muitinės departamento duomenimis, nauji muitai bus taikomi jau nuo penktadienio. Europos Sąjungos siųstame nurodyme informuojama, kad papildomas 25 proc.

Nors Finansų ministerijos prognozė netolimai Lietuvos ekonomikos ateičiai – išskirtinai optimistiška, nerimą kelia vienas svarbiausių rodiklių. Statistika rodo, kad kasmet Lietuva netenka didžiulio skaičiaus darbuotojų, o tai reiškia išaugsiančią naštą likusiems. Finansų ministerija trečiadienį pristatė Lietuvos makroekonomikos rodiklių prognozę 2018-2021 metams.

Lietuvos pramonininkai skaičiuoja, kad jau šiandien galėtų įdarbinti daugiau nei 4 tūkstančius darbuotojų. Tačiau norinčiųjų dirbti nėra. Tai lemia kelios įsisenėjusios problemos. Didžiausias trūkumas – transporto įmonėse Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) patarėjas ekonomikai Aleksandras Izgorodinas naujienų portalui tv3.lt pasakoja, kad buvo padaryta 100 didžiausių konfederacijos įmonių apklausa. Bendrai šiose įmonėse dirba apie 26 tūkst.

Vis didesnę rinkos dalį Lietuvoje užima paslaugų sektorius. Ateinantys užsienio investuotojai kuria bankų, draudimo ir finansinių institucijų bei IT bendrovių paslaugų centrus. Juose kvalifikuotas darbuotojas turi galimybes uždirbti daug didesnį atlyginimą. Paslaugų centrų skaičius per metus išaugo 12 proc. – pernai Lietuvoje atidaryti 7 nauji paslaugų centrai ir šiuo metu šalyje veikia apie pusšimtis šio tipo organizacijų. Vidutiniame paslaugų centre Lietuvoje dirba 275 žmonės.

Ilgą laiką buvusi tarp ES lyderių pagal ekonomikos augimo tempus, šiais metais Lietuva savo BVP augina lėčiau. Šiandien Lietuvoje viešintiems Tarptautinio valiutos fondo atstovams šalies ekonomikos prognozes pristatę Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) ekspertai teigia, kad šalies ekonomikos plėtra jau pasiekė savo augimo potencialo ribą, tad norint paspartinti plėtrą, reikalinga „aukštesnė pavara“ – ryžtingesnės struktūrinės reformos.

Jau praeitais metais stebėjome krentantį Lietuvos eksportą į Rusiją, tačiau ši šalis vis dar laikėsi pirmojoje vietoje mūsų partnerių sąraše. Vis dėlto, šių metų sausį įvyko didžiulės permainos. Pirmą kartą nuo 2007 metų rugpjūčio mėnesio Rusija apleido didžiausios Lietuvos eksporto partnerės pozicijas. „Eksporto sumažėjimas į Rusiją buvo išprovokuotas išorinių aplinkybių. Bet kuriuo atveju, nemanau, kad dėl to, jog Rusija prarado pirmą vietą reiktų šokinėti iki lubų ir ploti katučių.

Nauji mokesčiai kelia migreną, tačiau biudžeto lėšos savaime neatsiranda. O Vyriausybė nusprendė taip, kad dabar pusgirtis automobiliu namo grįžęs anūkas galės drąsiai atrėžti žilagalvei senolei – „geriu, nes rūpinuosi tavo rytojumi“. Prieš kelis metus siautęs ekonomikos uraganas bankroto keliu pasiuntė ne tik ištisas gvardijas verslininkų. Išdžiūvus valstybės finansų kraičiui lėšas teko kapoti visur – ne išimtis ir pensinio amžiaus sulaukę piliečiai, kurių ilgi darbo metai imti vertinti mažiau.

Lietuvos pramoninkų federacijos (LPK) analitikas Aleksandras Izgorodinas teigė, kad LPK nesipriešintų minimalios mėnesinės algos (MMA) didinimui, tačiau ragina tai daryti labai gerai įvertinus galimą žalą. „Bet kokie nepamatuoti pokyčiai neigiamai atsilieptų darbo rinkai, taigi nukentėtų tie, kuriems MMA didinimas ir yra aktualiausias“, – sakė A. Izgorodinas.

Lietuvos bendrasis vidaus produktas pirmąjį šių metų pusmetį augo sparčiau, nei buvo prognozuota – 4,2 procento. Tačiau, analitikų nuomone, tokius augimo tempus vargu ar pavyks išlaikyti antrąjį pusmetį. Koją stabiliam Lietuvos ekonomikos augimui gali pakišti blogėjanti padėtis užsienio rinkose, pirmiausia Rusijoje. Gavę statistikų duomenis, analitikai konstatuoja – Lietuvos ekonomika yra sveika, auga stabiliai, viršydama visas oficialiųjų institucijų prognozes.

Lietuvos BVP pirmąjį šių metų pusmetį augo sparčiau nei prognozuota – 4,2 proc. Tačiau analitikų nuomone tokius augimo tempus vargu ar pavyks išlaikyti antrąjį pusmetį. Koją stabiliam Lietuvos ekonomikos augimui gali pakišti blogėjanti padėtis užsienio rinkose – pirmiausia Rusijoje. Gavę statistikų duomenis analitikai konstatuoja – Lietuvos ekonomika yra sveika, auga stabiliai, viršydama visas oficialiųjų institucijų prognozes, kurios siekė daugiausiai 3,5 proc.

Nors per vienerius metus Lietuvoje darbuotojų turinčių įmonių skaičius pagausėjo nuo 89,1 iki 94,1 tūkst., o dirbančiųjų – nuo 1279,9 iki 1297,7 tūkst., darbdavių įsiskolinimai „Sodrai“ susitraukė 5,8 proc. Vienam darbdaviui tenkanti skola (DIX*) per metus smuko 10,8 proc. – nuo 2379 Lt iki 2123 Lt. Daugiausia įsiskolinimai tirpo dėl susitraukusio „Sodros“ skolininkų (ypač stambiųjų) skaičiaus.

Progresinių darbo mokesčių įvedimas gali pakoreguoti biudžeto pajamas, teigia Aleksandras Izgorodinas, LPK analitikas. Tai, pasak specialisto, mažins pasitikėjimą finansų rinkose bei didins valstybės skolą. Turint omenyje, kad aukštesnes pajamas ganantys (per 3,5 tūkst. litų) Lietuvoje yra tik apie 3,7 proc., prograsiniai mokesčiai sukels daugiau rūpesčių nei duos naudos.

Įmonių grupei „Hanner“ paskelbus, kad būstinę perkelia į Estiją dėl permainingos mokestinės aplinkos Lietuvoje, buvo prisiminti kiti panašūs atvejai. Nuo praėjusių metų tiesioginės šalies investicijos čia išaugo 276 kartus. Apie planus įmonių grupės „Hanner“ centrą iškelti iš Lietuvos bendrovės valdybos pirmininkas Arvydas Avulis paskelbė liepą. Anot jo, priimti tokį sprendimą paskatino palankesni Estijos įstatymai ir stabili mokestinė aplinka.

Lietuvoje politikai ir verslininkai diskutuoja, ar pajusime antrąją krizės bangą, o „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Latvijoje Martinas Kazakas teigia, kad Baltijos šalys namų darbus paruošė, todėl yra atsparesnės sukrėtimams. Netyla diskusijos dėl antrosios krizės bangos. Ar ją pajusime? Mes ją jau jaučiame. Antra ar kuri kita banga būtų, jai būdinga kas nors nauja, palyginti su pirmąja krize, prasidėjusia 2007–2008 metais ir paskandinusia visą Europą.

Politikai ir ekonomistai vis garsiau kalba apie antrą krizės bangą, kuri esą jau ritasi per Lietuvą. Kaip naujus krizės ženklus jie nurodo ne tik mažėjančią šalies prekių eksporto apimtį, lėtėjantį bendrojo vidaus produkto (BVP) augimą, bet ir tai, kad užsienyje dirbantys mūsų tautiečiai savo pinigus sparčiai pumpuoja iš Lietuvos. Trūksta šalį maitinusi bambagyslė Įžvalgesni ekonomikos ekspertai šiuo metu atkreipia dėmesį į nerimą keliančią Lietuvos banko ataskaitą.

Artėjantys pakartotiniai Parlamento rinkimai Graikijoje ir vėl atnaujino kalbas apie galimą šalies bankrotą ir išstojimą iš euro zonos. Ekonomistai prognozuoja, kad net ištikus šiam scenarijui Lietuvos ekonomikos variklis – eksportas skaudžių pasekmių nepajustų. Viena svarbiausių Lietuvos prekybos partnerių – Vokietija, į kurią eksportuojame 12 proc. produkcijos, yra pagrindinė Graikijos skolintoja. Pastarosios bankroto atveju Vokietijos bankų skolinti milijonai būtų prarasti.

Augančios  degalų kainos lietuviams turės didesnį poveikį nei estams ir latviams, teigia pramonininkai. To priežastis – Lietuvoje taikomas didesnis akcizo tarifas nei kaimyninėse šalyse. Kone pusė degalų kainos – mokesčiai valstybei Kaip pastebi Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) analitikas Aleksandras Izgorodinas, Lietuvoje beveik pusę benzino kainos (48 proc.) sudaro mokesčiai valstybei. „Lietuvoje išlaidos degalams sudaro 6,6 proc.

Lietuvos verslo konkurencingumas ir gyventojų gerovė itin priklauso nuo energijos išteklių kainų. Skaičiuojama, kad pasaulinei naftos kainai pakilus tik 20 dolerių už barelį, per metus iš Lietuvos Rytų kryptimi papildomai iškeliauja vienas milijardas litų. Elektros energijos Lietuva 2011 metais per 11 mėnesių importavo už 1 mlrd.189 mln. litų. Tai 378 mln.

Ekspertai ir ekonomistai įspėja, kad visuomenė turėtų dar labiau susiveržti diržus, nes maisto produktų kainų šuolį, ypač prieš didžiąsias metų šventes, pajus kiekvienas šeimos ūkis. Gyventojai, vis daugiau pajamų priversti skirti maisto produktams įsigyti, netrukus bus nustebinti dėl pakilsiančių pieno produktų kainų. Sūrių kainos pasaulinėje rinkoje jau pasiekė 3 metų rekordą ir nekrinta jau dvi savaites iš eilės.

Lietuvos statistikos departamento duomenimis, 2011 m. rugpjūčio mėnesį, lyginant su 2010 m. tuo pačiu laikotarpiu, šalies pramonės produkcija ūgtelėjo 6,6%, t.y. šiek tiek lėčiau nei ankstesniais mėnesiais. „Naujausi statistiniai rodikliai liudija, kad Lietuvos pramonė – šalies ūkio atsigavimo lokomotyvas – išlaiko santykinai aukštą augimo tempą, tačiau augimas laipsniškai praranda pagreitį, o pramonė išlieka neigiamų makroekonominių tendencijų pasaulyje įkaite.

Glaudžiais eksporto siūlais susiūta Lietuvos ekonomika spindi Europos Sąjungos statistikoje, bet ekonomistai ir didieji eksportuotojai jau baiminasi, kad tą spindesį netrukus užgoš sumažėjusi lietuviškos produkcijos paklausa. Pirmąjį šių metų pusmetį Lietuvos eksportas augo 41 proc. – iki birželio eksportuota prekių už 6,1 mlrd. litų. Tačiau optimizmo teikiantys skaičiai apgaulingi. Nuotaikos prastėja ,,Eksporto augimas jau senokai sustojęs”, – ,,Ekonomika.

Ekonomikos padangė vėl niaukiasi? Per Europą ir JAV vilnijanti skolų krizė bet kurią minutę gali nublokšti pasaulį dvejais metais atgal – į blogiausią recesiją nuo Didžiosios depresijos laikų. Pasaulis artinasi prie naujos krizės slenksčio. Investuotojai nerimauja dėl lėtėjančio valstybių ekonomikos augimo, baiminasi, kad pagrindines rinkas ištiks recesija. Rinkose – uraganas Praėjusią savaitę vėl drebėjo pagrindinių akcijų rinkų pamatai.

Iškilo realus pavojus, kad iš duobės Lietuvos ekonomiką traukęs eksportas netrukus sulėtės – užsakymai priimami atsargiau, o ilgalaikius sandorius jau keičia trumpalaikiai. Rugpjūtis šįmet nė iš tolo neprimena atostogoms būdingo atsipalaidavimo. Niekas negali nedviprasmiškai paaiškinti, kodėl pasaulio biržos pradėjo elgtis kaip išprotėjusios tada, kai, regis, turėjo nusiraminti. Pirmoji nuostolių banga pasiekė ir provinciškai apsnūdusią Lietuvą.

Lietuvos pramonininkai prognozuoja palaipsniui atsigausiant vidaus vartojimą. Tą teigiamai veiks tokie dalykai, kaip didėjantis užimtumas, o su tuo ir dalies gyventojų pajamos, gerėjantys vartotojų lūkesčiai. Tačiau dalis žmonių išlieka labai atsargūs, o vartojimui neigiamą įtaką darys ir sąskaitos už šildymą, teigia Lietuvos pramonininkų konfederacijos analitikas Aleksandras Izgorodinas.

Atlyginimams daugelyje šalies sektorių vis dar nejudant iš mirties taško arba kylant labai minimaliai, tačiau nuolat augant maisto, kuro ir šildymo kainoms, gyventojams teks susitaikyti ir dar su viena „dovana“ – pradedančiomis didėti paskolų palūkanomis. Lietuvos bankų asociacijos duomenimis, 2010-ųjų trečio ketvirčio pabaigoje paskolas turėjo pasiėmę beveik 716 tūkst. šalies gyventojų.

Pasaulyje įsisiautėję valiutų karai gali skaudžiai paliesti ir mūsų šalį. Labiausiai nauja protekcionizmo apraiška pakenks už Europos Sąjungos ribų eksportuojančioms Lietuvos įmonėms. Mažės konkurencingumas Pasaulio galingiausiųjų šalių sukelti valiutų karai neaplenkia ir Lietuvos. Intervencijos į valiutų rinkas, siekiant nuvertinti valstybių valiutas, gali pakenkti prie Lietuvos ekonomikos atsigavimo daugiausia prisidedančiam Lietuvos eksportui.