Dienos pjūvis

Visą Lietuvą sujaudino žinia iš Klaipėdos, kad kartono gamykla „Grigeo Klaipėda“, kaip įtariama, į Kuršių marias net keletą metų pylė beveik nevalytas atliekas taip teršdama gamtą. Nusikaltimą tiria prokurorai, tačiau daugeliui kyla klausimas, kaip kontroliuojančios įstaigos ir pareigūnai to nepamatė tiek metų. Apie tai šiandien ir pakalbėsime su Aplinkos viceministre Justina Grigaravičiene ir Seimo nariu, aplinkosauga besirūpinančiu Linu Balsiu.

Trečiadienio rytas pažėrė naujienų: Iranas apšaudė karines bazes Irake, kur buvo JAV ir NATO pajėgų karių. Toks poelgis vėliau šiandien iraniečių aukščiausiojo lyderio ajatolos Ali Khamenei pavadintas „antausiu“ JAV, nors JAV prezidentas tviteryje iškart po atakos komentavo, kad pirminiais duomenimis, viskas yra gerai, nors skaičiuojama padaryta žala.

Įtampa pasaulyje išaugo, kai sausio 3 dieną JAV bepilotis orlaivis Irako teritorijoje nukovė Irano Revoliucijos gvardijos Kudso specialiųjų pajėgų vadą Qasemą Soleimani, kuris vadovavo Irano Artimųjų Rytų operacijoms. Aršūs pasisakymai apie žiaurų kerštą ir dar aršesnį atsaką, didėjanti baimė dėl ne tik Artimuosius Rytus, bet ir visą pasaulį galintį paveikti karinį konfliktą.

Didžiųjų miestų gyventojai nuo šių metų susidūrė su problema, kuri šiandien ypač paaštrėjo po švenčių daugeliui sugrįžus į darbus. Nuo sausio 1 d. nuo šviesoforų nuėmus žaliąsias rodykles, kurios leisdavo pasukti į dešinę degant raudonam šviesoforo signalui, daugelis susidūrė su spūstimis.

Per interviu portalui tv3.lt premjeras Saulius Skvernelis pareiškė, kad konservatoriai yra antivalstybinė partija, kuri veikia prieš Lietuvos valstybę. Šis premjero pasisakymas papiktino ne tik pačius konservatorius, bet ir daugelį kitų politikų. Premjerą suskubo palaikyti kitas valstiečių lyderis Ramūnas Karbauskis. Jis pareiškė, kad senieji konservatoriai turėtų atsiprašyti Lietuvos žmonių, o jaunuosius konservatorius, kurie dabar yra perėmę vadovavimą partijai, išvadino nuliais.

2020 metai mums atneša nemažai pakeitimų. Bene labiausiai prie to prisidėjo Seimas ir Vyriausybė nusprendę pakeisti mokesčius – praplėsti esamus ar įvesti naujus. Be to, keičiasi ir įmokos, tad turėtume gauti daugiau vaiko pinigų, didesnes pensijas. Tačiau bene svarbiausia, kas darysis pasaulyje, mat nuo didžiųjų valstybių ekonomikos būklės priklauso, kaip seksis Lietuvos finansams ir mūsų darbdaviams. O tai tiesiogiai atsiliepia darbo pasiūlai, atlyginimams.

Prieš šventes dažnai žmonės sako, kad patiria prieššventinį stresą, mat laukia daug papildomų darbų: ir dovanas reikia supirkti, ir kostiumais pasirūpinti, ir maisto paruošti, namus susitvarkyti. Visgi, po švenčių pradedama kalbėti apie pošventinę depresiją. Ne paslaptis, kad didžiosios metų šventės yra vienas labiausiai įtemptų laikotarpių ir žmonės jį iš tiesų išgyvena šiek tiek sunkiau.

Priėmę kitų metų biudžetą, valdantieji žada, kad lietuviai 2020 m. gyvens tikrai geriau nei šiemet. Tačiau ar tikrai pasijus pagerėjimas, kai tuo pačiu metu valdžia nusprendė padidinti ir mokesčius. Tad kaip tai atsilieps lietuvių gyvenimui ir mūsų šalies ekonomikai, kai pasaulyje vis daugiau nerimą keliančių ženklų? Apie tai ir kalbame su „Swedbank“ vyriausiuoju ekonomistu Nerijumi Mačiuliu.

2020-ieji Lietuvai nors ir nežada būti ypatingi, tačiau pasaulinių grėsmių nė kiek ne mažiau, nei ankstesniaisiais metais. Ir čia kalbame ne tik apie finansinę krizę, kurią didžiausi pasaulio finansų ekspertai prognozuoja jau keletą metų iš eilės. Bene didžiausi Lietuvos laukiantys iššūkiai – geopolitiniai. Prie Rusijos grėsmės jau esame pripratę ir atrodo nieko naujo čia nepasakysi.

Seimui priėmus biudžetą valdantieji giriasi, kad jis kaip niekada socialiai orientuotas į skurdo mažinimą, pagalbą tiems, kuriems jos labiausiai reikia. Be to, valstiečiai džiaugiasi, kad vis daugiau moka vaiko pinigų ir kelia pensijas. Tačiau ką apie tai galvoja Seimo opozicija, ar iš tiesų viskas tai jau ir gerai su mūsų kitų metų biudžetu.

Po to, kai atnaujintą valstybės biudžeto projektą galutinai priėmė Vyriausybė, jo ėmėsi ir Seimas. Po daugiau kaip keturias valandas trukusių diskusijų parlamentarai daugiausia valdančiosios koalicijos balsais pritarė svarbiausiam kitų metų dokumentui. Kaip Lietuvoje keisis gyvenimas po Naujųjų? Pokalbis apie biudžetą, naujus mokesčius ir politinę ateitį su Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos pirmininku Ramūnu Karbauskiu.

Seimas pagaliau priėmė ilgai lipdytą, tvarkytą ir modifikuotą kitų metų biudžetą. Tiek chaoso, permainų ir nesutarimų ekspertai sako seniai nematę. Tad kas kitais metais gyvens geriau, kam kils labiausiai mokesčiai, šiandien ir pakalbėsime su dviem mokesčių ekspertais Ieva Valeškaite ir Mariumi Dubnikovu.

Vilniaus miestas Nacionalinį stadioną stato jau daugiau nei tris dešimtmečius. Pradėtas jis dar Sovietų Sąjungai skaičiuojant paskutines gyvavimo dienas. Antrą kartą užsimota statyti prieš pat 2008 m. krizę. Tačiau ir antras dublis žlugo, mat Gedimino Kirkilo Vyriausybė nepaskyrė žadėtų šimtų milijonų litų, o tuometiniai savivaldybės politikai irgi nepasižymėjo skaidrumu – pradėjus statybas juo lydėjo vienas skandalas po kito.

Kitų metų pradžioje sueis lygiai penkeri metai, kai Lietuvoje atsisakyta lito ir buvo įvesta bendra valiuta euras. Per šį laiką atlyginimai ir kitos išmokos didėjo. Tačiau vietoje nestovėjo ir kainos – kai kurios paslaugos brango itin sparčiai. Kas lemia tokias tendencijas, ar galima tikėtis, kad ateityje kainos neaugs taip sparčiai? Diskusijoje apie tai – Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) vyriausioji ekspertė Indrė Genytė-Pikčienė.

Seimas nusprendė, kad nuo kitų metų į kariuomenę bus šaukiami jaunesni vaikinai ir lengviau leis atsipūsti tiems, kurie jau dirba ir kuria savo šeimas.  Pagal gruodžio 12 d. priimtus Karo prievolės įstatymo pakeitimus, į privalomąją pradinę karo tarnybą būtų kviečiami jaunuoliai nuo 18 iki 23 metų. Dabar įstatymas numato, kad šaukimo atlikti privalomąją tarnybą gali sulaukti jaunuoliai nuo 19 iki 26 metų.

Lietuvos švietimo problemos jau vadinamos iššūkiu šalies nacionaliniam saugumui, apie tai prezidentūroje jau kalbėta prezidento, valstybės kontrolės ir specialiųjų tyrimų tarnybos lygmeniu. Mokytojų bendruomenė neslepia: dėl pažadų uždirbti orų atlyginimą jiems tenka kovoti ir tai tikri neprideda prestižo šiai profesijai. Visgi, akivaizdu ir tai, kad mokytojų atlyginimų ir švietimo reformos būtinybės problemos jau yra įsisenėjusios.

Seimas sumažino rinkimų kartelę. Dabar užteks vos 3 proc. rinkėjų balsų, kad partija patektų į Seimą. Pirminiame pataisų projekte siūlyta, kad politinės partijos dalyvautų mandatų dalybose daugiamandatėje apygardoje pasiekusios 4 proc., o koalicijos – 6 proc. ribą. Politologai įsitikinę, kad jei kartelė bus nuleista, ateityje Seime bus daugybė marginalų bei dar didesnis politinis cirkas. Lietuva dėl to esą turės skaudžių pasekmių.

Po trejų metų pertraukos įvyko keturšalės derybos dėl taikos Rytų Ukrainoje. Lietuvos prezidento nuomone, tai yra pirmas žingsnis siekiant taikos, nepaisant išliekančių nesutarimų tarp Maskvos ir Kijevo. Ukrainos, Rusijos, Prancūzijos ir Vokietijos lyderiams Paryžiuje nepavyko pasiekti sutarimo daugeliu klausimu.

Lietuvoje planuojama įvesti naują mokestį prekybininkams, kuris pirmiausia paveiktų stambiausius verslus. Siūlyta, kad apmokestinti būtų tie pardavėjai, kurių apyvarta viršija 2 mln. eurų per mėnesį ir jie jau nuo kitų metų būtų atseikėtų 1 proc. apyvartos mokestį.

Seimas ketvirtadienį vėl sprendė dėl rinkimų kartelės mažinimo, tačiau dalis parlamento narių nusprendė nebalsuoti. Balsavimas bus kartojamas kitame Seimo posėdyje. Anksčiau balsuojant dėl įstatymo pataisų priėmimo pastraipsniui, valdančiųjų balsais pritarta valstiečių vadovo Ramūno Karbauskio ir Centro partijos „Gerovės Lietuva“ pirmininko Naglio Puteikio siūlymui kartelę nuleisti iki 3 proc. partijoms ir 5 proc. koalicijoms.

Šiomis dienomis bene garsiausiai Lietuvoje skamba švietimo problemos – kelioms dienoms užsidarė Vilniaus universitetas, piketus žada mokytojų profsąjungos, dėstytojai valdančiuosius išvadino parazitais. Ir pagrindinė protestų priežastis – per menkas finansavimas, mažos algos. Kad švietimo srityje situacija prasta rodo ir paskelbtas mokyklų reitingas. Įdomu tai, kad šiemet pastebimas kai kurių privačių mokyklų išsiveržimas į priekį.

Šiandien Londone – svarbus NATO šalių vadovų susitikimas. Ypač jis svarbu Lietuvai, Latvijai ir Estijai, mat jame tariamasi dėl NATO gynybos planų patvirtinimo Baltijos šalims. Į NATO viršūnių susitikimą susirinko 29 valstybių lyderiai, kuriame trečiadienį taip pat ir Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda, kuriam šis NATO viršūnių susitikimas yra pirmasis.  Viena didžiausių NATO šalių Turkija blokuoja gynybos planus, mainais reikalaudama kurdus pripažinti teroristais.

Lietuvoje šiuo metu vyksta paskutinieji mūšiai dėl biudžeto: kada ir kaip didės išmokos ir atlyginimai, o kam kils mokesčiai? Pirmadienį Vyriausybė, atsižvelgdama į Seimo siūlymus keisti kai kuriuos mokesčius ir didinti kai kurias išlaidas, priėmė patobulintą kitų metų valstybės biudžeto projektą.  Kartu Vyriausybė pirmadienį šiek tiek nusileido dėl biudžeto: apsispręsta iš ūkininkų ir NT rinkti mažiau mokesčių, iš kitų gyventojų – daugiau.

Pastaruoju metu susisiekimo ministrą Jaroslavą Narkevičių persekioja skandalai. Opozicija planavo net inicijuoti interpeliaciją. Ketvirtadienį Prezidento patarėjas pateikė Gitano Nausėdos poziciją dėl ministro – jis raginamas trauktis. Pats J. Narkevičius trauktis iš pareigų neskuba ir tikina, kad sprendimą priims pasitaręs su partijos nariais, premjeru.

Valdantieji šiuo metu susiduria ne su vienu iššūkiu: Seime vyksta mūšis dėl kitų metų biudžetą, visi, kam planuojama padidinti mokesčius, tuo yra nepatenkinti. Be to, koalicija sulaukė kritikos ir iš prezidento Gitano Nausėdos. Ketvirtadienį jis pareiškė, kad susisiekimo ministras Jaroslavas Narkevičius turėtų trauktis iš savo posto, ketvirtadienį per savo patarėją paragino Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda.

Valdantiesiems valstiečiams išbandymų metas – reikia ne tik priimti biudžetą, bet ir atlaikyti didžiulį spaudimą, nes pažadų primaitinti mokytojai ir medikai piketuoja, žada streikuoti dėl mažų atlyginimų. O prezidentas Gitanas Nausėda ketvirtadienį paragino trauktis susisiekimo ministrą Jaroslavą Narkevičių. Ramūnas Karbauskis tiesioginės transliacijos tv3.lt metu sakė, kad ministras J. Narkevičius turėtų pergyventi dėl nepasitikėjimo iš premjero, bet tokio nėra.

Ar tikrai ūkininkai nusipelnė valdžios malonės ir mokestinių privilegijų? Pokalbis apie tai su Ūkininkų sąjungos pirmininku Jonu Talmantu ir Seimo nariu Algirdu Sysu naujienų portale tv3.lt.

Tiek pirmadienį, tiek antradienį Seimas intensyviai priiminėja įstatymus, kurie susiję su naujuoju Lietuvos biudžetu. O dėl jo verda aršios diskusijos ne tik Seime. Ūkininkai antradienį jau išvarė savo sunkiąją techniką į gatves reikalaudami nekelti jiems mokesčių, kitos socialinės grupės taip pat pasirengusios išeiti į gatves ir piketais reikalauti geresnio gyvenimo.

Paskutinės apklausos rodo, kad prezidento Gitano Nausėdos reitingai smarkiai smunka. Per vieną mėnesį palankiai vertinančių prezidentą smuktelėjo net 10 procentų. Kas lėmė tokį staigų gyventojų nuotaikų pasikeitimą? Sociologai vardija ne vieną priežastį – prezidento pasyvus elgesys priimant biudžetą, mokesčių kėlimas ir panašiai. Kiek dar gali smukti Nausėdos reitingai kalbame su politikos apžvalgininku Virgiu Valentinavičiumi ir politologu Linu Kojala.

Dalyvaujant Lietuvos ir Lenkijos prezidentams, Vilniuje penktadienį vyks 1863–1864 metų sukilimo vadų ir dalyvių valstybinės laidotuvės. Karstai su Lietuvos sukilimo vadų Zigmanto Sierakausko ir Konstantino Kalinausko bei dar 18 sukilėlių palaikais iš Vilniaus katedros procesijoje bus vežami į Senųjų Rasų kapines, pakeliui sustojant ties Aušros vartais. Lietuvos ir Lenkijos sukilimas prieš Rusijos imperiją vyko 1863-1864 metais.

Valstiečių ir žaliųjų sąjungos atstovai jau dalinasi informacija apie savo per kadenciją nudirbtais darbais. Tačiau kiek prie skelbiamų pasiekimų iš tiesų prisidėjo valdantieji? Pokalbis apie tai naujienų portalo tv3.lt studijoje su valstiečių atstove Agne Širinskiene ir Lietuvos laisvosios rinkos instituto eksperte Ieva Valeškaite.

Pasibaigus atrankai į Europos futbolo čempionatą, ekspertai vienu balsu konstatuoja – blogiau Lietuvos futbolui dar nebuvo. Skaičiai rodo tą patį. Per visą atrankos ciklą Lietuvos futbolo rinktinė iškovojo tik 1 tašką, sužaidė lygiosiomis su Europos futbolo nykštuku Liuksemburgu, kuris Lietuvai dabar jau rimtas varžovas, mat antras rungtynes lietuviai pralaimėjo 1:2. O žaisdami su Europos čempionais portugalais Lietuvos futbolininkams atrodo labiau rūpėjo bendra nuotrauka su Cristiano Ronaldo...

Kiek gyventojams artimiausiu metu kainuos būsto paskolos ir kodėl pastaruoju metu bankų siūlomos palūkanos vis auga – ne vienam aktualus klausimas. Lietuvos banko (LB) duomenimis, nuo 2015 m. liepos iki šių metų liepos vidutinė būsto paskolų palūkanų norma Lietuvoje padėjo nuo 1,68 proc. iki 2,4 proc. Paskolų brangimas dar aiškesnis, kai palygini, kiek jų teks sumokėti bankui per visą paskolos laikotarpį.

Lietuvos paštą pastaruoju metu drebino skandalas: buvo atleista visa valstybės įmonės valdyba. Kiek vėliau Lietuvos pašto valdybos nepriklausomi nariai dar kartą pareiškė, kad jų įgaliojimai nutrūko spalio 31 dieną, kai susisiekimo ministras Jaroslavas Narkevič pasirašė įsakymą dėl visos valdybos atšaukimo.

Rekordinė lapkričio šiluma kelia klausimų, kaip ilgai mes ja džiaugsimės ir kada ateis vėsesni rudens, o kartu ir žiemos orai? Lapkričio mėnuo toliau stebina neįprasta šiam laikui šiluma – sinoptikų duomenimis, trečiadienį šilumos rekordai viršyti septyniuose šalies rajonuose, oro temperatūra perkopė 12 laipsnių. Prognozuojama, kad šiltesni nei įprasta šiam lapkričio metui orai laikysis dar kelias dienas, ryškesnio orų atvėsimo laukiama nuo lapkričio 19-osios.

Antradienį paaiškėjus, kad naujuoju Lietuvos vyrų krepšinio rinktinės vadovu tapo Darius Maskoliūnas, naujienų portale tv3.lt pokalbis su juo apie iššūkius, žaidėjus ir tikslus. Antradienį Kaune įvyko LKF Vykdomojo komiteto posėdis, kuriame svarbiausias klausimas buvo naujo rinktinės stratego išrinkimas. Posėdžio metu buvo pateiktos dvi kandidatūros.

Lietuvos krepšinio rinktinės laukia permainos. Naujasis treneris, veikiausia darbus planuos kitaip, nei jo pirmtakas. Lietuvos krepšinio federacija (LKF) apsisprendė, kas pakeis Dainių Adomaitį vyriausio šalies rinktinės trenerio poste. Nauju vedliu taps Kauno „Žalgiryje“ dirbantis Darius Maskoliūnas. Antradienį Kaune įvyko LKF Vykdomojo komiteto posėdis, kuriame svarbiausias klausimas buvo naujo rinktinės stratego išrinkimas. Posėdžio metu buvo pateiktos dvi kandidatūros.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas sudrebino pasaulį, pareiškęs, kad NATO yra ištikusi „smegenų mirtis“. Jis skundėsi dėl nepakankamo Europos ir JAV planų koordinavimo, taip pat Aljanso narės Turkijos agresyvių veiksmų Sirijoje. „Tai, ką šiuo metu patiriame, yra NATO smegenų mirtis“, – E. Macronas sakė savaitraščiui „The Economist“.  „Nėra apskritai jokio koordinavimo priimant strateginius sprendimus tarp Jungtinių Valstijų ir NATO sąjungininkių. Jokio.

Seimo valdantieji vėl keičia automobilių taršos mokestį. Vyriausybei pateikus pirmąjį variantą, kai mokestis mokamas registruojant automobilį, pasiūlymas susilaukė kritikos. Valstiečių lyderis Ramūnas Karbauskis pareiškė, kad mokestis per didelis ir jam reikėtų taikyti lubas. Tad valdantieji pateikė naują mokesčio variantą. Jis bus taikomas tik pirmą kartą registruojant automobilį Lietuvoje.

Artimiausiu metu Neringa Venckienė turėtų būti sugrąžinta į Lietuvą, kur jos laukia teismas. JAV teismo sprendimu buvusi teisėja ir Seimo narė bus teisiama tik pagal keturis Baudžiamojo kodekso (BK) straipsnius. N. Venckienės situaciją iš teisinės pusės naujienų portalo tv3.lt tiesioginėje vaizdo konferencijoje komentuoja advokatas Valdemaras Bužinskas.

Pastarosiomis dienomis viešojoje erdvėje netyla kalbos apie problemas sveikatos sektoriuje: medikai prabilo apie mobingą darbe, pacientai skundžiasi kitaip parenkamais vaistais, galiausiai priekaištų yra ir rajono ligoninėms. Išsamiau pokalbis apie opiausias sveikatos apsaugos sistemos problemas su sveikatos apsaugos ministru Aurelijumi Veryga.

Pastaruoju metu Lietuvos policija pradėjo kelis didelius korupcinius tyrimus. Vienas jų – galimas nusikaltėlių dengimas Kauno vyriausiajame policijos komisariate. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Ekonominių nusikaltimų tyrimo valdybos trečiojo skyriaus viršininkas Donatas Karalukas įtariamas dengęs nusikaltėlius, kurie užsiėmė alkoholio, vogtų automobilių detalių, papuošalų ir rūbų prekyba. Po tyrimo, nuo pareigų nušalintas ir Kauno policijos viršininkas Darius Jablonskas.

Kiekvienos šalies gyventojai savaip supranta mirtį ir turi skirtingų papročių ar tradicijų, susijusių su mirusių laidojimu ir jų atminties išsaugojimu. Ar šiuo aspektu lietuviai kuo nors išsiskiria? Kiek Vėlinių ir Visų Šventųjų dienos papročiai yra susiję su Krikščionybe, o kiek jose pagonybės atspindžių? Kiek žvakių reikėtų uždegti ant mirusiųjų kapų ir ko geriau nedaryti? Pokalbis apie tai su etnologu Jonu Mardosa.

Valdantiesiems užsimojus atstatydinti Seimo pirmininką Viktorą Pranckietį,  Seime įsivyravo chaosas, kurį kai kurie Seimo nariai vadina „cirku“ arba „spektakliu“. Tuo metu opozicja netgi prabilo apie išankstinius Seimo rinkimus.  Ką apie susiklosčiusią situaciją ir valdančiųjų lyderi Ramūną Karbauskį mano buvęs Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo pirmininkas, profesorius Vytautas Landsbergis, žiūrėkite pokalbyje.

Valdančiųjų bandymą atstatydinti Seimo pirmininką Viktorą Pranckietį parlamento opozicija vadina cirku, chaosu ir spektakliu. Esą valdantieji neturi pakankamai balsų, tad visais įmanomais būdais bando patraukti V. Pranckietį iš posto. Valstiečiai ir jų lyderis Ramūnas Karbauskis tikina, kad spektaklį ir cirką organizuoja ne jie, o konservatoriai ir pats V. Pranckietis.

Vyriausybė trečiadienį pristato 2020 metų biudžetą. Finansų ministerija didžiuojasi, kad biudžetas subalansuotas, tvarus ir augantis. Biudžete ypač daug dėmesio skiriama socialinėms reikmėms – pensijų ir vaiko pinigų didinimui. Tačiau ekonomistams ir ekspertams kyla daug klausimų dėl mūsų naujojo biudžeto. Štai Nerijus Mačiulis tvirtina, kad užuot mažinę mokesčius ir skolinęsi su neigiamomis palūkanomis, kaip dabar daro Vakarų valstybės, mes didinime mokesčius.

Gitanas Nausėda Prezidento pareigas eina jau beveik šimtas dienų. Per šį laikotarpį Prezidentas Seimui teikė ne vieną naują įstatymų pakeitimą, vetavo parlamento priimtus įstatymus ir pats sulaukė Seimo narių nepritarimo. G. Nausėda per šimtą dienų spėjo aplankyti ne vieną šalį ir pasisakyti Jungtinėse Tautose. Tad kokį Prezidentą mes matome dabar ir kokio galime tikėtis likusią kadenciją, kalbame su politologe Rima Urbonaite ir viešųjų ryšių ekspertu Arijumi Katausku.

Nuo kitų metų Lietuvoje ruošiama ne viena mokestinė naujovė: prezidento Gitano Nausėdos siūlymai jau tampa konkrečiais skaičiais. Seimui ruošiantis svarstyti 2020 m. Lietuvos biudžetą, darosi aiškiau, kaip kitąmet siūloma didinti pensijas, kiek lėčiau augs uždirbančių mažiausiai atlyginimai ir kokie Lietuvoje galimi akcizų pakeitimai.

Netylant diskusijoms, ar Kauno miestas ir Kauno rajonas gali susijungti, penktadienį kviečiame žiūrėti pokalbį naujienų portale tv3.lt: ar Vilniaus ir Kauno miestams reikia prisijungti savo rajonus? Kiek anksčiau tv3.lt viešėjusi Lietuvos laisvosios rinkos instituto vyresnioji ekspertė Indrė Genytė-Pikčienė sako, kad Kauno miesto noras atsignybti dalį sėkmingiausių Kauno rajono seniūnijų – tikrai neeilinis reiškinys Lietuvos administraciniame žemėlapyje.