Dėmesio centre

Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) partijos prezidiumo sprendimas įpareigoti frakcijos Seime narius balsuoti tik už tuos siūlymus kitų metų valstybės biudžetui, kurie suderinti su Vyriausybe, yra normalus žingsnis, mano premjerė Ingrida Šimonytė. Anot jos, tokie sprendimai jau ne kartą buvo priimti. TS-LKD partijos prezidiumas priėmė sprendimą drausti partiečiams Seime registruoti įstatymo projektus, biudžeto papildymus, nesuderintus su Vyriausybe.

Kitų metų valstybės biudžetas stringa Seimo komitetų svarstymuose. Kuo gali baigtis Tėvynės Sąjungos Seimo narių konfliktas su jų pačių partijos vadovaujama Vyriausybe? Laidoje „Dėmesio centre“ – Ministrė Pirmininkė Ingrida Šimonytė.

Ukrainai dar nuo 2014-ųjų pagalbą teikianti organizacija „Blue/Yellow“ tiesiogiai iš Ukrainos merų sulaukia prašymų nupirkti galingų elektros generatorių. Šiuo metu organizacija jau yra surinkusi 35 mln. eurų paramos Ukrainai ir turi penkių mln. rezervą nenumatytiems atvejams. Rusija po eilės nesėkmių Ukrainoje ėmė keisti taktiką. Pastarosiomis dienomis rusai taikosi į Ukrainos energetinę infrastruktūrą, sprogdina elektrines, o tam naudoja raketas ir dronus.

Po eilės nesėkmių fronte Rusijos agresoriai keičia taktika. Jų paleistos raketos ir bepiločiai orlaiviai taiko į Ukrainos miestus, naikina elektros infrastruktūrą.

90-metį antradienį švenčiantis pirmasis atkurtos Lietuvos valstybės vadovas profesorius Vytautas Landsbergis politikoje buvo tvirtas, o namuose visad išlikdavo optimistiškas ir kiek paslaptingas, pasakoja jo vaikai. Namuose po lova jis slėpė lagaminą su savo poezija, o paskutinį SSRS vadovą Michailą Gorbačiovą iš vėžių išmušė ironišku kreipimusi.

Aukščiausiosios tarybos-Atkuriamojo Seimo pirmininkas prof. Vytautas Landsbergis švenčia 90 metų jubiliejų. Laidoje „Dėmesio centre“ – pokalbis apie žmogų, kuris slypi už politiko įvaizdžio. Edmundas Jakilaitis kalbina V. Landsbergio vaikus režisierių ir rašytoją Vytautą V. Landsbergį ir dukrą muzikologę Birutę Landsbergytę-Cechanavičienę.

Rusijai toliau naikinant Ukrainos civilinę infrastruktūrą, dalis ekspertų įspėja, kad gali prasidėti nauja karo pabėgėlių banga. Be to, teigiama, kad Lietuva taip pat tam ruošiasi. Ukrainos gyventojams, artėjant žiemai, gali kilti naujų, didelių išbandymų, kadangi Rusija sąmoningai atakuoja elektrines bei katilines tam, kad ukrainiečiai liktų ne tik be šildymo, bet ir elektros.

Artėjant žiemai ir intensyvėjant Rusijos atakoms prieš gyvybiškai svarbius infrastruktūros objektus, Europa laukia naujos Ukrainos pabėgėlių bangos. Kaip Lietuva pasirengusi priimti nuo karo ir šalčio bėgančius ukrainiečius? Ar ukrainiečių vaikams atsiras vietos Lietuvos mokyklose ir darželiuose? Laidoje „Dėmesio centre“ Edmundas Jakilaitis kalbina socialinės apsaugos ir darbo ministrę Moniką Navickienę bei švietimo, mokslo ir sporto ministrę Jurgitą Šiugždinienę.

Valstybinės miškų urėdijos įsiliejimas į biokuro rinką kaip gamintojai galėtų padėti sumažinti biokuro kainas, tad automatiškai ir šildymo kainas, sako „Dėmesio centre su Edmundu Jakilaičiu“ kalbinti pašnekovai. Lietuvos savivaldybių asociacijos prezidentas Mindaugas Sinkevičius pastebi, kad biokuro rinkoje veikia ir privatūs tiekėjai, ir Valstybinė miškų urėdija, valdanti šalies miškus. Iš esmės, ji šiuo metu yra žaliavos biokurui gaminti tiekėja, o ne gamintoja.

Gyventojai jau dabar gavo pirmąsias sąskaitas už gyvatukus. Jas išvydę dalis gyventojų liko šokiruoti. Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos prezidento Valdo Lukoševičiaus aiškinimu, kaina priklauso nuo daugybės skirtingų faktorių. Vienas jų – skirtingų pastatų skirtingos problematikos. „Yra tokie dalykai, kaip šilumos paskirstymo metodai, kurie skirtinguose pastatuose yra skirtingi.

Lietuvos miestai vienas po kito pradeda šildymo sezoną, o gautos sąskaitos gyventojus gąsdina net nepradėjus kaisti radiatoriams. Kyla klausimas, kokių sąskaitų tikėtis prasidėjus žiemai? Ekspertai sako, kad prognozuoti šio šildymo sezono kainas labai sudėtinga – per daug nežinomųjų.

Lietuvos respublikos prezidentas Gitanas Nausėda teigiamai vertina kitų metų biudžeto projektą. Anot jo, matyti, kad Vyriausybė įvertino ir politinę, ir ekonominę situaciją šalyje bei atsižvelgė į prašymus, verslo reakciją ir socialines nuotaikas šalyje. Antradienį Seimui buvo pristatytas kitų metų biudžeto projektas. Jį jau įvertino ir daugybė ekspertų, ir verslininkų.

Konservatorių pozicijoms dėl Vokietijos brigados Lietuvoje nesutampant, Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda sako negalintis komentuoti partijos „vidinių reikalų“. Vis dėlto prezidentas sako matantis „pakankamai platų politinį konsensusą“ šiuo klausimu ir tikina, kad Vokietijos kariuomenė jau yra dedikavusi brigadą Lietuvai.

Pasipiktinimą sukėlusiais žodžiais apie Vokietijos kariuomenę Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda sako neturėjęs jokių seksistinių intencijų. Anot šalies vadovo, audra po jo pasisakymo kilo dėl kai kurių politikų siekio „iš diskusijos išplauti turinį“ ir leistis į ginčus. G. Nausėdos palyginimas, kad Vokietijos kariuomenė „nėra mergina, kurią galima pakviesti gerai praleisti vakaro prie ežero po atviru dangumi“ trečiadienį viešojoje erdvėje sukėlė pasipiktinimo laviną.

TV3 laidoje „Dėmesio centre“ Edmundas Jakilaitis kalbina prezidentą Gitaną Nausėdą. Kaip prezidentas vertina 2023 m. valstybės biudžetą? Kokie jo santykiai su valdančiųjų atstovais? Kodėl kilo triukšmas dėl Vokietijos karių dislokavimo Lietuvoje? Pastarųjų dienų politinės, ekonominės ir karo Ukrainoje aktualijos – 19:30 per TV3 televiziją.

Seimo valdantieji pirmadienį paskelbė atidedantys valstybės tarnybos pertvarkos pateikimą parlamente po nepalankios Seimo kanceliarijos teisininkų išvados. Vis dėlto, anot ekspertų, reformų viešąjame sektoriuje reikia, o jų atsisakymas prilyktų nusikaltimui Lietuvai. Apie tai antradienį diskutuota „Dėmesio centre su Edmundu Jakilaičiu“. Ilgai rengta reforma neateina į Seimą, nes abejojama, ar ji negali prieštarauti Konstitucijai.

Seime antradienį pristatytas kitų metų valstybės biudžeto projektas yra dosnus, tačiau nebūtinai padedantis tiems, kam labiausiai reikia ir nebūtinai skatinantis žmones atsakingiau planuoti finansus bei taupyti, laidoje „Dėmesio centre su Edmundu Jakilaičiu“ sako „Eika“ valdybos pirmininkas Robertas Dargis ir „Verslo žinių“ redaktorius Rolandas Barysas. Finansų ministrė Gintarė Skaistė Seimui antradienį pateikė 2023 metų valstybės biudžetą. Toliau jį svarstys Seimo komitetai ir komisijos.

2023 m. biudžeto projekte I. Šimonytės vyriausybė bando būti gera visiems – kyla pensijos, minimali alga, išaugusias elektros kainas žadama kompensuoti ne tik gyventojams, bet ir verslui, pratęsiamas PVM lengvatų restoranams galiojimas. Dosnumo kaina – auganti valstybės skola, kurios atidavimu reikės rūpintis ateityje.

Planuodamos savo gynybinius pajėgumus Lietuvos ginkluotosios pajėgos niekada negalės būti skaitlingos, sako Lietuvos kariuomenės vadas Valdemaras Rupšys. Anot jo, Lietuvos pajėgos turi koncentruotis į kokybę. „Mes niekada negalėsime būti skaitlingi. Turėsime žiūrėti į kokybę. Visur yra balansas ir ribos tarp kiekybės ir kokybės.

Pirmadienio rytą surengtas stiprus kelių Ukrainos miestų apšaudymas yra kvailas Rusijos režimo lyderio Vladimiro Putino sprendimas, sako Lietuvos kariuomenės vadas Valdemaras Rupšys. Anot jo, tokie smūgiai ukrainiečių nepalauš, o Rusijai tai kainuos bereikalingai iššvaistytą amuniciją. Po Krymo tilto sprogdinimo Rusija pirmadienį pradėjo keršto akciją – pirmadienio rytą sprogimai griaudėjo Kyjivo centre ir kituose didžiuosiuose Ukrainos miestuose.

Po Krymo tilto sprogdinimo Rusija pradėjo keršto akciją – pirmadienio rytą sprogimai griaudėjo Kyjivo centre ir kituose didžiuosiuose Ukrainos miestuose. Netrukus Baltarusijos diktatorius Aliaksandras Lukašenka pranešė, kad prie vakarinės sienos bus dislokuota bendra su Rusija karinė grupė.

Ši žiema bus ekonomiškai sudėtinga, sako ekonomistas Žygimantas Mauricas. Vis dėlto jis pabrėžia, kad ekonominius sunkumus iš esmės sukėlė Rusijos vykdomas energetinis karas. Jis amžinai netruks, tad prognozuojama, kad ekonomika jau šį pavasarį ims atsigauti. Šis ruduo ir ateinanti žiema turėtų būti ekonomiškai sunkūs, prognozuoja ekonomistai. Vis dėlto, anot Ž. Maurico, nevertėtų pamiršti, kokiame kontekste šiuo metu gyvename.

Rusija karui Ukrainoje finansiškai ruoštis pradėjo labai seniai – prieš maždaug dešimt metų, TV3 laidoje „Dėmesio centre su Edmundu Jakilaičiu“ sako ekonomistas Žygimantas Mauricas. „Net ne metų, o dešimtmečių senumo įvykiai, kuomet Rusija, visų pirma, bandė apeiti Ukrainą ir Lenkiją, kalbant apie dujų tiekimą Europai – finansavo „Nord Stream“ ir „South Stream“ dujų projektus, kurie ekonominės logikos neturėjo, tik politinę“, – sako Ž. Mauricas.

Įpusėjus aštuntam karo Ukrainoje mėnesiui agresorės Rusijos ekonomika rodo rimtus stagnacijos požymius. Kiek laiko Rusija ruošėsi karui Ukrainoje, kokių gudrybių griebėsi kaupdama finansines atsargas ir kokias klaidas padarė? Kiek laiko Rusija dar sugebės tempti? Apie tai TV3 laidoje „Dėmesio centre“ Edmundas Jakilaitis kalbina ekonomistą Žygimantą Mauricą.

Algirdas Paleckis – veikėjas, nuteistas už šnipinėjimą Rusijai. Jo bendražygiai Erika Švenčionienė ir Edikas Jagelavičius – žmonės, vykę į Donbasą stebėti neteisėtų Rusijos organizuojamų referendumų. Šie ir kiti veikėjai taip pat žinomi už viešą Lietuvos diskreditavimą, yra vykę į Lietuvai priešiškas šalis – Rusiją ir Baltarusiją, kur susitiko su režimų atstovais.

Lietuvos teisėsauga pranešė sulaikiusi šnipinėjimu Baltarusijos KGB įtariamą lietuvį. Tuo metu atsiranda Lietuvos piliečių, kurie važiuoja stebėti neteisėtai Rusijos organizuojamo referendumo, skundžia sprendimus griauti sovietinius monumentus tarptautinėms organizacijoms.

Jei verslų nepribaigs gaunamos sąskaitos už energiją, nuo kitų metų pradžios dideliai daliai maitinimo įstaigų reikės svarstyti apie užsidarymą, sako verslininkai. Jie taip pat įspėja, kad dėl sprendimo nepratęsti lengvatinio pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifo augs šešėlio grėsmė.

Finansų ministerija nusiteikusi nepratęsti lengvatinio PVM tarifo maitinimo įstaigoms. Argumentuoja, kad restoranai jau atsigavo po pandemijos. Įmonių savininkai sako, kad jiems sąskaitos už elektrą kilo kelis kartus, o nepratęsus PVM lengvatos jie bus priversti atleisti darbuotojus, užsidaryti arba trauktis į šešėlį.

Ukrainiečiai praėjusį šeštadienį įstūmė rusus į „Lymano katilą“. Pranešta, kad apie penki tūkstančiai rusų karių buvo apsupti. Dar vienas „katilas“ šiuo metu formuojasi Chersono srityje. Anot ekspertų, šis reiškinys yra pavojingas tuo, kad apsupta kariuomenės dalis yra atkertama nuo ryšių, negali evakuotis bei apsirūpinti įvairiomis atsargomis.

Ukrainos narystė NATO realybe netaps per dieną ar dvi, sako ekspertai. Tikėtina, kad procesas užtruks, o pati Ukraina turės atlikti tam tikrus namų darbus. Vis dėlto anot karybos eksperto, Lietuvos kariuomenės atsargos majoro Dariaus Antanaičio, procedūra būtų stipriai pagreitinta tokiu atveju, jei karas eskaluotųsi ir imtų peraugti į Trečiąjį pasaulinį karą.

Praėjusią savaitę Vladimiras Putinas paskelbė apie keturių okupuotų Ukrainos regionų – Donecko, Luhansko, Chersono ir Zaporižios – aneksiją. Tarptautinė bendruomenė šią aneksiją laiko neteisėta ir žada įvesti Maskvai naujas sankcijas. Tuo tarpu Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis praėjus kelioms valandoms po Kremliaus akibrokšto paprašė pagreitintos stojimo į NATO procedūros.

Profsąjungos prašo minimalią algą didinti iki 871 euro, tačiau darbdaviai sako, kad ją reikėtų didinti ne daugiau 800-tų eurų. Vyriausybė siūlo kompromisą – algą pakleti iki 840 eurų. LSDP pirmininkė Vilija Blinkevičiūtė, kalbėdama apie MMA didinimą, sako, kad, jei nuo Naujųjų bus priimtas Vyriausybės siūlymas algą kelti iki 840 eurų, žmonės vis tiek gyvens šalia skurdo ribos, nes MMA į rankas augs iki 635 eurų, o prognozuojama santykinė skurdo riba 2023-iaisiais sieks 625 eurus.

Opozicinės Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) pirmininkė Vilija Blinkevičiūtė sako, kad sudėtingas laikmetis, kurį Lietuvai tenka išgyventi, atskleidė ir stipriąsias, ir silpnąsias mūsų valstybės vietas. O ką Vilija Blinkevičiūtė darytų kitaip, jei dabar vadovautų Vyriausybei? Apie tai – Edmundo Jakilaičio pokalbis su europarlamentare ir LSDP pirmininke V. Blinkevičiūte.

Karo eskalacija Ukrainoje pasiekė aukščiausią tašką. Okupuotose teritorijose surengtuose tariamuose referendumuose žmonės beveik vienbalsiai pasiprašė į Rusijos sudėtį, pasaulio bendruomenė svarsto, kokie sprogimai sunaikino „Nord Stream“ dujotiekius Baltijos jūroje, o Jungtinės Amerikos Valstijos paragino savo piliečius palikti Rusiją.  Laidoje „Dėmesio centre“ ambasadorius ypatingiems pavedimams Linas Linkevičius ir Vytauto Didžiojo universiteto Teisės fakulteto dekanas prof.

Karo eskalacija Ukrainoje pasiekė aukščiausią tašką. Okupuotose teritorijose surengtuose tariamuose referendumuose žmonės beveik vienbalsiai pasiprašė į Rusijos sudėtį, pasaulio bendruomenė svarsto, kokie sprogimai sunaikino „Nord Stream“ dujotiekius Baltijos jūroje, o Jungtinės Amerikos Valstijos paragino savo piliečius palikti Rusiją.

Likus trims mėnesiams iki metų pabaigos nėra žinomas minimalios mėnesinės algos dydis, vis dar nesutariama, kiek ji turėtų kilti. Taip pat nėra žinomas PVM dydis daliai sričių, neaišku, kiek kils neapmokestinamasis pajamų dydis (NPD). Laidoje „Dėmesio centre“ kalbėjusi Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė sutinka, kad tai nėra normalu. Tačiau priduria, kad aplinkybės šiuo metu neeilinės, o už savo pasiūlymus šiems klausimams Vyriausybėje sulaukia daug kritikos.

Dėl išaugusių energetinių kaštų veiklą visiškai ar iš dalies sustabdė jau keliolika stambių įmonių, tūkstančiai darbuotojų laukia prastovose. Po karantino atsigauti bandančias gamybos, paslaugų ir prekybos įmones klupdo nauji iššūkiai. Ekonomikos ir inovacijų ministerija pristatė planą ekonomikai gaivinti.

Pirmadienį Valstybės gynimo (VGT) posėdyje nutarta, kad saugumo situacija regione yra blogėjanti, tačiau tiesioginių karinių grėsmių Lietuvai vertinimas yra nepasikeitęs. Prezidento patarėjo Kęstučio Budrio teigimu, VGT nevertina, kad Rusijos dalinė mobilizacija būtų susijusi su Lietuva.

Baltijos šalys ir Lenkija skelbia, kad nuo praėjusio pirmadienio rusai patekti į šalis negali. Tačiau skaičiai rodo ką kitą – Lietuvos pasieniečiams apgręžus 161 rusą, per savaitę į šalį pateko beveik 10 tūkst. Kodėl? Apie laidoje „Dėmesio centre“ diskutuoja žurnalistas Edmundas Jakilaitis diskutuoja Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) vadu Rustamu Liubajevu. Aiškindamas, kodėl į Lietuvą vos per savaitę pateko beveik 10 tūkstančių rusų piliečių.

Rusijai paskelbus mobilizaciją saugumo situacija Lietuvoje blogėja, nors grėsmės lygis nepakitęs. Vis dėlto Valstybės gynimo taryboje nuspręsta aktyvuoti neviešinamą Sienos priedangos planą. Kodėl to reikia ir kas keisis jį aktyvavus bei ką Lietuva darys su rusais, bėgančiais nuo mobilizacijos? Apie tai žurnalistas Edmundas Jakilaitis laidoje „Dėmesio centre“ diskusija su prezidento patarėju Kęstučiu Budriu ir Valstybės sienos apsaugos tarnybos vadu Rustamu Liubajevu.

Seimas siekia apvalyti Lietuvos futbolo federaciją (LFF) nuo kriminalinę praeitį turinčių asmenų, o Seime jau įregistruota įstatymo pataisa, kurią priėmus visa federacijos vadovybė netektų įgaliojimų ir jos valdymą perimtų ministerijos paskirtas administratorius. Tiesa, šešėlis metamas ir ant buvusio premjero Sauliaus Skvernelio bei generalinio policijos komisaro pečių. Lietuvos futbolo federacija (LFF) toliau išlieka visuomenės dėmesio centre.

Naujas žingsnis siekiant apvalyti Lietuvos futbolo federaciją nuo kriminalinę praeitį turinčių asmenų – Seime įregistruota įstatymo pataisa, kurią priėmus tą pačią akimirką visa federacijos vadovybė netektų įgaliojimų ir jos valdymą perimtų Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos paskirtas administratorius.

Rusijos režimo lyderio Vladimiro Putino grasinimas branduolinio ginklo panaudojimu yra blefas, sako VU TSPMI profesorė, politologė Margarita Šešelgytė. Anot jos, V. Putinui blefuoti sekasi vis prasčiau, o jo žodžiais tiki vis mažiau Vakarų pasaulio lyderių. Vis dėlto jei V. Putinas išties pasiryžtų panaudoti branduolinį ginklą, tai reikštų ne tik jo, bet ir jo aplinkos pabaigą.

Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad Rusijai paskelbus dalinę mobilizaciją, prie Lietuvos sienos gali padažnėti incidentų. Todėl, anot jo, dabar yra tinkamas metas įsitikinti, ar Lietuva sugebėtų tinkamai į juos reaguoti. Apie tai G. Nausėda kalbėjo TV3 laidoje „Dėmesio centre su Edmundu Jakilaičiu“. Lietuvos prezidentas sako, kad Rusijos režimo lyderis Vladimiras Putinas, pradėdamas dalinę mobilizaciją, jaučia desperaciją.

Trečiadienio rytą ištransliuotoje kalboje Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas paskelbė apie prasidedančią dalinę mobilizaciją. Rusijos kariuomenė karui Ukrainoje tęsti planuoja pakviesti 300 tūkst. atsargos karių.

Laukia brangus šildymo sezonas, sako Lietuvos savivaldybių asociacijos (LSA) pirmininkas, Jonavos meras Mindaugas Sinkevičius. Anot jo, šildymo kainos gali augti kartais, o kompensacijų už šildymą šiemet gali siekti kur kas daugiau gyventojų nei ankstesniais metais. Vis dėlto Vilniaus savivaldybė skaičiuoja, kad kainos išliks panašios kaip ankstesniais metais, o ministrė Monika Navickienė ramina, kad lėšų kompensacijoms gyventojams pakaks.

Visose Lietuvos savivaldybėse – žmonių, prašančių kompensacijų už elektros energiją ir šildymą, apgultis. Kai kur laukti reikia net po tris mėnesius. Ar valdžia jau turi planą kam ir kiek mokės kompensuodama rekordines kainas?  Apie tai – Edmundo Jakilaičio pokalbis su socialinės apsaugos ir darbo ministre Monika Navickiene, Vilniaus meru Remigijumi Šimašiumi ir Lietuvos savivaldybių asociacijos prezidentu, Jonavos meru Mindaugu Sinkevičiumi.

Lietuva paruoš apie pusę tūkstančio įvairių ukrainiečių specialistų, sako Lietuvos krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas. Anot jo, į Ukrainą yra deleguota Lietuvos kriminalistų, jie ukrainiečių yra laikomi naudingais specialistais. Apie Lietuvos pagalbą Ukrainai A. Anušauskas pirmadienį kalbėjo TV3 laidoje „Dėmesio centre su Edmundu Jakilaičiu“. Rusija Ukrainą užpuolė dar šių metų pradžioje – vasario 24-ąją.

Karas Ukrainoje tęsiasi toliau, o ukrainiečiai atkovotose savo šalies teritorijose toliau tampa siaubingų rusų kariuomenės žiaurumų liudininkais. Pavyzdžiui, masinėje kapavietėje prie Iziumo ukrainiečiai išvydo šimtus sunumeruotų kryžių, kuriais pažymėtuose kapuose – kažkieno mamos, tėvai, pusbroliai, tetos. Tad karo žiaurumai tęsiasi.