Užsienio verslas

Metų infliacija Norvegijoje vasarį spartėjo iki 3,6 proc. nuo 2,3 proc. sausį, rodo nacionalinės statistikos tarnybos pirmadienį paskelbti duomenys. Naujasis rodiklis – didžiausias nuo praėjusių metų balandžio. Bazinė metų infliacija, skaičiuojama atmetus mokesčių pokyčių įtaką ir energijos kainų dinamiką, per mėnesį spartėjo nuo 2,8 proc. iki 3,4 proc., stipriai atitrūkdama nuo centrinio banko nustatyto 2 proc. tikslo. Bazinės palūkanos Norvegijoje tebėra 17-os metų aukštumose – 4,5 proc.

Nuo kovo 1 d. Ukraina sumažino saulėgrąžų aliejaus eksportą 24 proc. iki 2,4 mln. tonų, palyginus su tuo pačiu praėjusio sezono laikotarpiu. Pagrindinėmis Ukrainos aliejaus pirkėjomis ir toliau išlieka ES šalys, kurioms tenka 54 proc. viso eksporto. Pirmą kartą per pastaruosius tris sezonus pagrindine saulėgrąžų aliejaus importuotoja tapo Indija, kuri įsigijo 417 tūkst. tonų, t. y. penkiskart daugiau nei praėjusį sezoną.

Silpstant pagrindiniam verslui, Vokietijos automobilių pramonės milžinei „Volkswagen“ 2024 m. pavyko pasiekti pardavimų rekordą su netikėta produktų linija: dešrelėmis. Praėjusiais metais valgyklose ir prekybos centruose buvo parduota 8 552 000 vienetų „Volkswagen“ dešrelių, tarp jų „currywurst“ – vokiečių mėgstamų dešrelių, apipiltų kario kečupu. Automobilių gamintojos dešrelių linijos pardavimai ir toliau stabiliai auga.

Latvijos nacionalinė oro linijų bendrovė „airBaltic“ toliau auga ir plečia savo veiklą, šiuo metu aktyviai vykdydama darbuotojų atranką ir siūlydama daugiau kaip 150 darbo vietų įvairiuose padaliniuose – pilotų, skrydžių instruktorių, operacijų ir komercijos personalo, technikų, klientų aptarnavimo darbuotojų ir kt. Šiuo metu „airBaltic“ samdo orlaivių kapitonus ir vyresniuosius pirmuosius pilotus valdyti „Airbus A220-300“ lėktuvus.

Didžiausia Lenkijos energetikos grupė „Orlen“ ir Ukrainos nacionalinė „Naftohaz“ pasirašė memorandumą dėl strateginio bendradarbiavimo tiekiant suskystintas gamtines dujas (SGD) Ukrainai per Lenkijos ir Lietuvos terminalus, pranešė bendrovės.

Pirmadienį kalbėdamas Medienos pramonės kongrese Lenkijos ekonominės plėtros ir technologijų ministras Krzysztofas Paszykas teigė, kad nuo šiol bus siekiama apriboti nekontroliuojamą Lenkijos medienos eksportą. „Norime, kad ši žaliava būtų prieinama, niekur nedingtų ir neiškeliautų iš mūsų šalies, – teigė jis. – Noriu jus patikinti, kad imuosi teisėkūros iniciatyvos, kuria bus siekiama apibrėžti medieną kaip strateginę Lenkijos ekonomikos žaliavą.

Sekmadienį pasirodžiusiais Pekino statistikos biuro duomenimis, vartotojų kainų indeksas (VKI) Kinijoje pirmą kartą per 13 mėnesių atsidūrė neigiamoje zonoje. Lyginant su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu, vasarį VKI – pagrindinis infliacijos matas – nukrito 0,7 proc., tuo tarpu analitikai prognozavo, kad jis sumažės 0,4 proc. Kainų svyravimams įtakos galėjo turėti Kinų Naujieji metai, perspėjo statistikos biuras.

Vokietijoje „vienaragių“, startuolių pasiekusių 1 mlrd. eurų vertę, per pastaruosius penkerius metus padvigubėjo, informuoja naujienų agentūra dpa. 2019 m. pabaigoje, 11 Vokietijos startuolių, kurie yra kotiruojami vertybinių popierių biržoje, pasiekė 1 mlrd. eurų ar didesnę vertę. Tai atskleidė Vokietijos startuolių asociacijos su dpa pasidalinti duomenys.

Vis labiau įsiplieskiant prekybos karui tarp Jungtinių Valstijų ir jų šiaurinės kaimynės, prezidentas Donaldas Trumpas penktadienį pareiškė, kad muitai Kanados pieno ir medienos produktams gali būti įvesti per kelias dienas. „Kanada jau daug metų mus apiplėšinėja, taikydama muitus medienai ir pieno produktams“, – sakė jis. „Jiems bus taikomas lygiai toks pat tarifas, nebent jie jo atsisakys; tai ir yra tai, ką reiškia abipusiškumas.

Jungtinės Karalystės banko „Lloyds Banking Group“ hipotekos padalinio „Halifax“ skaičiuojamas būsto šalyje kainų indeksas praėjusį mėnesį, palyginti su ankstesniu, nukrito 0,1 procento. Per metus (praėjusį mėnesį, palyginti su pernai vasariu) būstas JK pabrango vidutiniškai 2,9 procento. „Vasario mėnesio duomenys rodo subalansuotą JK būsto rinką.

2024 m. ketvirtąjį ketvirtį euro zonos ekonomika augo sparčiau, nei iš pradžių apskaičiuota, o ją skatino tiek vartojimas, tiek investicijos, penktadienį parodė oficialūs duomenys. Euro zonos ketvirtojo ketvirčio ekonomikos augimas Eurostato buvo patikslintas nuo 0,1 iki 0,2 proc. Vis dėlto šis rodiklis buvo silpnesnis už 0,4 proc. trečiąjį ketvirtį. Per metus BVP išaugo 1,2 proc. (patikslinta nuo 0,9 proc.). Šis rodiklis taip pat buvo spartesnis už trečiojo ketvirčio 1 proc.

Rygos oro uostas pranešė per du šių metų mėnesius aptarnavęs 890,8 tūkst. keleivių – 9 proc. daugiau nei pernai sausį ir vasarį. Penktadalis keleivių – tranzitiniai. Skrydžių padaugėjo 8,3 proc. iki 8638, o reisai buvo užpildyti vidutiniškai 75 procentais. 41 proc. iš 433 tūkst. praėjusį mėnesį aptarnautų keleivių pasinaudojo „Air Baltic“, 35 proc. – „Ryanair“ paslaugomis. Krovinių srautas šiemet padidėjo daugiau nei penktadaliu.

Ukrainos naftos ir dujų bendrovė „Naftogaz“ ir Lenkijos energetikos grupė „Orlen“ penktadienį pasirašė susitarimą bendradarbiauti suskystintų gamtinių dujų srityje. Pasirašytas ketinimų protokolas „padės ilgalaikio ir abipusiai naudingo bendradarbiavimo pagrindus itin svarbioje energijos tiekimo srityje“, teigė „Orlen“ viceprezidentas Robertas Soszynskis.

Ekonomistai nerimauja dėl sunkumuose klimpstančios Europos ekonomikos, ir ECB vyresnysis politikos formuotojas Mário Centeno šiai nuomonei antrina. „Esu labai susirūpinęs dėl Europos ekonomikos“, – penktadienį CNBC sakė M. Centeno, kuris taip pat yra Portugalijos banko vadovas. Ketvirtadienį ECB patikslino savo lūkesčius dėl euro zonos 2025 m. BVP augimo iki 0,9 proc., palyginus su anksčiau prognozuotu 1,1 proc.

Jungtinių Valstijų prezidentas Donaldas Trumpas ketvirtadienį pareiškė, kad po derybų su Meksikos prezidente Claudia Sheinbaum laikinai stabdo neseniai Meksikos importuojamoms prekėms įvestus didelius muitus, paminėdamas teigiamus jų tarpusavio santykius. Jis teigė, kad nauji tarifai kol kas nebus taikomi prekybai, kuriai taikomas Jungtinių Valstijų, Meksikos ir Kanados paktas USMCA, ir pridūrė: „Šis susitarimas galioja iki balandžio 2-osios.

Albanijos institucijos ketvirtadienį pranešė, kad per artimiausias dienas ketina nutraukti „TikTok“ veiklą pagal gruodį paskelbtą šios platformos draudimą. „Kompetentingos institucijos, bendradarbiaudamos su interneto paslaugų teikėjais ir technologijų platformomis, imsis reikiamų priemonių, kad šis sprendimas būtų įgyvendintas per kelias dienas ar savaitę“, – sakė švietimo ministrė Ogerta Manastirliu.

Kanada ir toliau bus prekybos kare su Jungtinėmis Valstijomis „artimiausioje ateityje“, net jei tam tikruose sektoriuose bus taikomos lengvatos, ketvirtadienį pareiškė premjeras Justinas Trudeau. „Mūsų tikslas ir toliau yra panaikinti šiuos muitus, visus muitus“, – sakė J. Trudeau. Trečiadienį jis surengė skubų skambutį su JAV prezidentu Donaldu Trumpu, bandydamas išvengti kaimynių įsitraukimo į, jo teigimu, kvailą ir nepagrįstą prekybos karą.

Ukrainos nacionalinis bankas ketvirtadienį, per trečią iš eilės pinigų politikos svarstymą padidino bazinę palūkanų normą – šįkart vienu procentiniu punktu iki 15,5 procento. Reguliuotojas savo pranešime pastebėjo, kad metų infliacija metų sandūroje spartėjo taip kaip tikėtasi, tačiau jos augimas iki 13 proc. vasarį viršijo lūkesčius. Trečiuoju iš eilės palūkanų normų kėlimu siekiama stabilizuoti valiutų rinką, valdyti infliacijos lūkesčius ir mažinti infliaciją iki 5 proc.

Jungtinių Valstijų užsienio prekybos deficitas sausį pasiekė rekordines apimtis, importuotojams muitų didinimo grėsmės akivaizdoje sparčiai pildžius sandėlius. Prekybos departamento ketvirtadienį paskelbtais negalutiniais duomenimis, importo atotrūkis nuo eksporto pirmąjį šių metų mėnesį, palyginti su paskutiniu praėjusių metų mėnesiu, išaugo 34 proc. iki 131,4 mlrd. dolerių.

Vokietijos pašto ir logistikos milžinė DHL, veikianti ir Lietuvoje, pranešė 2025-aisiais atleisianti 8 tūkst. darbuotojų, įgyvendindama sąnaudų mažinimo programą. Kita vertus, pranešime nurodoma, kad etatų mažinimai numatyti tik Vokietijos padalinyje, kuriame dirba apie 187 tūkst. žmonių. Apskritai bendrovė siekia sutaupyti daugiau kaip 1 mlrd. eurų per metus, taikydama įvairias priemones visose verslo srityse, teigiama DHL pranešime. 2024-aisiais bendrovės grynasis pelnas sumenko 9 proc.

Latvijos ministrė pirmininkė Evika Silina tikisi, kad ketvirtadienį paskirti nauji ministrai peržiūrės jau pradėtas reformas, bet bendrai jas tęs. „Tikiuosi, kad bus nauja vizija ir, taip pat, naujas postūmis tiems klausimams, kurie galbūt nejudėjo taip sklandžiai kaip anksčiau“, – socialiniuose tinkluose parašė ministrė pirmininkė.

Turkijoje stabiliai lėtėjant infliacijai, centrinis bankas ketvirtadienį sumažino bazinę palūkanų normą dar pustrečio procentinio punkto iki 42,5 procento. Trečią posėdį iš eilės priimtas pinigų politikos švelninimo tokia sparta sprendimas pateisino analitikų prognozes. Bazinės palūkanos nuleistos iki 2023 metų pabaigoje fiksuoto lygio.

2024 metų rugsėjį ekonomistas ir buvęs Europos Centrinio Banko vadovas Mario Draghi sukrėtė Europą, kai paskelbė savo ataskaitą apie Europos sunkumus konkuruojant pasaulio rinkoje. Daug kalbėta apie tai, kad didėjantis administracinis ir reguliacinis svoris skandina Europą ir mažina jos konkurencingumą. Dėmesys kreipiamas į biurokratiją, o ne į plėtrą ir mes pralošiame ne tik JAV veržlumu, bet ir Kinijai, kuri vis labiau skverbiasi į Europos rinką.

Vokietijos farmacijos ir agrochemijos įmonės „Bayer“, kurios pelnas 2024 m. vėl traukėsi, laukia dar vieneri sunkūs metai, o jos finansiniai rezultatai greičiausiai išliks prasti, įspėjo įmonės vadovas trečiadienį. Vis dėlto generalinis direktorius Billas Andersonas pažymėjo, kad tikisi išvesti įmonę aklavietės. Nuo 2026 m. „Bayer“ veiklos rezultatai turėtų pradėti taisytis – visų pirma dėl restruktūrizacijos, sakė B. Andersonas.

JAV milijardieriui ir Donaldo Trumpo artimam sąjungininkui Elonui Muskui prieš praėjusį mėnesį vykusius Vokietijos parlamento rinkimus parėmus kraštutinių dešiniųjų partiją AfD, jo valdomos „Tesla“ pardavimai didžiausioje Europos rinkoje vasarį sunyko 76 procentais. Vokietijos federalinės transporto tarnybos KBA duomenimis, per praėjusį mėnesį šalyje užregistruoti tik 1429 nauji „Tesla“ elektromobiliai – 76 proc. mažiau nei pernai vasarį.

Pasaulinė skola per praėjusius metus išaugo 7,2 trln. JAV dolerių iki 318,4 trln. dolerių, rodo Tarptautinio finansų instituto (Institute of International Finance, IIF) paskelbti duomenys. Pranešime pažymima, jog nors bendros skolos, įskaitant valstybių, įmonių ir namų ūkių skolinius įsipareigojimus, augimas pernai sulėtėjo nuo 16 trln. dolerių užpernai, kuris buvo rekordinis, jos dydis 2024-ųjų pabaigoje pasiekė vėl iki tol neregėtą sumą.

Estijoje nuo šių metų įsigaliojus naujam motorinių transporto priemonių mokesčiui, per du mėnesius jų nupirkta 61,7 proc. mažiau nei pernai sausį ir vasarį – 1155, skelbia Estijos įgaliotųjų prekybos automobiliais atstovų asociacija (AMTEL). Vien tik praėjusį mėnesį pardavimai buvo 56,7 proc. kuklesni nei prieš metus – įsigyti 624 automobiliai. 60,3 proc. praėjusį mėnesį nupirktų automobilių buvo hibridiniai, 9,5 proc. – elektriniai.

Trečiadienį oro linijų bendrovė „Ryanair“ patvirtino, kad popierinių įlaipinimo kortelių neliks nuo 2025 m. lapkričio 3 d., t. y. nuo žiemos tvarkaraščio pradžios, rašoma bendrovės pranešime. Tai reiškia, kad nuo 2025 m. lapkričio mėn. „Ryanair“ keleiviai nebesisiųs ir nespausdins fizinio popierinio įlaipinimo talono, o registracijos metu naudosis skaitmeniniu įlaipinimo talonu, sukurtu programėlėje „myRyanair“. Pasak pranešimo žiniasklaidai, šiuo metu beveik 80 proc. iš 200 mln.

Steve'as Wozniakas, vienas „Apple“ įkūrėjų, antradienį kritikavo didžiulių technologijų įmonių „tiesioginę įtaką“ JAV politikai ir teigė, jog tokie veikėjai kaip Elonas Muskas per stipriai reiškiasi viešajame gyvenime. Ankstyviausius „Apple“ kompiuterius kūręs S. Wozniakas jau ilgai puoselėja ryšius su Silicio slėnio aukštuomene, nors ir pasitraukė iš savo technologijų įmonės prieš jai pasiekiant aukštumas, vadovaujant kitam steigėjui – Steve'ui Jobsui.

Jungtinės Karalystės (JK) duomenų apsaugos priežiūros institucija pirmadienį paskelbė pradėjusi tyrimą trijų socialinių tinklų, įskaitant „TikTok“ ir „Reddit“, atžvilgiu dėl vaikų asmens duomenų naudojimo. Informacijos komisaro biuro (ICO) pareiškime teigiama, kad tyrimai atliekami dėl didėjančio susirūpinimo, kad jaunuoliams iš programėlių gali būti siunčiamas netinkamas ar žalingas turinys.

Europos akcijų rinkos antradienį nusidažė ryškiai raudonai dėl augančio susirūpinimo, kad Europos Sąjunga bus kitas JAV prezidento Donaldo Trumpo muitų kampanijos taikinys. Paryžiaus biržos indeksas krito daugiau nei 2 proc., Frankfurto – 3,5 proc., Milano – 3,8 proc., o Londono – procentu. Stipriausią smūgį patyrė Europos automobilių gamintojų akcijos, bet su aktyviu akcijų išpardavimu susidūrė ir technologijų kompanijos bei bankai.

Europos etaloninė „Brent“ nafta antradienį tapo pigiausia per beveik keturis pastaruosius mėnesius – 70,2 JAV dolerio už barelį. Jos kainą beveik 2 proc. nusmukdė rinkoje tvyrantys pasiūlos padidėjimo lūkesčiai, o juos paskatino kelios priežastys, nurodo „Trading Economics“. Visų pirma, OPEC+ chartija, kurią sudaro 12 OPEC narių ir dešimt kitų didžiųjų naftos gamintojų, įskaitant Rusiją, ryžosi nuo balandžio didinti gavybą 138 tūkst. barelių per parą.

Meksikos prezidentė Claudia Sheinbaum antradienį paskelbė, kad įves atsakomuosius muitus Jungtinėms Valstijoms.  Antradienį JAV muitai prekėms iš Kanados ir Meksikos įsigaliojo pasibaigus terminui, skirtam pasiekti susitarimą ir išvengti prezidento Donaldo Trumpo primetamų tarifų. C. Sheinbaum sakė, kad D. Trumpo sprendimas yra nepagrįstas ir kad Meksika dėjo pastangas bendradarbiauti kovojant su narkotikų kontrabanda.

Pirmadienį JAV prezidentas Donaldas Trumpas patvirtino, kad nuo antradienio įsigalios 25 proc. importo muitai Kanadai ir Meksikai, praneša „The Associated Press“. Dėl tokio jo pareiškimo atsinaujino būgštavimai dėl prekybos karo Šiaurės Amerikoje, kurio ženklus jau liudija didėjanti infliacija ir lėtėjantis augimas. „Rytoj 25 proc. muitai Kanadai ir 25 proc. – Meksikai. Ir tai pradžia. Jiems teks turėti muitus“, – D. Trumpas sakė žurnalistams Baltuosiuose rūmuose.

Šių metų pradžioje už visuomenės sveikatą atsakingi JAV federaliniai pareigūnai pripažino nikotino pagalvėlių naudą ir leido „Philip Morris International“ pardavinėti nikotino pagalvėles „Zyn“, kurios gali padėti suaugusiems mesti rūkyti, arba rūkyti mažiau, pranešė CNN. JAV maisto ir vaistų administracija (FDA) leido prekybą dešimties skonių „Zyn“ pagalvėlėmis, įskaitant kavos, mėtų ir mentolio.

Norvegijos naftos milžinė „Haltbakk Bunkers“ pareiškė, kad daugiau nepadės JAV karinėms jūrų pajėgoms, praneša užsienio žiniasklaida. Pasak jos pranešimų, po praėjusią savaitę vykusio Donaldo Trumpo susitikimo su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu Baltuosiuose rūmuose Norvegijos degalų milžinė paskelbė draudimą parduoti degalus visoms JAV pajėgoms.

Europos gynybos bendrovių akcijos pirmadienį sparčiai kilo, nes Londonas ir Europos Sąjunga pasiryžo didinti karines išlaidas kilus abejonių, ar Jungtinės Valstijos laikysis įsipareigojimų Ukrainai ir NATO. „BAE Systems“ akcijos pabrango 14 proc. ir padėjo Londono lyginamajam indeksui FTSE 100 pasiekti rekordines aukštumas. Prancūzijos gynybos grupė „Thales“ taip pat ūgtelėjo 14 proc., o Vokietijos „Rheinmetall“ – 12 proc.

Per pirmąjį šių metų mėnesį Estijos geležinkeliais gabenta 528,9 tūkst. tonų krovinių – 34,5 proc. mažiau nei pernai sausį, rodo nacionalinės statistikos tarnybos paskelbti duomenys. Krovinių apyvarta sumenko 13,4 proc. iki 52,3 mln. tonų kilometrų. Keleivių traukiniais padaugėjo 5,3 proc. iki 638 tūkst. žmonių. 2024-aisiais krovinių srautai Estijos geležinkeliais sunyko 30,1 proc. iki 7,1 mln. tonų, keleivių – padidėjo 1,6 proc. iki 7,9 milijono.

JAV šimtai meteorologų ir kitų federalinės Nacionalinės vandenynų ir atmosferos administracijos (NOAA) bandomajam laikotarpiui įdarbintų žmonių sulaukė pranešimų apie atleidimą, paskelbė įstatymų leidėjai ir orų ekspertai. Savo darbo vietas išsaugoję federaliniai darbuotojai pasakojo, kad po pietų buvo atleisti meteorologai, rengiantys svarbiausias vietines prognozes Nacionalinės meteorologijos tarnybos (NWS) biuruose visoje šalyje.

Baltijos valstybėse per pastarąją savaitę degalai pabrango Estijoje, Latvijoje – tik dyzelinas, o Lietuvoje kainos buvo stabilios, rodo agentūros BNS kaupiami duomenys pagal vidutines kainas viename didžiausių regione „Circle K“ degalinių tinkle. Pigiausias benzinas ir brangiausias dyzelinas – Lietuvoje, o pigiausias dyzelinas ir brangiausias benzinas – Estijoje.

Nedarbas Vokietijoje šį mėnesį išliko aukščiausiame nuo 2022-ųjų spalio 6,2 proc. lygyje, rodo Federalinės užimtumo agentūros penktadienį paskelbti duomenys. Nedarbo lygio didžiausioje Europos ekonomikoje stabilizavimasis pateisino analitikų ir ekonomistų prognozes, nurodo agentūra AFP. Bedarbių per mėnesį padaugėjo 5 tūkst. iki 2,886 milijono. Šį mėnesį darbo biržose buvo užregistruota 639 tūkst. laisvų darbo vietų, o tai – 67 tūkst. mažiau nei prieš metus.

Pasaulio rinkose tvyrant nepastovumui ir įsibėgėjant skaitmeninės valiutos išpardavimui, bitkoino kaina penktadienį pirmą kartą nuo praėjusių metų lapkričio tapo mažesnė nei 80 000 JAV dolerių. Prasidėjus prekybai Azijos biržose, bitkoino kaina nukrito iki 79 525,88 JAV dolerio.

Lenkijos energetikos grupė „Orlen“, Lietuvoje valdanti naftos importo ir perdirbimo bendrovę „Orlen Lietuva“, už 2024-uosius metus siūlo išmokėti 6,96 mlrd. zlotų (apie 1,68 mlrd. eurų) dividendų – 45 proc. daugiau nei pernai, kai jų išmokėta 1,16 mlrd. eurų. Išmokėti 6 zlotus (1,44 euro) už akciją koncerno valdyba siūlo atsižvelgdama į sėkmingus finansinius rezultatus.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas ketvirtadienį pareiškė, kad kitą savaitę įves papildomą 10 proc. muitą kiniškoms prekėms ir pradės taikyti muitus Kanadai ir Meksikai. Vasario pradžioje D. Trumpas nustatė papildomus 10 proc. muitus visiems iš Kinijos importuojamiems produktams, tuo metu 25 proc. muitus Kanados ir Meksikos prekėms atidėjo mėnesiui šioms pažadėjus sustiprinti kovos su nelegalia imigracija ir fentanilio kontrabanda priemones.

Šveicarijos ekonomika 2024-aisiais, palyginti su 2023 metais, paaugo 1,3 proc., rodo ketvirtadienį paskelbti oficialūs statistiniai duomenys. Ekonomikos metinis augimas ketvirtąjį praėjusių metų ketvirtį sulėtėjo iki 1,5 proc. nuo 1,9 proc. trečiąjį ketvirtį. BVP padidėjo 0,2 proc. Per metų ketvirtį (spalį-gruodį, palyginti su liepa rugsėju) bendrasis vidaus produktas padidėjo 0,2 proc.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas trečiadienį pagrasino, kad įves 25 proc. siekiančius tarifus importui iš Europos Sąjungos (ES) valstybių, rašo „Financial Times“. Pasak leidinio, mokesčiai palies automobilių sektoriui ir bus taikomi „bendrai“. D. Trumpo teigimu, ES „buvo suformuota tam, kad apgautų JAV“. „Mes priėmėme sprendimą ir apie jį pranešime artimiausiu metu. Tai bus 25 proc.

Dėl „Verdi“ profsąjungos organizuojamo dviejų dienų įspėjamojo streiko ketvirtadienį ir penktadienį Miuncheno oro uoste atšaukta 80 proc. skrydžių. Oro uosto bendrovė FMG apie anuliuotus reisus keleivius informavo savo portale. Tačiau oro uostas uždarytas nebus. Abi dienas antrajame pagal dydį Vokietijos oro uoste buvo planuojama po maždaug 830 pakilimų ir nusileidimų. FMG duomenimis, skrydžius atšaukė ne oro uostas, o oro bendrovės. 80 proc.

Didžiausio Vokietijos gynybos pramonės koncerno „Rheinmetall“ akcijos per trejus metus nuo Rusijos karo prieš Ukrainą pradžios pabrango dešimt kartų, trečiadienį skelbia visuomeninė transliuotoja „Deutsche Welle“. „Rheinmetall“ gamina tankus, karinius sunkvežimius, artileriją, priešlėktuvinius pabūklus ir amuniciją, kovinę įrangą su skaitmeniniais komponentais pėstininkams.

JAV Atstovų Rūmų respublikonai antradienį patvirtino biudžeto rezoliuciją, kurioje numatytos mokesčių lengvatos ir biudžeto sumažinimas per artimiausią dešimtmetį bent 2 trln. dolerių.