Užsienis

NATO šalys kitos savaitės pradžioje planuoja susitikti ir aptarti Rusijos naikintuvų padarytą oro erdvės pažeidimą, apie kurį pranešė Estija, šeštadienį agentūrai dpa pranešė Aljanso atstovas spaudai. Konsultacijos vyks pagal NATO sutarties 4 straipsnį, sakė jis, nenurodydamas tikslios susitikimo datos.

Volodymyras Zelenskis teigia kitą savaitę Jungtinėse Tautose susitiksiantis su Donaldu Trumpu. Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis šeštadienį pranešė, kad kitą savaitę Jungtinių Tautų (JT) Generalinės Asamblėjos kuluaruose susitiks su savo JAV vadovu Donaldu Trumpu. V. Zelenskis paskelbtuose komentaruose sakė, kad surengs „susitikimą su Jungtinių Valstijų prezidentu“, ir pridūrė, kad su D. Trumpu aptars saugumo garantijas Ukrainai ir sankcijas Rusijai.

Rytų Ukrainos ligoninėje guli karys su kruvinu raiščiu ant galvos, rankoje laikantis užrašų knygelę. Tai – Vladyslavas, kuris šiandien priverstas mintis dėstyti rašikliu. Rugpjūčio 17-ąją jis atsidūrė medikų rankose ir dabar gydosi nuo gyvybei pavojingų sužalojimų, rašo „Radio Free Europe/Radio Liberty“. Negalėdamas kalbėti, Vladyslavas užrašais pasakoja savo istoriją. „Jo būklė buvo sunki. Jei būtumėte matę jo gerklę, suprastumėte“, – sakė ligoninės direktorius Serhijus.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas penktadienį pareiškė, kad JAV kariuomenė nukovė tris žmones per smūgį į laivą, buvusį piečiau JAV ir, kaip teigiama, gabenusį narkotikus. „Žvalgyba patvirtino, kad laivas gabeno narkotikus ir plaukė žinomu narkotikų kontrabandos keliu turėdamas tikslą nuodyti amerikiečius“, – parašė D. Trumpas savo platformoje „Truth Social“ ir paskelbė vaizdo įrašą, kuriame matyti smūgis.

Dėl kibernetinės atakos, nukreiptos prieš registracijos ir įlaipinimo sistemų paslaugų teikėją, sutriko kelių didžiųjų Europos oro uostų veikla, todėl vėluoja ir buvo atšaukti skrydžiai, šeštadienį pranešė pareigūnai. „Rugsėjo 19-ąją, penktadienio vakarą, buvo įvykdyta kibernetinė ataka prieš registracijos ir įlaipinimo sistemų paslaugų teikėją, turėjusi įtakos keliems Europos oro uostams, įskaitant Briuselio oro uostą“ – teigiama šio pareiškime.

Portugalija sekmadienį oficialiai pripažins Palestinos valstybę, penktadienį pranešė portugalų Užsienio reikalų ministerija prieš Jungtinių Tautų (JT) Generalinės Asamblėjos posėdį, kuriame maždaug 10 kitų šalių ketina pasekti Lisabonos pavyzdžiu. Jungtinė Karalystė (JK), Kanada ir Prancūzija yra tarp Vakarų valstybių, planuojančių pripažinti Palestinos valstybę per Generalinę Asamblėją, kuri vyksta Izraeliui tęsiant kampaniją prieš islamistų grupuotę „Hamas“ Gazos Ruože.

Amerika šildo santykius su Aliaksandru Lukašenka – Donaldas Trumpas A. Lukašenkai rašo asmeninius sveikinimus ir laiškus, panaikino sankcijas baltarusių aviakompanijai. Jo pasiuntinys žada, kad tai – dar ne pabaiga ir prognozuoja, kad sankcijas su laiku Minskui panaikins ir europiečiai. Tad klausimas, ką tai reiškia Lietuvai? Mūsų užsienio politikos strategijoje numatyti priešingi tikslai – spausti A. Lukašenkos režimą ir didinti tarptautinę Minsko izoliaciją.

ES šalys yra pasirengusios garantuoti paskolą Ukrainai, finansuojamą iš įšaldyto Rusijos turto. Valstybės narės tai laiko galimybe, šeštadienį po susitikimo su 27 valstybių narių finansų ministrais sakė ES ekonomikos komisaras Valdis Dombrovskis.

Rusijos vyriausybė paneigė, kad penktadienį trys jos naikintuvai pažeidė Estijos oro erdvę. „Skrydis vyko griežtai laikantis tarptautinių oro erdvės taisyklių, nepažeidžiant kitų valstybių sienų“, – Rusijos gynybos ministerijos pareiškimą šeštadienio rytą citavo valstybinė naujienų agentūra TASS.

Jungtinių Tautų (JT) Saugumo Taryba penktadienį po Europos spaudimo balsavo už pasiūlymą atnaujinti griežtas ekonomines sankcijas Iranui dėl jo vykdomos branduolinės programos, o tai sukėlė Teherano pasipiktinimą.

Draugiškų santykių tarp Rusijos ir JAV atkūrimas neįmanomas, kol Vladimiras Putinas gyvas ir traukia savo šalį į aljansą su kitomis diktatūromis. Tačiau šiuo metu Vašingtonas neturi aiškaus plano, kaip priešintis šio aljanso formavimui. Apie tai interviu „The Telegraph“ sakė JAV prezidento specialusis pasiuntinys Ukrainos klausimais Keithas Kelloggas. Jis, beje, neabejoja, kad dviejų dešimčių Rusijos dronų pasirodymas virš Lenkijos buvo sąmoninga provokacija, o ne atsitiktinumas.

Trys Rusijos naikintuvai MiG-31 penktadienį pažeidė Estijos oro erdvę virš Suomijos įlankos ir ten išbuvo 12 minučių, pranešė Talinas.  Estijos ir Italijos pareigūnai nurodė, kad NATO oro gynybos paramos misijoje Baltijos šalyse dalyvaujantys Italijos naikintuvai F-35 buvo pakelti perimti Rusijos orlaivius ir juos perspėti. Švedija ir Suomija taip pat pakėlė greitojo reagavimo orlaivius, žurnalistams pranešė Sąjungininkų pajėgų Europoje vyriausiosios vadavietės (SHAPE) atstovas.

Ukraina eksportuos kitoms šalims tam tikrus ginklų tipus, taip padengdama biudžeto deficitą. Taip šalis siekia padidinti dronų gamybą. Apie tai praneša „RBC-Ukraine“, remdamasi vakariniu Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio kreipimusi. „Šiandien sukviečiau štabą. Svarbiausia – mūsų ginklų gamyba. Yra aiškūs kiekiai: ko reikia mūsų kariuomenei iki metų pabaigos, taip pat, ko reikia kitiems metams ir ką turime turėti sandėliuose gynybai“, – sakė V. Zelenskis.

Du Rusijos naikintuvai pažeidė „Petrobaltic“ naftos gręžimo platformos saugos zoną Baltijos jūroje, penktadienį pranešė Lenkijos pasienio apsaugos tarnyba, pridurdama, kad apie tai buvo informuotos ginkluotosios pajėgos ir kitos tarnybos, rašo „Reuters“. Estija anksčiau pranešė, kad penktadienį trys Rusijos kariniai naikintuvai 12 minučių buvo įsibrovę į jos oro erdvę, o tai buvo „beprecedentis įžūlus“ įsibrovimas, atsižvelgiant į didėjančią įtampą NATO rytinėje pusėje.

Ukrainos galimybėms tapti NATO nare sumenkus, Vakarų sąjungininkės pritarė alternatyviai strategijai, kaip padėti Kyjivui atremti Rusijos agresiją: investuoti milijardus į ukrainiečių ginklų pramonę, kad ji galėtų geriau apsiginti. Jei ši strategija pasiteisins, Ukrainos ginklų pramonė ilgainiui galės padėti aprūpinti JAV ir Europos kariuomenes moderniausiais dronais ir kitomis karinėmis technologijomis, sukurtomis vykstant karui su Rusija.

Estija prašys surengti skubias NATO konsultacijas dėl, anot Talino, šalies oro erdvės pažeidimo, kurį įvykdė trys Rusijos naikintuvai MiG-31, penktadienį pareiškė Baltijos šalies ministras pirmininkas. „Toks pažeidimas yra visiškai nepriimtinas. Estijos vyriausybė nusprendė prašyti konsultacijų pagal NATO 4-ąjį straipsnį“, – socialiniame tinkle „X“ parašė Kristenas Michalas.

Prancūzijos vidaus reikalų ministerija įsakė prefektams kitą savaitę, kai Paryžius oficialiai pripažins Palestinos valstybę, neleisti iškelti palestiniečių vėliavų ant rotušių ir kitų viešųjų pastatų. „Neutralumo principas valstybės tarnyboje draudžia tokį demonstravimą“, – sakoma Vidaus reikalų ministerijos pranešime, su kuriuo penktadienį susipažino naujienų agentūra AFP.

Taika su Maskva įmanoma tik „po Putino“, kol kas Rusija lieka atstumta. Tai pareiškė JAV prezidento specialusis pasiuntinys Ukrainos klausimais Keithas Kelloggas interviu „The Telegraph“, cituoja „Unian“. „Istorija kartojasi: kaip Hitleris 1938 m., Putinas reikalauja vis daugiau. Jį reikia sustabdyti dabar“, – sakė K. Kelloggas. D. Trumpo specialusis pasiuntinys taip pat pareiškė, kad jei Ukraina bus „atiduota“, kitas Kremliaus tikslas bus NATO.

Lvive pristatytas naujas povandeninis ukrainietiškas dronas „Toloka 1000“ (TLK 1000), rašo „Clash Report“. Pranešama, kad jis gali įveikti 2000 km atstumą ir gabenti iki 5 tonų krovinio. Tuo tarpu internete pranešama, kad šis kūrinys buvo pristatytas didžiausiame pasaulyje gynybos technologijų investicijų viršūnių susitikime „Defense Tech Valley 2025“. Pažymima, kad dronas TLK 1000 turi tris modifikacijas.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas penktadienį pareiškė, kad susitiks su Kinijos prezidentu Xi Jinpingu po kiek daugiau nei mėnesio Pietų Korėjoje vyksiančiame Azijos ir Ramiojo vandenyno regiono aukščiausiojo lygio susitikime, o kitąmet pats vyks į Kiniją.

Penktadienį trys Rusijos naikintuvai be leidimo įskrido į Estijos oro erdvę ir ten išbuvo beveik 12 minučių, o tai reiškia rimtą eskalavimą NATO rytinėje sienoje, rašo „Politico“, remdamasis šaltiniais. MiG-31 orlaiviai – sunkieji naikintuvai, galintys gabenti Rusijos hipersonines raketas „Kinzhal“ – įskridę į Estijos teritoriją naikintuvai nukreipė kursą į sostinę Taliną, „Politico“ teigia su situacija susipažinę šaltiniai.

Briuselis, rugsėjo 19 d. (AFP-BNS). Estijai pranešus apie šalies oro erdvę pažeidusius tris Rusijos naikintuvus MiG-31, Europos Sąjungos (ES) užsienio politikos vadovė Kaja Kallas penktadienį apkaltino Maskvą „itin pavojinga provokacija“. Buvusi Estijos ministrė pirmininkė socialiniame tinkle „X“ įspėjo, kad naujausias Rusijos pažeidimas NATO rytiniame flange „dar labiau didina įtampą regione“, ir pridūrė, kad „ES visiškai solidarizuojasi su Estija“. Talinas kiek anksčiau pranešė, kad try...

Penktadienį Rusija į finansinių sankcijų sąrašą įtraukė „tarptautinį satanizmo judėjimą“, kaip ji vadina, o tai leidžia įšaldyti įtariamų narių turtą net ir tuo atveju, jei jie nepadarė jokio nusikaltimo.

Penktadienį Rusija į finansinių sankcijų sąrašą įtraukė „tarptautinį satanizmo judėjimą“, kaip ji vadina, o tai leidžia įšaldyti įtariamų narių turtą net ir tuo atveju, jei jie nepadarė jokio nusikaltimo.

Penktadienį trys Rusijos naikintuvai be leidimo įskrido į Estijos oro erdvę ir ten išbuvo beveik 12 minučių, o tai reiškia rimtą eskalavimą NATO rytinėje sienoje, rašo „Politico“, remdamasis šaltiniais. MiG-31 orlaiviai – sunkieji naikintuvai, galintys gabenti Rusijos hipersonines raketas „Kinzhal“ – įskridę į Estijos teritoriją naikintuvai nukreipė kursą į sostinę Taliną, „Politico“ teigia su situacija susipažinę šaltiniai.

Penktadienį Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas atidarė visuomenei du didingus Paryžiaus Dievo Motinos katedros viduramžių bokštus, atstatytus po niokojančio gaisro.  E. Macronas vadovavo katedros atstatymo pastangoms nuo 2019 m. balandžio 15 d. gaisro. Atidarymas įvyko likus dienai iki savaitgalio, kai lankytojai pagaliau vėl galės užkopti 424 laipteliais ir pasigrožėti neprilygstamais Paryžiaus vaizdais.

BBC ketvirtadienį pranešė, kad Rusijos pajėgoms, bandančioms veržtis į Kupjansko miestą Ukrainos Charkivo srityje, vadovauja buvęs Ukrainos karininkas Serhijus Storoženka. Pastaraisiais mėnesiais vyko nuožmūs mūšiai aplink Kupjanską, svarbų šiaurės rytų miestą, esantį apie 104 kilometrus į rytus nuo Charkivo. Ukrainos kariuomenė penktadienį pranešė, kad padėtis Kupjanske išlieka „įtempta“, nes okupantai bando veržtis į priekį, telkdamos pajėgas aplink kaimyninius kaimus.

Europos Sąjunga (ES) penktadienį pasiūlė paankstinti rusiškų dujų importo draudimą kaip dalį naujo sankcijų paketo, kurio tikslas – pratuštinti Rusijos karo skrynią ir kartu įsiteikti JAV prezidentui Donaldui Trumpui. Europos Komisija (EK) pareiškė, kad naujomis priemonėmis, kurios buvo pateiktos bloko šalims narėms, jog šios jas patvirtintų, ji siekia iki 2027 m. sausio mėnesio laipsniškai atsisakyti suskystintų gamtinių dujų (SGD) pirkimų iš Rusijos – vieneriais metais anksčiau, nei planuota.

Jungtinių Valstijų ambasadorius NATO Matthew Whitakeris penktadienį „Fox News“ televizijai pareiškė, kad Rusijos grėsmė dažnai yra pervertinama, kadangi ji nepasiekė didelių laimėjimų Ukrainoje, rašo „RBC-Ukraine“. „Žinote, manau, kad Rusijos grėsmė yra šiek tiek pervertinama. Jie nepasiekė didelių laimėjimų. Ir, kaip jūs pažymėjote, Ukraina faktiškai susigrąžino savo teritoriją. Ir, žinote, man tai rodo Rusijos silpnumą.

Izraelio kariuomenė penktadienį pranešė, kad nuo rugpjūčio pabaigos iš Gazos miesto į pietus pabėgo apie pusė milijono palestiniečių, jai tęsiant sausumos puolimą ir siekiant užimti didžiausią teritorijos miesto centrą. Naujienų agentūrai AFP paklausus apie namus palikusiųjų skaičių nuo rugpjūčio pabaigos, kariuomenė atsakė: „Apskaičiuota, kad jų yra maždaug 480 tūkstančių.“ Jungtinės Tautos (JT) rugpjūčio pabaigoje skelbė, kad Gazos mieste ir jo apylinkėse gyvena apie milijoną žmonių.

Nužudyto dešiniųjų pažiūrų aktyvisto Charlie Kirko našlė užims jo vietą jaunimo veiksmų kampanijos grupės „Turning Point USA“ vadovo pozicijoje, ketvirtadienį pranešė organizacija. Praėjus dviem dienoms po to, kai jos vyrą universiteto miestelyje nušovė, kaip įtariama, 22-ejų metų šaulys, Erika Kirk sakė šalininkams: „Judėjimas, kurį sukūrė mano vyras, nemirs.“ Dabar organizacijos valdyba teigia, kad E. Kirk užims jos vyro vietą organizacijos vadovo poste.

Tyrant pasauliniam ekonominiam neapibrėžtumui įtampos tarptautinėje prekyboje fone, tiesioginių užsienio investicijų antra pagal dydį pasaulio galiūnė per pirmus aštuonis šių metų mėnesius pritraukė 12,7 proc. mažau nei prieš metus – 506,58 mlrd. juanių (71,2 mlrd. JAV dolerių) vertės skelbia „Trading Economics“, remdamasis Kinijos prekybos ministerija. Beveik tris ketvirtadalius  šios sumos pritraukė paslaugų, o didžiąją likusią dalį – gamybos sektorius.

Turistas iš Rumunijos beveik mėnesį praleido kalėjime, kai pirmąją atostogų Italijoje dieną policija palaikė jį ieškomu nusikaltėliu, penktadienį pranešė jo advokatas.  „Košmaras baigėsi“, – ketvirtadienį išeidamas iš Pordenonės kalėjimo šiaurės Italijoje sakė Ovidiu A., pranešė vietos laikraštis „Corriere del Veneto“.  „Jis pagaliau galėjo vėl susitikti su savo šeima“, jo laukusia nuo rugpjūčio 24 d., kai jis buvo suimtas, sakė advokatas Stefano De Rosa.

Kinijos vadovas Xi Jinpingas ir JAV prezidentas Donaldas Trumpas penktadienį pradėjo savo planuotą telefoninį pokalbį, kurio metu jiedu turi aptarti prekybą ir „TikTok“ likimą.

Europos Komisija (EK) penktadienį pristatė naująjį sankcijų paketą prieš Rusiją. ES siekia tokiu būdu spausti Maskvą dėl karo Ukrainoje. „Galime patvirtinti, kad Komisija priėmė naująjį, 19-ąjį, sankcijų paketą prieš Rusiją“, – spaudos konferencijos metu Briuselyje paskelbė EK atstovė spaudai Paula Pinho. Vėliau penktadienį apie tai smulkiau komentavo EK pirmininkė Ursula von der Leyen ir ES diplomatijos vadovė Kaja Kallas.

Europos Sąjunga (ES) nori metais paankstinti rusiškų suskystintų gamtinių dujų (SGD) importo draudimą, penktadienį pareiškė bloko užsienio politikos vadovė, pristatydama naują sankcijų Maskvai paketą. „Mūsų tikslas – paspartinti rusiškų suskystintų gamtinių dujų laipsnišką atsisakymą iki 2027 metų sausio 1 dienos“, – socialiniame tinkle „X“ rašė Kaja Kallas. „Maskva mano, kad gali tęsti karą. Mes užtikriname, kad ji už tai sumokėtų“, – pareiškė ji.

Lenkijos karo policija pranešė, kad rytinėje Liublino vaivadijoje galimai buvo rasta įtariamų raketos, kuri, kaip manoma, buvo panaudota siekiant numušti bepilotį orlaivį, fragmentų.

Estija ir toliau laikys Narvos tilto sienos perėją uždarytą transportui, bet tai nesusiję su remonto darbais kitoje sienos pusėje Rusijoje, o priklausys nuo Rusijos karo prieš Ukrainą pabaigos, pranešė Estijos policijos ir pasieniečių valdyba (PPA). Transporto priemonių eismas per tiltą, jungiantį Narvą ir Ivangorodą, buvo sustabdytas 2024 m. vasarį dėl rekonstrukcijos, kurią Rusija planuoja baigti 2026 metais.

Vengrijos premjeras Viktoras Orbanas penktadienį pažadėjo sekti JAV prezidento Donaldo Trumpo pavyzdžiu ir kovoti su kairiųjų pažiūrų antifašistiniu judėjimu „Antifa“. „Atėjo laikas Vengrijai paskelbti organizacijas kaip „Antifa“ teroristinėmis, sekant amerikiečių pavyzdžiu“, – valstybiniam transliuotojui pareiškė dešiniųjų pažiūrų V. Orbanas. Anksčiau šią savaitę D. Trumpas sakė, kad „Antifa“ bus priskirta teroristinėms organizacijoms.

Britų chirurgas Neilas Hopperis, dešimtmečius gydęs pacientus ir atlikęs šimtus amputacijų, pats užšaldė savo kojas, kad įgyvendintų keistą seksualinę fantaziją. Gydytojas ne tik apgaule iš draudimo bendrovių išviliojo beveik pusę milijono, bet ir už tai atsidūrė už grotų. Chirurgas, turėjęs seksualinį potraukį amputacijai ir kastracijai, buvo įkalintas po to, kai prisipažino, kad naudojo sausąjį ledą kojoms užšaldyti, kad kolegos jas amputuotų.

Kyjivas ir Maskva kol kas nevykdo derybų dėl karo pabaigos ir ugnies nutraukimo, sako Ukrainos Nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos sekretorius Rustemas Umerovas, rašo UNIAN. „Šiuo metu tęsiame humanitarinę dalį, kur išlaisviname karo belaisvius“, – CNN komentuoja R. Umerovas. Jis taip pat priminė, kad Europos lyderiai kartu su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu lankėsi Vašingtone, kur buvo susitarta dėl dvišalių ir trišalių susitikimų.

Europos Komisija (EK) penktadienį pristatys naująjį sankcijų paketą prieš Rusiją, dėl kurio turės balsuoti Europos Sąjungos (ES) valstybės narės. ES siekia tokiu būdu spausti Maskvą dėl karo Ukrainoje. „Galime patvirtinti, kad Komisija priėmė naująjį, 19-ąjį, sankcijų paketą prieš Rusiją“, – spaudos konferencijos metu Briuselyje paskelbė EK atstovė spaudai Paula Pinho.

Afganistano Talibanas paleido britų porą Peterį Reynoldą ir jo žmoną Barbie, kurie kelis mėnesius buvo sulaikyti, penktadienį pranešė pareigūnas, turintis apie tai informacijos. Pranešama, kad jų išlaisvinimui tarpininkavo Kataras. „Barbie ir Peteris Reynoldai saugiai išlaisvinti po sulaikymo Afganistane po Kataro vedamo tarpininkavimo.

„Mikrodozavimo“ mada užkariavo vis daugiau smalsuolių – tačiau kartu auga ir pavojus sveikatai. Jungtinėse Valstijose fiksuojamas vis dažnesnis apsinuodijimų skaičius, o į ligonines patenka žmonės, pavartoję tariamai „protingus“ grybų produktus – guminukus ar šokoladus. Pensilvanijos valstijos universiteto docentas Joshua Kelloggas perspėja: ši rinka menkai reguliuojama, o už patrauklių etikečių gali slypėti pavojingi toksinai.

Izraelio kariuomenė penktadienį įspėjo, kad Gazos mieste bus panaudota „precedento neturinti jėga“, ir paragino gyventojus bėgti į pietus, kartu paskelbdama, kad uždaromas prieš 48 valandas atidarytas laikinas evakuacijos kelias. Kariuomenės atstovas spaudai Avichay Adraee savo įraše socialiniame tinkle „X“ arabų kalba kreipėsi į Gazos miesto gyventojus: „Nuo šios akimirkos Salaho al Dino kelias yra uždarytas kelionėms į pietus.

Vėlyvojo vakaro televizijos laidų vedėjai komikai pašiepė prezidentą Donaldą Trumpą ir pasmerkė „akivaizdžią cenzūrą“ po to, kai jų kolegos Jimmy Kimmelio laida buvo pašalinta iš eterio dėl jo komentarų apie dešiniųjų aktyvisto Charlie Kirko nužudymą. Transliuotojo ABC sprendimas „neribotam laikui“ sustabdyti J. Kimmelio laidą buvo priimtas po to, kai Federalinės ryšių komisijos (FCC) pirmininkas Brendanas Carras pagrasino atimti jo laidą transliuojančių ABC filialų licencijas.

2024 m. Europos Sąjungos (ES) šalyse būta iš viso 58 teroristinių išpuolių. Tai yra perpus mažiau nei 2023-iaisiais, kai registruota 120 išpuolių, pranešė Europolas, kuriuo remiasi „euronews“. Daugiausiai teroristinių aktų įvykdyta Italijoje ir Prancūzijoje – atitinkamai 20 ir 14. Toliau eina Vokietija (6), Austrija ir Graikija (po 3). Beveik pusė teroristinių išpuolių ES priskiriami džihado terorizmui, ir tai yra ženklus padidėjimas, lyginant su 2023-iaisiais.

Nėra absoliučiai jokių įrodymų, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas nori derėtis dėl taikos Ukrainoje, penktadienį pareiškė Britanijos užsienio žvalgybos agentūros vadovas. Slaptosios žvalgybos tarnybos MI6, kaip ji dažniau vadinama, vadovas seras Richardas Moore'as pareiškė, kad Putinas „mus mulkina“. „Jis siekia visomis įmanomomis priemonėmis primesti savo imperinę valią. Tačiau jam nepavyks“, – sakė R. Moore'as.

Dėl miškų gaisrų Europoje šią vasarą, anot ES Žemės stebėjimo programos „Copernicus“, registruotos didžiausios CO2 emisijos nuo matavimų pradžios prieš 23 metus.  ES ir Didžiosios Britanijos teritorijoje iki rugsėjo 15 d. dėl gaisrų į atmosferą pateko 12,9 megatonos klimatui kenksmingo anglies dioksido. Taip pagerintas ligšiolinis 11,4 megatonos rekordas, fiksuotas 2003 ir 2017 m. „Copernicus“ pažymi, kad, miškų gaisrų sezonas Europoje dar nesibaigė.