Užsienis

Prokurorai pranešė, kad per reidus Europos Sąjungos (ES) biuruose ir prestižinėje aukštojoje mokykloje, tiriant įtariamą sukčiavimą, susijusį su būsimų diplomatų mokymu, antradienį buvo sulaikyti trys asmenys.  „Šiandien Europos koledže Briugėje (Belgijoje) ir Europos išorės veiksmų tarnyboje (EIVT) Briuselyje buvo atliktos kratos, atliekant tyrimą dėl įtariamo sukčiavimo, susijusio su ES finansuojamais jaunesniųjų diplomatų mokymais“, – pranešė Europos prokuratūra.

Rusijos kosmonautas Olegas Artemjevas buvo pašalintas iš „Crew-12“ įgulos likus keliems mėnesiams iki skrydžio į TKS. Kaip savo „Telegram“ kanale pranešė raketų paleidimų analitikas Georgijus Triškinas, jo vietą užims Andrejus Fediajevas, rašoma „The Insider“. G. Triškino šaltiniai teigia, kad O. Artemjevas buvo nušalintas dėl ITAR eksporto apribojimų pažeidimo: kosmonautas esą fotografavo „SpaceX“ dokumentus, o vėliau „išnešė“ slaptą informaciją savo telefone.

Spalio mėnesį Ukrainos saugumo tarnyba (SSU) pranešė sulaikiusi buvusį Ukrainos ginkluotųjų pajėgų instruktorių, kuris bendradarbiavo su Rusijos okupantais. SSU šaltiniai naujienų agentūros „Ukrinform“ korespondentui dabar atskleidė ir jo tapatybę bei plačiau papasakojo apie jo nusikalstamą veiką. Tyrimo duomenimis, sulaikytasis Rossas Davidas Cutmore'as 2024–2025 m. vykdė žvalgybos ir sabotažo veiklą Ukrainoje pagal Rusijos specialiųjų tarnybų užduotis.

Paryžiuje buvo sulaikyti du nepilnamečiai, vienas jų – Rusijos pilietis, įtariami rengę antisemitinį išpuolį, pranešė žiniasklaida. Kaip pranešė laikraštis „Le Parisien“, šešiolikmetis čečėnas, prieš ketverius metus kartu su motina atvykęs į Prancūziją, per „WhatsApp“ programėlę išsiuntė nuotrauką, kurioje laiko peilį, ir paskelbė, kad už penkių dienų žudys žydus.

Baltarusijos vadovas Aliaksandras Lukašenka buvo informuotas apie tai, kad iš Lietuvos teritorijos atskridęs nepilotuojamasis orlaivis su nepriklausomos Baltarusijos vėliavėlėmis pažeidė valstybės sieną, ir davė atitinkamus nurodymus šiuo klausimu, rašo šalies valstybinė naujienų agentūra BELTA. Baltarusijos prezidentūros teigimu, lietuviai daro kvailystę, kuri esą atsisuks prieš juos pačius.

Manoma, kad antradienį popiežiaus Leono XIV mišiose Beirute, kurios žymės paskutinę jo vizito Libane dieną, dalyvaus daugiau kaip 120 tūkst. žmonių, kurie galės pagerbti 2020 metų milžiniško sprogimo uoste atminimą. Tęsdamas savo pirmąjį popiežiškąjį vizitą užsienyje, pontifikas į Libaną sekmadienį atvyko iš Turkijos nešdamas vilties žinią, ypač jaunimui, kurio tikėjimas savo krizių apimta šalimi gerokai išblėso.

Rusija vis dar tikisi gana rimtos Ukrainos kapituliacijos, interviu Latvijos televizijai sakė NATO strateginės komunikacijos centro direktorius Janis Sartas. Jis teigė šiuo metu atsargiai vertinantis galimybes pasiekti taiką, nes Rusija dar nepasodinta prie derybų stalo.  „Taigi man atrodo, bent jau kol kas, kad ji vis dar tikisi gana rimtos Ukrainos kapituliacijos, su galimybe, jei reikės, tęsti invaziją. Ir nemanau, kad Ukraina su tuo sutiks“, – sakė J. Sartas.

Afganistano rytuose antradienį įvykdyta vieša egzekucija už žmogžudystę nuteistam vyrui, pranešė šalies Aukščiausiasis Teismas. Mirties bausmė įvykdyta minios akivaizdoje stadione Choste, sakoma Teismo pareiškime. Nuo 2021 metų, kai Afganistane į valdžią sugrįžo Talibanas, šalyje jau įvykdytos viešos egzekucijos 12-ai vyrų, rodo naujienų agentūros AFP kaupiami duomenys.

Antradienį Turkija pareiškė, kad dar vienas laivas pranešė buvęs užpultas Juodojoje jūroje pakeliui į Sakartvelą, tačiau niekas nenukentėjo.  Laivas „Midvolga 2“ „pranešė buvęs užpultas už 80 jūrmylių nuo mūsų krantų“, socialiniame tinkle X parašė Turkijos jūrų reikalų valdyba.  Jos teigimu, laivas „plaukė iš Rusijos į Sakartvelą, prikrautas saulėgrąžų aliejaus“, jame buvo 13 įgulos narių.

Japonijos ir Kinijos laivai antradienį įsivėlė į incidentą aplink ginčijamas salas, pranešė abiejų valstybių pakrančių apsauga.  Santykiai tarp Tokijo ir Pekino tapo įtempti po to, kai praėjusį mėnesį naujoji Japonijos ministrė pirmininkė Sanae Takaichi  užsiminė, kad jos šalis galėtų imtis karinių veiksmų, jei Kinija užpultų Taivaną.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas suteikė Venesuelos vadovui Nicolasui Maduro savaitei laiko, kad jis galėtų saugiai palikti šalį, tačiau lapkričio 28 d. terminas baigėsi ir JAV lyderis paskelbė apie šalies oro erdvės uždarymą, pranešė „Reuters“ informuoti šaltiniai.  Pasak jų, D. Trumpas savo pasiūlymą išsakė per mažiau nei 15 minučių trukusį pokalbį telefonu su N. Maduro.

Nepaisant šiuo metu vykstančių derybų dėl galimo būdo taikiai užbaigti karą Ukrainoje, JAV administracija nemano, kad valstybės sekretorius Marco Rubio turi dalyvauti seniai suplanuotame NATO šalių užsienio reikalų ministrų susitikime Briuselyje. „Sekretorius Rubio jau dalyvavo dešimtyse susitikimų su NATO sąjungininkais, todėl būtų visiškai nepraktiška tikėtis, kad jis dalyvaus kiekviename susitikime“, – pirmadienį naujienų agentūrai „dpa“ pasakė Valstybės departamento atstovas.

JAV specialusis pasiuntinys Steve'as Witkoffas ir Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas antradienį Maskvoje turi surengti derybas ir jose aptarti Donaldo Trumpo administracijos pasiūlymą, kaip užbaigti karą Ukrainoje.

Karas gali baigtis jau šiais metais arba 2026 m. vasario–kovo mėnesiais, – teigia Ukrainos parlamento saugumo komiteto pirmininkas Fiodoras Venislavskis. „Karas artėja prie pabaigos. Galbūt tai įvyks ne taip greitai, ne šiais metais (nors aš to neatmetu, nes dar turime gruodį), o vasario, kovo mėnesiais. Bet tai tikrai trumpalaikė, o ne ilgalaikė perspektyva. Karas tikrai nesitęs metų metais“, – pareiškė jis.

Pirmadienį „Amazon“ dviejuose JAV miestuose pradėjo bandyti „ultra greitą“ prekių pristatymą, suteikdama pirkėjams galimybę maisto produktų ar būtiniausių namų apyvokos reikmenų tiesiai į savo namus gauti vos per 30 minučių.

Demokratų partijai atstovaujantis JAV Senato mažumos lyderis Chuckas Schumeris, pirmadienį išklausęs Niujorko valstijos tyrėjų ataskaitą, pranešė, kad keletas jo biurų gavo grasinimų susprogdinti. Valdžios institucijos jį įspėjo apie grasinančius elektroninius laiškus, išsiųstus jo biurams Ročesteryje, Binghamtono mieste ir Long Ailende, platformoje „X“ paskelbė Ch. Schumeris.

Saudo Arabijoje gyvenantys užsieniečiai sako, kad alkoholio pardavimo apribojimai šalyje buvo dar labiau sušvelninti, konservatyviajai karalystei nusprendus leisti asmenims, kurie nėra diplomatai, įsigyti alkoholinių gėrimų.  Pasak šešių su naujienų agentūra AFP kalbėjusių asmenų, nemusulmonai užsieniečiai, uždirbantys bent 50 tūkst. rialų per mėnesį (11,43 tūkst. eurų), dabar gali įsigyti alkoholinių gėrimų vienintelėje Rijade veikiančioje alkoholinių gėrimų parduotuvėje.

Dronų antpuoliai, sabotažas, dezinformacija, kibernetinės atakos – Rusija plečia hibridinio karo mastą Europoje, o šios reakcija iki šiol dažniausiai apsiribodavo pasipiktinusiais ar grėsmingais pareiškimais.

Nors Šiaurės Ameriką ir Europą skiria Atlanto vandenynas, Latvijoje dislokuoti Kanados kariai sako aiškiai suprantantys misijos svarbą bei Baltijos šalių saugumo iššūkius. Būtent tai, anot jų, ir motyvuoja tarnauti toli nuo namų. „Mes, kanadiečiai, esame labai laimingi, kad turime natūralias sienas, kad mus skiria vandenynai. Tačiau mums tai nekeičia fakto, kad kaip NATO nariams, tai yra labai svarbi mūsų indėlio dalis.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas pirmadienį apkaltino Hondūro rinkimų pareigūnus bandant pakeisti šios šalies prezidento rinkimų rezultatus. Hondūro gyventojai vis dar laukia lapkričio 30 dieną įvykusio balsavimo rezultatų, tačiau rinkimų pareigūnai pareiškė, jog po pirminio balsų skaičiavimo atotrūkis tarp kandidatų yra per mažas, kad būtų galima paskelbti laimėtoją. „Panašu, kad Hondūras bando pakeisti savo prezidento rinkimų rezultatus.

Rusijos kariuomenė užėmė Ukrainos Donecko srities kasybos pramonės centrą – Pokrovsko miestą, kuris buvo puolamas apie metus, pirmadienį Rusijos žurnalistams pranešė Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas. D. Peskovas sakė, kad apie tai informuotas prezidentas Vladimiras Putinas. Kyjivas šios informacijos kol kas nepatvirtino.

JAV prezidento Donaldo Trumpo administracija „labai optimistiškai“ vertina taikos susitarimą Ukrainoje. Tokį pareiškimą pateikė Baltųjų rūmų spaudos sekretorė Karoline Leavitt, rašo „Sky News“. „Labai geros derybos“ Pasak jos, amerikiečių derybininkai ir pats D. Trumpas „labai intensyviai dirbo šiuo klausimu“. Ji pažymėjo, kad vyko „labai geros derybos“ su Ukrainos atstovais.  Specialusis pasiuntinys Steve'as Witkoffas šiuo metu vyksta į Rusiją.

Pirmadienio vakarą Ukrainos gynybos pajėgos raketomis smogė laikinai okupuotam Krymui, praneša UNIAN. Apie įvykį skelbiama Ukrainos ginkluotųjų pajėgų specialiųjų operacijų pajėgų vadavietės „Facebook“ paskyroje.  Siekia susilpninti rusų pozicijas Pažymima, kad teritoriją, esančią pietinėje okupuoto pusiasalio dalyje, rusų pajėgos nuolat naudoja įvairių tipų smogiamųjų dronų paleidimui, kurie smogia Ukrainos civilinei infrastruktūrai.

Latvijos magistralinių dujotiekių operatorė ir Inčukalno požeminės dujų saugyklos valdytoja „Conexus Baltic Grid“ pranešė per tris šių metų ketvirčius gavusi 54,339 mln. eurų pajamų – 23,3 proc. mažiau nei prieš metus, grynąjį pelną sumažinusi 47,7 proc. iki 17,559 mln. eurų. Pelnas iki mokesčių, palūkanas ir amortizacijos atskaičiavimų (EBITDA) per devynis šių metų mėnesius siekė 35,359 mln. eurų.

Jungtinių Valstijų specialiųjų operacijų pajėgų vadas admirolas įsakė suduoti pakartotinį smūgį įtariamam narkotikų kontrabandos laivui, pirmadienį pranešė Baltieji rūmai, gindami sprendimą taikytis į pirmo smūgio metu išgyvenusius asmenis.

Per planetą toliau ritasi Kalėdinė karštinė, tad ir karštajame Rio de Žaneiro paplūdimyje mln. lempučių sužibo ant 80 m aukščio eglės – pastatytos tiesiog ant vandens. Vienoje Atlanto vandenyno pusėje tūkst. žmonių susirinko įžiebti 15 m žalios gražuolės pačiame Prahos centre. Tūkst. ryškių fejerverkų kibirkščių nakties dangų Rio de Žaneire nušvietė įvairiausiomis spalvomis. Visas šis spalvų šėlsmas apgaubia pagrindinį Kalėdų simbolį – net 80 m aukščio eglę, pastatytą ne ant žemės, o vandenyje.

JAV spaudos sekretorė Karoline Leavitt teigia, kad administracija „labai optimistiškai“ vertina taikos susitarimo dėl Ukrainos perspektyvas, rašo „Sky News“. Pasak jos, JAV derybų komanda ir prezidentas Donaldas Trumpas „dėjo daug pastangų“ siekdami pažangos. Savaitgalį buvo surengtos „labai geros derybos“ su Ukrainos atstovais, o specialusis pasiuntinys Steve‘as Witkoffas šiuo metu išvykęs į Rusiją. „Tikimės, kad šis karas pagaliau baigsis“, – sakė ji.

Europos Sąjunga (ES) nutraukė bylą dėl galimų Kinijos prekybos ribojimų prieš Lietuvą Pasaulio prekybos organizacijoje (PPO), kuriuos Briuselis vertino kaip kerštą už Baltijos šalies ryšių su Taivanu stiprinimą.  ES 2022 metais pateikė skundą prieš Kiniją, teigdama, kad dėl sveikatos priežasčių įvesti prekybos apribojimai, dėl kurių tais metais Lietuvos eksportas sumažėjo 80 proc., buvo nepagrįsti.

Izraelio gynybos ministerija paskelbė apie naujos, lazerine technologija pagrįstos, oro gynybos sistemos sukūrimą. „Lazerinė sistema „Geležinis spindulys“ („Iron Beam“) iš esmės pakeis taisykles mūšio lauke“, – Tel Avive pareiškė ministerijos tyrimų vadovas Danielis Goldas. Sistema turėtų būti dislokuota metų pabaigoje. „Geležinį spindulį“ sukūrė valstybinė ginklų įmonė „Rafael“ ir ginkluotės koncernas „Elbit“. Tikimasi, kad ši sistema leis geriau apsisaugoti nuo dronų.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas pirmadienį per pokalbį telefonu pakvietė Izraelio ministrą pirmininką Benjaminą Netanyahu artimiausiu metu apsilankyti Baltuosiuose rūmuose, pranešė jo biuras. „Ministras pirmininkas Benjaminas Netanyahu šį vakarą kalbėjosi su JAV prezidentu Donaldu Trumpu“, – sakoma premjero biuro pranešime. „D. Trumpas pakvietė premjerą Netanyahu artimiausiu metu apsilankyti Baltuosiuose rūmuose“, – priduriama jame.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad Rusija nuolat laužo taikos susitarimus, todėl Kyjivas siekia tvirtų ir ilgalaikių saugumo garantijų. Pasak jo, tik jos gali užkirsti kelią dar vienai Rusijos invazijai ir užtikrinti, kad būsimi taikos susitarimai nebūtų vėl sugriauti. Kaip praneša UNIAN, apie tai V. Zelenskis kalbėjo bendroje spaudos konferencijoje su Prancūzijos prezidentu Emmanueliu Macronu Paryžiuje. „Rusija turi užbaigti šį karą, kurį pati pradėjo ir kurį tęsia.

Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas pirmadienį pasmerkė Ukrainos dronų atakas prieš Rusijos „šešėlinio laivyno“ naftos tanklaivius netoli Turkijos Juodosios jūros pakrantės.  Turkijos transporto ministerijos duomenimis, laivams „Kairos“ ir „Virat“ smūgiai buvo suduoti vėlų penktadienio vakarą. Į vieną iš jų buvo smogta ir ankstų šeštadienio rytą. Ukrainos saugumo šaltinis šeštadienį naujienų agentūrai AFP pareiškė prisiimantis atsakomybę už šias atakas.

Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen pranešė, kad Bendrija rengia naujas sankcijas Baltarusijai – po pokalbio su prezidentu Gitanu Nausėda ji perspėjo, jog hibridiniai Minsko veiksmai prieš Lietuvą vis aštrėja, o kontrabandinių oro balionų skrydžių skaičius toliau auga.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas pirmadienį perspėjo Izraelį, kad šis neturėtų destabilizuoti Sirijos ir jos naujosios vadovybės. Prieš keletą dienų Izraelio pajėgos surengė mirtiną operaciją šalies pietuose. „Labai svarbu, kad Izraelis palaikytų tvirtą ir nuoširdų dialogą su Sirija ir kad niekas netrukdytų Sirijai tapti klestinčia valstybe“, – savo platformoje „Truth Social“ rašė D. Trumpas.

Prie Senegalo krantų su sprogimais susidūrė dar vienas rusišką naftą gabenęs tanklaivis – trečias per savaitę. Turkijos bendrovė „Besiktas Shipping“ praneša, kad laivas „Mersin“ buvo apgadintas po sprogimų jūroje, tačiau įgula liko saugi, o rimtesnės taršos išvengta. Apie tai praneša „Bloomberg“, remdamasis Turkijos bendrovės „Besiktas Shipping“ informacija. Pažymima, kad tai jau trečias panašus incidentas per pastarąją savaitę su tanklaiviais, kurie transportuoja rusiškus naftos produktus.

Sakartvelas pradėjo tyrimą dėl britų transliuotojo BBC atlikto žurnalistinio tyrimo, kuriame teigiama, kad šalies valdžios institucijos praėjusiais metais panaudojo Pirmojo pasaulinio karo laikų cheminį ginklą antivyriausybiniams protestams vaikyti, pirmadienį pranešė pareigūnai. Per pastaruosius metus Sakartvele vyko ne viena demonstracija, o valstybės reakcija į protestus sulaukė kritikos šalies viduje ir tarptautiniu mastu.

Ukrainos derybininkas Rustemas Umerovas pirmadienį pareiškė, kad per dvi dienas trukusias derybas su JAV pareigūnais dėl karo su Rusija pabaigos buvo padaryta reikšminga pažanga, tačiau pabrėžė, kad kai kuriems klausimams išspręsti dar reikia tolesnių pastangų. „Pasiekėme didelę pažangą, nors kai kuriuos klausimus dar reikia toliau tobulinti“, – socialiniuose tinkluose po derybų Floridoje su JAV komanda, vadovaujama prezidento pasiuntinio Steve'o Witkoffo, teigė R. Umerovas.

Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas pirmadienį pareiškė, kad Ukrainai negali būti primestas joks taikos susitarimas ir kad Kyjivas bei jo sąjungininkai iš Europos turi būti įtraukti į bet kokį susitarimą, kuriuo siekiama užbaigti karą. „Turime aiškų veiksmų planą: jokio sprendimo dėl Ukrainos ir Europos be ukrainiečių ir be europiečių“, – sakė F. Merzas kartu su Lenkijos ministru pirmininku Donaldu Tusku Berlyne, netrukus po pokalbio telefonu su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu.

Irako naftos ministerija pirmadienį paskelbė pakvietusi JAV bendroves teikti pasiūlymus dėl naftos telkinio, kurį daugelį metų valdė Rusijos bendrovė „Lukoil“, kuriai Amerika pritaikė sankcijas. Naftos ministerija pareiškime teigė, kad ėmėsi „visų būtinų priemonių, kad tiesiogiai ir išskirtinai pakviestų kelias dideles Amerikos naftos bendroves (...) teikti pasiūlymus“ perimti „West Qurna 2“ telkinio pietų Irake, kuris, pasak „Lukoil“, yra vienas didžiausių naftos telkinių pasaulyje, valdymą.

Vykstant pokalbiams dėl Rusijos karo Ukrainoje pabaigos, ES užsienio politikos įgaliotinė Kaja Kallas įspėjo dėl vienpusiškų derybų. „Bijau, kad visas spaudimas bus daromas aukai“ ir „kad Ukraina turės daryti nuolaidų ir įsipareigoti“, sakė K. Kallas pirmadienį po ES gynybos ministrų susitikimo.

Rusija naudoja rusų kalbos mokymo programas Azijoje ir Afrikoje, siekdama išplėsti savo politinę įtaką ir skleisti propagandą, pranešė Ukrainos Nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos Dezinformacijos kovos centras, rašo „United24 Media“. Centras pranešė, kad „Rossotrudnichestvo“ (Kremliaus minkštosios galios, propagandos ir įtakos organizacija – aut. past.

JAV pasiuntinys Steve'as Witkoffas pirmadienį Floridoje surengė naują susitikimą su Ukrainos derybininku, šalies saugumo tarybos sekretoriumi Rustemu Umerovu, naujienų agentūrai AFP pranešė su šiuo klausimu susipažinę aukšto rango šaltiniai. „Umerovas ir Witkoffas dabar vėl susitiko“, – teigė šaltiniai, pridurdami, kad „vis dar kyla klausimų“ dėl JAV vadovaujamo plano, kuriuo siekiama užbaigti karą Ukrainoje.

Gardino (Baltarusija) teritorijoje sudužęs ir mėtęs baltos-raudonos-baltos spalvų vėliavėles dronas sukėlė įtūžį Minske, o dėl incidento pirštu baksnojama į Lietuvą. Baltarusijos užsienio reikalų ministerija teigia, kad dronas pažeidė šalies oro erdvę, o dėl šio incidento kaltinama Lietuva, rašo Baltarusijos leidinys „Naša Niva“. Ministerijos duomenimis, lapkričio 30 d. dronas kirto sieną iš Lietuvos Lazdijų rajono ir sudužo Gardino regione.

Per didelį gaisrą gyvenamajame komplekse Honkonge žuvusių žmonių skaičius išaugo iki 151. Kinijos specialiojo administracinio regiono institucijos pirmadienį pranešė, kad rasti dar penki kūnai. Taip pat dar yra dingusiųjų.  Didelis gaisras komplekse „Wang Fuk Court“ kilo praėjusį trečiadienį. Per jį sužeisti 79 asmenys, aštuoni jų – ugniagesiai.

Kirgizijos prezidentas Sadyras Žaparovas per sekmadienį vykusius šalies parlamento rinkimus turėjo progą sustiprinti savo įtaką – rinkimai sulaukė palyginti mažo rinkėjų susidomėjimo, o tai atspindi mažėjančią nacionalinės asamblėjos įtaką. Balsuoti galėjo apie 4,3 mln. Kirgizijos piliečių, tačiau kaip rodo duomenys, paskelbti valandą iki rinkimų pabaigos, balsavo tik apie 1,5 mln. rinkėjų.

Ukrainos ambasadorius Jungtinėje Karalystėje Valerijus Zalužnas sudavė smūgį prezidentui Volodymyrui Zelenskiui – diplomatas atvirai pareiškė, kad valstybė 2022-aisiais buvo palikta nepasiruošusi Rusijos invazijai. Kritiką jis išsakė tuo metu, kai V. Zelenskį purto korupcijos skandalas ir augantis spaudimas šalies viduje. V. Zalužnas, griežtai kritikavo V. Zelenskio vyriausybę: „2021 m. rugpjūčio mėn. buvau paskirtas Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vyriausiuoju vadu.

Popiežius Leonas XIV pirmadienį meldėsi prie krikščionių ir musulmonų gerbiamo Libano šventojo kapo, nešdamas taikos, vilties ir religinio sambūvio žinią konfliktų draskomam regionui. Skambant varpams Leono XIV papamobilis važiavo per lietų, o tai stebėjo tūkstančiai libaniečių, susirinkusių palei jo kortežo maršrutą į Anają, esančią apie 40 km nuo Beiruto. Kai kurie mojavo Libano ir Vatikano vėliavomis bei sveikindami mėtė gėlių žiedlapius ir ryžius link jo automobilio.

Lenkijoje netoli Žešuvo įvykusi sraigtasparnio tragedija nusinešė dviejų brolių gyvybes – tyrėjai aiškinasi, ar avariją galėjo nulemti itin prastos oro sąlygos ir tirštas rūkas, staiga pasiglemžęs pilotų orientaciją. Lenkijos prokuratūra pradėjo tyrimą dėl mirtinos tragedijos, įvykusios netoli Žešuvo, kur sudužo sraigtasparnis Robinson R44, skelba RMF24. Incidentas įvyko lapkričio 30 d. Avarijoje žuvo du broliai.

Remiantis „Ukrainska pravda“ šaltinių duomenimis, prieš atleidžiant Andrijų Jermaką iš prezidento kanceliarijos vadovo pareigų, Volodymyras Zelenskis konsultavosi su pagrindiniais vyriausybės nariais ir antikorupcinių institucijų darbuotojais. Tada jis kelias valandas apmąstė ir galiausiai pavedė parengti A. Jermako atsistatydinimo pareiškimą.  „Nusprendėme, kad to neišvengsime. Ir kad tai remia visi – nuo parlamentarų, saugumo tarnybų, visuomenės iki pagrindinių tarptautinių partnerių.