Daugiau apie tai – TV3 Žiniose.
Politikų pažadų skrynia visada bekraštė, tačiau šįkart fantazija labiausiai pasižymėjo Lietuvos liaudies partija mediku Eduardu Vaitkumi priešakyje. Buvęs „Drąsos kelio“ atstovas rinkėjams pergalės atveju žada atšaukti privilegijas valdžiai, apsaugą Vytautui Landsbergiui ir pranešti, ar gyva Garliavos mergaitė.
Atvirai prorusiška retorika dar prezidento rinkimuose pasižymėjęs Vaitkus dar norėtų priimti rusiškąjį užsienio agentų įstatymą, uždrausti mokyklose kalbėti apie LGBT asmenis bei atmesti Stambulo konvenciją, kurios Seimas dar nė neratifikavo.
Taikos koalicija su Mindaugu Puidoku ir Viktoru Uspaskichu šoka pinigų viliotinį. Kiekvienam naujagimiui jie žada atidaryti kaupiamąją sąskaitą, į kurią valstybė pervestų 15 tūkst. visų mokesčių mokėtojų eurų, o pinigai jaunuoliams atitektų sulaukus 21-erių. Dar Taikos koalicija neva rastų lėšų pensijas padidinti 40 proc., o algas medikams – 50 proc.
Iš Seimo išmestas Petras Gražulis dabar šokdina Europarlamentą ir rinkimuose dalyvauti negali, bet jo Tautos ir teisingumo sąjunga mielai suvestų sąskaitas su mandatą Gražuliui atėmusia institucija – po rinkimų naikintų Konstitucinį Teismą.
Artūro Zuoko „Laisvė ir teisingumas“ žada, kad jų pergalės atveju pensijos sieks tūkstantį eurų ir norėtų uždrausti naktinius lėktuvų skrydžius.
„Vienas iš būdų, kaip atsidurti dėmesio centre, tai yra atkreipti į save dėmesį radikaliais pareiškimais arba pažadais, kurie, švelniai tariant, nelabai įgyvendinami“, – komentuoja komunikacijos ekspertas Andrius Šuminas.
Kalba apie 4 dienų darbo savaitę
Pažarstyti biudžeto pinigų žada ir Lietuvos lenkų rinkimų akcija. Kiekvienam pensininkui ji esą skirtų po 400 eurų poilsiui. Vaiko pinigai esą dvigubėtų iki 200 eurų, o minimali alga pasiektų pusantro tūkstančio eurų.
O Pinskų Regionų partija demonstravo savotišką požiūrį į rinkimų programas. Partijos puslapyje Seimo rinkimų skiltyje buvo tik kandidatų sąrašas, o programa rašyta dar 2021-aisiais. Ten – pažadas skirti vaiko pinigus, nors jie įvesti dar 2018-aisiais.
Minimalią algą partija žada prilyginti vidutiniam darbo užmokesčiui. Kadangi programa neatnaujinta, anot Regionų partijos, ir nepriklausomybę Lietuva atkūrė prieš 31-erius, o ne 34-erius metus.
„Tai rodo, kaip partija žiūri į rinkimus, net nesivargina pateikti programos“, – teigia komunikacijos ekspertas.
Valstiečiai tikisi daugiavaikių šeimų balsų – šeimoms, auginančioms keturis ir daugiau vaikų, siūlo nemokėti GPM tol, kol jauniausia atžala sulauks pilnametystės. Dar daugiavaikėms šeimoms jie žada kompensuoti pusę automobilio sumos, o kiekvienam pirmokui prieš rugsėjį skirti po 300 eurų.
Sauliaus Skvernelio „Vardan Lietuvos“ programa kalba apie 4 dienų darbo savaitę, žada nemokamą maitinimą visiems mokiniams ir dalies būsto paskolos palūkanų kompensaciją gimus vaikui.
Lietuvos žaliųjų partija žada lengvatas elektromobilių pirkėjams bei augalinės kilmės produktams – skatina vegetarinę mitybą. Dar žalieji gaivina metro idėją Vilniuje, tiesa, privačiomis kažkieno lėšomis.
Nacionalinio susivienijimo nuomone, Lietuvoje vyksta „karas“ prieš šeimą, o pati šalis esą kolonizuojama užsieniečių. Tad į Seimą patekusi Vytauto Sinicos partija nutrauktų finansines paskatas įdarbinti užsieniečius, mokyklose pašalintų lytinio švietimo temas ir, jos žodžiais, LGBT ideologiją. Pats Sinica yra rašęs, kad reikia naikinti Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybą.
Kur buvo ketverius metus?
Neįprastų dalykų slypi ir už antisemitines kalbas iš Seimo pasitraukusio Remigijaus Žemaitaičio partijos programoje. „Nemuno aušra“ skelbia, kad reformoms švietimo, mokslo, sveikatos srityse paskelbtų ketverių metų, o mokesčių reformoms – dvejų metų moratoriumą. Kitaip tariant, reformas atidėtų pusei ar net visai kadencijai. Tik ką tada veiktų Seime šiais klausimais?
„Partija, kuri sako, kad mes nieko nedarysim. Kam tada rinkti žmones, kurie planuoja nieko nedaryti“, – sako politologas Ignas Kalpokas.
Apie neužbaigtus darbus kalbanti Laisvės partija išskiria ir negirdėtą idėją – siektų sukurti žmogaus teisių ministro poziciją, bet be ministerijos.
O štai Liberalų sąjūdis žeria nemažai gražiai rinkėjams skambančių pažadų. Pavyzdžiui, penkiais procentais mažinti gyventojų pajamų mokestį, o būtiniausiems maisto produktams PVM mažinti iki penkių procentų. Politologai pastebi, kad Liberalų sąjūdžio programa jau prisiderinusi prie kairiųjų pažiūrų – partija yra tarp galimų socdemų koalicijos partnerių.
„Yra galvojama apie tai, kad turbūt reikės sąlyčio taškų ne su Tėvynės sąjunga ir ne su Laisvės partija. Į tai iš dalies ir orientuota programa“, – kalba politologas Kalpokas.
Konservatoriai surašė didžiulę programą – stiprios valstybės viziją. Tačiau įdomiai valdančiųjų lūpomis skamba teiginiai apie „šlubuojančią demokratiją“ ar „išsikvėpusį ekonominį modelį.“
„Kyla tas klausimas, o kur jūs buvot ketverius metus? Kai kuriais atvejais, būtent apie Tėvynės sąjungą, kur yra siūlomi nauji modeliai, gaivinimai ir panašūs dalykai“, – teigia Kalpokas.
Žada viską ir visiems
Na, o jei dauguma partijų savo pažadus nutaikiusios į konkrečias auditorijas, reitingų lyderiai socdemai žada kone viską ir visiems – nuo renovacijos išlaidų padengimo iki žvyrkelių išasfaltavimo.
„Socdemai žada aukso kalnus absoliučiai visoms visuomenės grupėms, tada kyla klausimas, kaip tuos pažadus reikės įgyvendinti“, – komentuoja politologas.
Politologai ir komunikacijos ekspertai pastebi, kad programų turinys sunkiai pasiekia rinkėjų ausis.
„Pagrindinė problema – kad partijoms sunkiai sekasi išsigryninti ir iškomunikuoti savo pagrindines žinutes“, – tikina A. Šuminas.
Visgi, žmonės esą nėra linkę lengvai užkibti ant dosnių pažadų kabliuko, nors populizmas būdingas tiek naujoms, tiek jau parlamentinėms partijoms.
„Reikalinga emocija, reikalingas jausmų sužadinimas. Be populizmo tai pakankamai sunku padaryti“, – sako komunikacijos ekspertas Šuminas.
Tačiau dažniausiai apsisprendimą prie balsadėžės lemia paprasčiausios simpatijos ir antipatijos. Daugybę partijų mintyse rinkėjai jau būna atmetę, o renkasi dažniausiai iš dviejų-trijų sąrašų.
Daugiau apie tai – TV3 žiniose.
