Seimo rinkimai 2024

Pirmasis rinkimų etapas baigėsi ir visą savaitę po jų politinės partijos strategavo, su kuo geriausia būtų sudaryti koaliciją. Remigijaus Žemaitaičio „Nemuno aušra“ po pirmojo etapo užsitikrino trečią vietą, tačiau susidūrė su problema – kol kas pirmaujantys socialdemokratai su jais sudaryti koalicijos nenori.

Politinės partijos rinkimams jau surinko puspenkto milijono eurų. Pinigus, norintieji pakliūti į Seimą, leidžia kas kaip išmano – perka ne tik tradicinę reklamą, bet ir patys bando sužibėti sava kūryba. Vis tik milijonai eurų dar ne pabaiga – istorija rodo, kad norint laimėti rinkimus Lietuvoje, reikia išleisti gerokai daugiau, tad sumos neabejotinai augs. Tiesa, sumos augs ne tiek daug, kiek išleidžia kaimynų lenkų politikai, bet žymiai daugiau, nei rinkimai kainuoja latviams.

Inesa pasakoja, kad po veterinaro raginimų atlikti kastraciją savo šuniui, jai ir jos šeimai teko patirti tikrą siaubą. Dėl atsiradusių komplikacijų po operacijos augintinis vos galėjo paeiti ir atsigulti. Vėliau paaiškėjo, kad operaciją atlikęs veterinaras ją atliko netinkamai, o Inesai pasidalinus savo patirtimi socialinėje erdvėje, atsirado ir daugiau žmonių liudijimų dėl šio Palangoje praktikuojančio gyvūnų gydytojo.

Prezidento rinkimų užstatai kol kas bus grąžinti tik dviem buvusiems kandidatams – Valdui Tutkui ir Aurelijui Verygai, keturi kandidatai jų išvis neatgaus. Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) penktadienį nusprendė rinkimų užstatus – po beveik 9 tūkst. eurų – V. Tutkui ir A. Verygai grąžinti, nes jie laiku atšaukė savo pareiškinius dokumentus. V. Tutkui nepavyko surinkti 20 tūkst.

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) lyderis Ramūnas Karbauskis sako, kaip partijos Seimo rinkimų štabo vadovas padaręs nemažai klaidų. „Aš padariau tikrai nemažai klaidų, kaip štabo vadovas ir galbūt taktikoje. Mes apie tai šnekėsime jau po rinkimų“, – Žinių radijui penktadienį sakė „valstiečių“ lyderis. LVŽS per pirmąjį Seimo rinkimų turą gavo 7,02 proc.

Kol kas nėra indikacijų, kad Pasaulio lietuvių apygardos paštu atkeliaujantys balsai reikšmingai pakeistų situaciją galutinėje pirmojo Seimo rinkimų turo lentelėje, sako Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) pirmininkė Lina Petronienė. Pasak jos, šiuo metu VRK yra sulaukusi kiek daugiau nei 3000 rinkėjų vokų iš jau balsavusių užsienio valstybių. „Nuo pirmo turo iki šiol yra sugrįžę šiek tiek daugiau nei 3000 rinkėjų vokų. Aišku, dar šiandien gali dalis sugrįžti.

Bent 40 parlamentarų jau kraunasi daiktus ir ruošiasi baigti darbą Seime. Jie gaus išeitines nuo 13-kos iki maždaug 20-ties tūkstančių eurų – tam valstybė skirs maždaug pusantro milijono. Kai kurie išeina pritrūkę balsų – tarp jų Seimo vicepirmininkas, laisvietis Vytautas Mitalas, teisingumo ministrė Dobrowolska.

Koalicijos dėlionė – kas su kuo ir kaip valdys Lietuvą artimiausius ketverius metus? Lietuvos socialdemokratų partija (LSDP) su „Vardan Lietuvos“ demokratais skaičiuoja ir svarsto – iš ko sulipdyti būsimą koaliciją. O lipdyti nelengva, mat socdemai vengia ir konservatorių, ir Žemaitaičio „Nemuno aušros“. O kviestis valstiečius trukdo Sauliaus Skvernelio ir Ramūno Karbauskio pykčiai. Bet panašu, kad socdemai imsis taikdario vaidmens.

Pirmąjį Seimo rinkimų turą laimėjusių socialdemokratų lyderė Vilija Blinkevičiūtė nesureikšmina tarp potencialių valdančiosios daugumos partnerių – „valstiečių“ ir demokratų „Vardan Lietuvos“ – vyraujančių nesutarimų. Politikė sako, kad šiuo metu politinių jėgų pasirinkta aštri retorika viena kitos atžvilgiu yra priešrinkiminis reiškinys. Tuo metu po antrojo turo, neabejoja V. Blinkevičiūtė, šioms trims politinėms jėgoms pavyks rasti kompromisinius sprendimus.

Po pirmojo Seimo rinkimų turo už socialdemokratų nugarų likusiems konservatoriams neskubant pripažinti pralaimėjimo, Laisvės partijos pirmininkė Aušrinė Armonaitė tikina, kad Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) viltys formuoti koaliciją išblėso su nesėkmingu jos vadovaujamų „laisviečių“ pasirodymu. „Mane stebina ta viltis, neva konservatoriai dar turi kažkokių šansų formuoti valdančiąją daugumą.

Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) trečiadienį nusprendė, kad nėra pagrindo perskaičiuoti rinkėjų balsų Sūduvos šiaurinės apygardoje. Už tokį sprendimą balsavo devyni VRK nariai, vienas buvo prieš. Minėtoje apygardoje į antrą Seimo rinkimų turą pateko socialdemokratas Darius Jakavičius su 25,94 proc. balsų ir „valstietis“ Giedrius Surplys su 18,82 proc. balsų.  Prašymą perskaičiuoti balsus pateikė konservatorė Irena Haase, nuo G. Surplio atsilikusi 62 rinkėjų balsais.

Seimo ir Vyriausybės koridoriuose – naujų algų laukimo nuotaikos. Kadencija baigianti dabartinės valdžios atstovai neslepia, kad dirbti už kiek daugiau nei 2000 eurų didelio noro nėra, nes tokių pinigų vos pakanka išgyvenimui.Naujiems seimūnams alga į rankas didės nuo 2100 iki 3800 eurų. Dar didesnis šuolis numatomas Seimo pirmininkui ir žmogui, kuris vadovaus Vyriausybei.  Naujienų portalas tv3.lt primena, kad Seimo vicepirmininkai gautų – 4600 eurų.

Socialdemokratams, „valstiečiams“ ir Demokratų sąjungai „Vardan Lietuvos“ ketinant formuoti naują valdančiąją daugumą, liberalas Eugenijus Gentvilas kartoja, kad jo atstovaujama jėga negalėtų dirbti vienoje koalicijoje su oligarchų valdomomis partijomis. Visgi, ilgametis Seimo narys tikina – Liberalų sąjūdis galėtų tam tikrais klausimais netiesiogiai paremti tokią koaliciją, jeigu ši neturėtų užtikrintos balsų persvaros parlamente.

Prezidento vyriausiasis patarėjas Frederikas Jansonas sako, jog po pirmojo turo antisemitizmu kaltinamo Remigijaus Žemaitaičio retorika pradėjo keistis. Visgi, pažymi jis, tai, ar „Nemuno aušra“ bus valdančiojoje daugumoje ir kokius postus galėtų turėti R. Žemaitaitis, priklausys nuo Seimo. „Po pirmojo rinkimų turo pono Žemaitaičio retorika jau šiek tiek kinta. Žmogus bent jau bando paaiškinti, ką yra pasakęs, prikalbėjęs“, – trečiadienį LRT radijui teigė F. Jansonas.

Po perskaičiavimo Centro-Žaliakalnio vienmandatėje rinkimų apygardoje į antrąjį rinkimų turą išėjusių kandidatų pozicijos liko tos pačios, praneša Vyriausioji rinkimų komisija (VRK). Primenama, kad antrajame ture spalio 27-ąją šios rinkimų apygardos rinkėjai rinks arba konservatorių lyderį Gabrielių Landsbergį, arba liberalą Simoną Kairį. Trečioje vietoje liko į antrąjį turą nepatekusi politinės partijos „Nemuno aušra“ atstovė Jolanta Juozapavičienė.

Po pirmojo Seimo rinkimų turo daugėja prašymų perskaičiuoti balsus vienmandatėse apygardose. Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) trečiadienį rengia posėdį, kuriame nagrinės skundą dėl Sūduvos šiaurinės apygardos rinkimų komisijos sprendimo neperskaičiuoti šios apygardos rinkėjų balsų.  Čia į antrą turą pateko socialdemokratas Darius Jakavičius su 25,94 proc. balsų ir „valstietis“ Giedrius Surplys su 18,82 proc. balsų.

Pokytis Panemunės vienmandatės rinkimų apygardos rezultatų lentelėje, praneša Vyriausioji rinkimų komisija. Trečiadienio naktį baigus perskaičiuoti rezultatus šioje apygardoje, paaiškėjo, kad su daugiausiai balsų surinkusia Gintare Skaiste (Tėvynės sąjunga – Lietuvos krikščionys demokratai) antrajame rinkimų ture varžysis Audrius Radvilavičius (Lietuvos socialdemokratų partija), kuris į kitą rinkimų etapą patenka turėdamas 3 balsų persvarą ir trečioje vietoje palikęs Edgarą Gudyną iš politinės ...

Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) praneša apie pokytį Panemunės vienmandatės rinkimų apygardos rezultatų lentelėje.  Trečiadienio naktį baigus perskaičiuoti rezultatus šioje apygardoje, paaiškėjo, kad su daugiausiai balsų surinkusia Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų atstove Gintare Skaiste antrajame rinkimų ture varžysis socialdemokratas Audrius Radvilavičius, kuris į kitą rinkimų etapą patenka turėdamas 3 balsų persvarą ir trečioje vietoje palikęs Edgarą Gudyną iš politinės...

Pirmoji Seimo rinkimų balsų perskaičiavimo auka: Gintautas Paluckas. Po sekmadienio socialdemokratas džiaugėsi patekęs į antrąjį rinkimų turą, tačiau po perskaičiavimo paaiškėjo, kad liko trečias. Vyriausioji rinkimų komisija dėl klaidų kaltina nuovargį ir per daug panašias politikų pavardes. Daugiau apie tai – TV3 žinių reportaže.

Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD) žinoma kaip partija, turinti ištikimus rinkėjus ir gerą palaikymą miestuose. Nors 2024 metų Seimo rinkimų rezultatai parodė, kad valdančiųjų kėdes greičiausiai teks užleisti socialdemokratams, antrasis turas konservatoriams dar turėtų atnešti kraitelę mandatų.  Nors po pirmojo Seimo rinkimų turo paaiškėjo, kad antroje vietoje liko ne „Nemuno aušra“, o TS-LKD, žvelgiant į balsavimą, konservatorių palaikymas krito.

Į Seimą besiveržusių prokremliškų partijų ambicijos laimėti rinkimus dužo į šipulius. Kolosalų fiasko patyrė reanimuoti „Darbo partiją“ pasišovęs Viktoras Uspaskichas, kuriam nepadėjo ir su kitais Rusijos gerbėjais suformuota koalicija. Savo dainomis Lietuvos neprikėlė ir, panašu, jau nebeprikels Petro Gražulio kompanija.

Naujajame Seime netrūks naujų veidų, o su kai kuriais politikais teks atsisveikinti. Po pirmojo Seimo rinkimų turo jau aišku, kad bent 42 dabartinio parlamento narių tikrai nebepamatysime naujajame Seime. Tarp jų – ir teisingumo ministrės Ewelinos Dobrowolskos, Seimo vicepirmininko Vytauto Mitalo, buvusio žemės ūkio ministro Kęstučio Navicko, Antano Matulo, Mindaugo Puidoko, Valdemaro Valkiūno bei kitų. Kai kurie iš jų pasidalijo, ką veiks toliau.

Paaiškėjo, kad naujos kadencijos Seime netrūks ir gerai praeityje žinomų veidų. Po keliolikos metų pertraukos į Parlamentą, tikėtina, sugrįš Antanas Nedzinskas, šį kartą su socdemais. Nemaži šansai, kad į parlamentą grįš ir jame jau buvusi Birutė Vėsaitė. O štai su valstiečiais į Seimą patekti šansų dar nelaidoja ir galiūnas Žydrūnas Savickas. Viskas bus aišku po antro rinkimų turo.

Ar Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS) tikrai perkopė reikiamą 7 proc. kartelę, paaiškės tik po penktadienio – kai bus suskaičiuoti visi Pasaulio lietuvių apygardos rinkėjų balsai. Vyriausios rinkimų komisijos (VRK) teigimu, vis dar laukiama visų paštu atkeliaujančių rinkėjų balsų.

Dar iki Seimo rinkimų apie būtinybę bendradarbiauti su socialdemokratais kalbėjęs Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) pirmininkas Ramūnas Karbauskis antradienį ketina susitikti su pastarosios politinės jėgos lydere Vilija Blinkevičiūte. „Mes kalbamės, susirašome, šiandien tikriausiai susitiksime. Vyksta tai, kas turi vykti po pirmojo rinkimų turo. Mes aiškiai pasakėme, kad remsime socialdemokratų kandidatus.

Antradienį, 10.45 val., gautas Lietuvos socialdemokratų partijos prašymas dar kartą perskaičiuoti Utenos vienmandatės rinkimų apygardos biuletenius, praneša Vyriausioji rinkimų komisija.  Prašymas adresuotas Utenos rinkimų apygardai ir Vyriausiajai rinkimų komisijai. „Artimiausiu metu bus sprendžiama, ar šį prašymą tenkinti. Apie priimtą sprendimą informuosime visuomenę ir žiniasklaidą“, – praneša VRK.

Lietuvos socialdemokratų partija (LSDP) tikisi suformuoti iš 80 politikų sudarytą trijų šiuo metu opozicijoje esančių partijų valdančiąją koaliciją, sako politinės jėgos vicepirmininkas Gintautas Paluckas. Ji pabrėžė, kad mažumos Vyriausybės variantas nėra svarstomas.

Socialdemokratų lyderei Vilijai Blinkevičiūtei nematant galimybių formuoti koalicijos su „Nemuno aušra“, pastarosios politinės jėgos atstovė Agnė Širinskienė sako, kad šiuo metu projektuojama valdančioji dauguma nebūtų stabili. Pasak politikės, daugiausia abejonių kelia Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) trapumas.

Rinkėjai tarė savo žodį. Po ilgesnės nei 20-ies metų pertraukos Seimo rinkimų pirmajame ture nugalėjo ir daugiamandatėje apygardoje daugiausia mandatų susišlavė Vilijos Blinkevičiūtės vadovaujami socialdemokratai, kurie ne tik trankiai su vaišėmis ir dainomis štabe atšventė pergalę, bet ir pradėjo konstruoti naują valdančiąją daugumą kartu su Sauliaus Skvernelio „demokratais“. Apie tai, kokios išvados po pirmojo rinkimų turo ir kokie galimi koalicijos variantai, naujienų portalo tv3.lt lai...

Konservatorė Monika Navickienė sako nesvarstanti vykti į Europos Parlamentą (EP), jei pirmas už brūkšnio likęs Liudas Mažylis nuspręstu dirbti Seime. Anot politikės, jos galimybės Lietuvai atstovauti Briuselyje tėra teorinės. „Nėra tokios temos, tai yra teorinės galimybės, kurių nesvarstau“, – antradienį žurnalistams Seime teigė M. Navickienė. „Nei mano gyvenimo plane „a“, nei plane „b“, nei „c“ – to nėra. Tikrai kol kas mano svarstymuose nėra tokios temos“, – akcentavo ji.

Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen kritikuoja į Seimą išrinktus politikus, kurie negavę reikšmingų postų ketina atsisakyti tautos suteikto mandato. Visgi, parlamento vadovė nemano, kad tokiems asmenims reikėtų svarstyti taikyti kokias nors nuobaudas.

Prezidento vyriausiajam patarėjui Frederikui Jansonui pareiškus, kad prie gerų „Nemuno aušros“ rezultatų Seimo rinkimuose prisidėjo ir konservatoriai, Liberalų sąjūdžio lyderė Viktorija Čmilytė-Nielsen tikina taip nemananti. Anot jos, kaltinti Tėvynės sąjungą-Lietuvos krikščionis demokratus (TS-LKD) yra paprasčiausiai patogu. „Kaltę galima permetinėt kaip karštą bulvę. Gana populiaru konservatorius dėl visko kaltinti, bet aš taip nemanau. Yra tam tikras protesto balsas.

Po abiejų Seimo rinkimų turų daugiausia Seimo narių mandatų bus iškovoję socialdemokratai, tačiau panašaus skaičiaus vietų parlamente gali tikėtis ir konservatoriai. Ši BNS prognozė parengta apklausus keturis politikos žinovus apie antrojo turo baigtį kiekvienoje vienmandatėje apygardoje. Per pirmąjį rinkimų turą iš viso jau išrinkti 78 parlamento nariai – 70 daugiamandatėje apygardoje ir aštuoni – vienmandatėse. Po dviejų savaičių antrasis turas vyks 63 vienmandatėse apygardose.

Parlamentarė, „Nemuno aušros“ atstovė Agnė Širinskienė sako, kad be šios partijos bus sudėtinga sudaryti stabilią ir tvarią centro kairės koaliciją.  „Tikrai matome skaičius ir juos paskaičiuojame, manau, pakankamai realiai. Suprantame, kad rinkėjų dėka turėsime kažkur apie dvidešimt ar dvidešimt kelis frakcijos narius.

Dvi kadencijas Lietuvai vadovavęs prezidentas Valdas Adamkus sako, jog Remigijaus Žemaitaičio „Nemuno aušros“ pasirodymas Seimo rinkimuose jo nenustebino. Anot buvusio šalies vadovo, palankios perspektyvos šiai politinei jėgai buvo matomos jau anksčiau. V. Adamkus tikina atidžiai stebėjęs ir tai, kaip sekmadienį vykę rinkimai baigsis dabartiniams valdantiesiems konservatoriams.

Vyriausiajai rinkimų komisijai (VRK) perskaičiavus balsus Utenos vienmandatėje apygardoje, socialdemokratas Gintautas Paluckas liko trečias ir į antrąjį rinkimų turą nepateko. Antrajame rinkimų ture G. Paluckas turėjo varžytis su pirmąją vietą užėmusiu save išsikėlusiu Vitalijumi Šeršniovu, tačiau perskaičiavus balsus paaiškėjo, kad pasikeitė į antrąjį rinkimų turą išėjusių kandidatų dvejetukas.

Nors sekmadienį baigėsi tik pirmasis Seimo rinkimų turas, socialdemokratai jau skelbia pergalę ir teigia formuojantys valdančiąją koaliciją kartu su Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“. Tačiau kas galėtų būti kiti partneriai, vis dar neaišku – užkulisiuose minimi liberalai ir valstiečiai, bet ar jų pakaktų daugumai? Nuošalyje likę konservatoriai tiki – šios diskusijos vyksta per anksti, nes po dviejų savaičių dar gali viskas pakeisti.

Užbaigti nebaigtus darbus naujame Seime žadėjusi Laisvės partija liko už borto, nepasiekė 5 proc. partijai privalomo barjero. Politologų manymu, partija klimpsta į užmarštį, o jų nesėkmę nulėmė negebėjimas įrodyti, kad išmano daugiau nei vieną temą. Dalinasi prognozėmis, kaip trims partijos vienmandatinkams seksis antrame ture.  Laisvės partija, gavusi 4,5 proc. rinkėjų balsų neįveikė minimalios 5 proc. kartelės, taigi į Seimą nepateko.

Seimo rinkimų pirmasis turas jau praėjo, vakar vakare visa Lietuva įsitempę stebėjo rezultatus. Pradėjus aiškėti lyderiams, partijų pirmininkai suskubo tartis dėl galimų koalicijų. Šįvakar laidoje „Didieji TV3 debatai“ – rinkimų apžvalga. Partijų lyderiai vertins savo rezultatus ir dėlios ateities perspektyvas.

Politinėje erdvėje kylant, dingstant ar persitvarkant įvairioms partijoms Lietuvos socialdemokratų partija (LSDP), Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD) ir Liberalų sąjūdis jau trečią kartą tvirtai žengia į Seimą. Tačiau ar tikrai šios partijos yra tokios nepajudinamos? Naujienų portalas tv3.lt kviečia pasižiūrėti, kaip socialdemokratams, konservatoriams ir liberalams sekėsi per pastaruosius trejus Seimo rinkimus.

Lietuvos žaliųjų partijos pirmininkė Ieva Budraitė pripažįsta, kad Seimo rinkimai jos partijai po, jos teigimu, ganėtinai sėkmingų Europos Parlamento rinkimų buvo nuviliantys. Anot jos, artimiausiame partijos narių suvažiavime spręsis, ar partija toliau seks jos matoma vizija.

Pirmąjį Seimo rinkimų turą nedideliu balsų skirtumu laimėjo opozicinė Lietuvos socialdemokratų partija (LSDP), jai ant kulnų lipa valdantieji konservatoriai. Šiuo metu valdančiojoje koalicijoje dirbančiai Laisvės partijai nepavyko perkopti 5 proc. rinkimų barjero.  Apie tai, kaip atrodys naujoji valdžia ir kas formuos koaliciją, naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diskutuoja politologai Vladimiras Laučius ir Rima Urbonaitė.

Po pirmojo Seimo rinkimų turo už socialdemokratų nugarų likusios konservatorių partijos pirmininkas Gabrielius Landsbergis neskuba pripažinti savo vadovaujamos politinės jėgos pralaimėjimo. Pasak jo, reikia sulaukti antrojo turo ir neatmesti scenarijų, kad Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD) vienokiu ar kitokiu būdu galėtų būti valdančiojoje daugumoje.

Partiją „Laisvė ir teisingumas“ sąrašo lyderis Artūras Zuokas teigia, kad šių Seimo rinkimų metu buvo „pramuštas dugnas“ – partija susilaukė išskirtinai mažo rinkėjų palaikymo. Visgi, politikas mano, kad vis dar galima tikėtis dviejų mandatų Seime, jei antrame ture bus pasiektos pergalės Švenčionių ir Naujininkų–Rasų vienmandatėse apygardose. „Mes galvojome, kad jau Europos parlamento rinkimų metu pasiekėme dugną, gaudami labai nedaug balsų. Bet pasirodo, kad šį kartą pramušėme dugną.

Į Seimą nepatekusio Nacionalinio susivienijimo vienas iš lyderių Vytautas Radžvilas sako dar sekmadienio rytą bendrapartiečius įspėjęs apie Remigijaus Žemaitaičio vedamos „Nemuno aušros“ sėkmę – esą jų politinės jėgos balsus susišlavė naujai susikūrusios partijos „cunamis“. „Vakar rytą rašytame bendražygiams laiške aš įspėjau, kad šitie rinkimai mums bus nesėkmingi. Todėl, kad buvo aišku, kad laukia tai, kas vakare pasirodė besą pono Žemaitaičio partijos cunamis.

Lietuvos lenkų rinkimų akcijos - Krikščioniškų šeimų sąjungos (LLRA-KŠS) nariai mano, kad partija Seimo rinkimuose neperkopė 5 proc. kartelės dėl Eduardo Vaitkaus dalyvavimo Šalčininkuose, kuris, pasak jų, sukiršino Pietryčių Lietuvos gyventojus. Kaip aiškino LLRA-KŠS atstovas Jaroslav Narkevič, E. Vaitkaus dalyvavimas rinkimuose, tai mažumų atstovų sukurtas „projektas“. „Mūsų oponentai sukūrė ne vieną projektą, kuris nukreiptas į mūsų partijos palaikytojų skaldymą.

Seimo rinkimų pirmasis turas jau praėjo, visa Lietuva vakar įsitempę stebėjo rezultatus. Kviečiame susipažinti, kas vadovaus naujajam Seimui, kokios buvo išrinktos partijos kartu su savo lyderiais bei vienmandatėse išėję asmenys, pagal Vyriausiosios rinkimų komisijos duomenis.

Širvintų rajono merė Živilė Pinskuvienė tikina, jog ir konservatorių, ir „Nemuno aušros“ sėkmingą pasirodymą rinkimuose lėmė šių partijų retorika viena kitos atžvilgiu. „Patys konservatoriai pasidarė, kartu su Konstituciniu Teismu, Žemaitaičio interpeliaciją. Nuo čia prasidėjo visa banga. Tai buvo naudinga konservatoriams, tai buvo naudinga ir pačiam R. Žemaitaičiui“, – pirmadienį vykusioje spaudos konferencijoje kalbėjo Ž. Pinskuvienė.

Dėl mažo skirtumo tarp antros ir trečios vietų laimėtojų balsus planuojama perskaičiuoti šešiose rinkimų apygardoje. Pasak Vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininkės Linos Petronienės, dar viena šiemet numatoma naujovė – antrajame ture Panemunės rinkimų apygardoje kandidatuos ne du, kaip įprasta, o trys politikai.