Laisvės partija, gavusi 4,5 proc. rinkėjų balsų neįveikė minimalios 5 proc. kartelės, taigi į Seimą nepateko.
Tačiau pagrindinė „laisviečių“ tema, kelta per paskutiniąją 4 metų kadenciją, nežlugo. Mat partnerystės įstatymu rūpintis žada socialdemokratai.
O „laisviečių“ likimą ateinančius 4 metus politologai numato gana liūdną. Istorijos mokslų daktaras Bernaras Ivanovas įsitikinęs, kad Laisvės partijos, kaip tokios, Seime nebeliks.
„Greičiausiai finale mes marysime, kaip tie keli kandidatai prisijungs prie Liberalų sąjūdžio ir pamiršime apie tai, kad buvo kažkokia Laisvės partija“, – atkreipė dėmesį B. Ivanovas.
Vis dėlto trims partijos nariams prasiskynus kelią į antrą turą vienmandačių rinkimuose politologai prognozuoja šiokią tokią sėkmė.
Partnerystės įstatymas galėtų būti įteisintas ir be laisviečių
O Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto Politikos komunikacijos tyrimų centro vadovo Lino Kontrimo manymu, partnerystės įstatymo klausimas spręstųsi ir be laisviečių.
„Todėl Partnerystės įstatymas nėra Laisvės partijai išlikimo garantas, nes jie nebeturi frakcijos, nors priėmus jį galės sakyti: užbaigėme žadėtą darbą“, – tikino L. Kontrimas.
Naujienų portalas tv3.lt primena, kad socialdemokratų lyderė Vilija Blinkevičiūtė pripažino, kad prie Laisvės partijos kelto klausimo dėl Partnerystės įstatymo reikės grįžti. Neatmeta galimybės jo įteisinti.
„Partnerystės įstatymas yra bendraeuropinis trend'as ir socialdemokratai prie to grįžti žadėjo“, – pažymėjo politologas B. Ivanovas.
Trys vienmandatininkai antrame ture kausis su konservatoriais
Vadinamoje konservatorių tvirtovėje, sostinėje, kur vienmandatėse apygardose neretai laimi konservatoriai, šįkart į antrą turą vietas išsikovojo ir keli „laisviečiai“.
Pagal L. Kontrimą, pastarieji daug ryškių asmenybių savo gretose neturi, todėl nenuostabu, kad kelios geriau žinomos patyrė sėkmę.
Laisvės partijos lyderė Aušrinė Armonaitė Pasaulio lietuvių vienmandatėje pateko į antrąjį turą, surinkusi 0,27 proc. balsų mažiau nei antrame ture su ja susigrumsianti konservatorė Dalia Asanavičiūtė su 29,43 proc. balsų.
Taip pat kelią į antrą turą Žirmūnų apygardoje prasiskynė Morgana Danielė su 15,02 proc. rinkėjų palaikymo ir kausis su konservatore Paule Kuzmickiene, surinkusia 30,83 proc.
O štai Tomas Vytautas Raskevičius Naujamiesčio-Vilkpėdės apygardoje išsikovojo 20, 58 proc. rinkėjų balsų, todėl antrame ture stos prieš konservatorių Žygimantą Pavilionį, surinkusį 25,8 proc.
B. Ivanovo įsitikinimu, laisviečiams vienmandatėse apygardose antras turas gali būti sėkmingas, mat konservatoriai – ne antro turo partija.
Tuo metu L. Kontrimas antrame ture jiems sėkmės prognozuoti neskubėjo, mat įmanoma, kad konservatoriai išlaikys įtaką ir mandatus susirinks.
Nepalanki koalicija su konservatoriais: „Mynė ant Laisvės partijos programos“
Pasak B. Ivanovo, praėjusius 4 metus Laisvės partija patyrė tarsi konservatorių žaibolaidį, kuris sutrukdė šįkart pasiekti pakankamų rezultatų, sakė B. Ivanovas.
„Partnerystės įstatymo temą konservatoriai pavertė raudonu skuduru, šou, vietoj to, kad priimtų, ir tuo pačiu tai tapo priemone talžyti Laisvės partiją. Laisvės partijai daugiausiai teko akumuliuoti politinių smūgių, bet neaišku, kiek konservatoriai tą darė sąmoningai“, – svarstė politologas.
Šis fenomenas nustebino ir L. Kontrimą, esą laisviečiai per ramiai išbuvo 4 metus valdžioje, kai valdančiosios koalicijos partneriai konservatoriai akivaizdžiai „mynė ant Laisvės partijos programos“.
Tikino, kad partija neįrodė išmananti daugiau nei vieną klausimą
L. Kontrimas pažymėjo, kad partijos nesėkmę labiausiai nulėmė tai, kad partija esą nesugebėjo įrodyti, kad išmano daugiau nei vieną klausimą.
„Galbūt jie patys netikėjo, kad jie susikūrė ne tik partnerystės įstatymui įteisinti. Kadangi prieš pat rinkimus jie sakė turintys nebaigtų reikalų vartodami daugiskaitą, rinkėjai nesuprato žinutės, nes žinojo, kad jų tik viena pagrindinė problema buvo iškelta“, – tvirtino politologas.
Negana to, jų kampanija, L. Kontrimo teigimu, buvo neįdomi ir rinkėjų nesužavėjo.
Tačiau panašu, kad šių rinkimų nepalanki baigtis Laisvės partijai nebuvo tokia ir netikėta, mat praeituose rinkimuose laisviečiams sėkmė nusišypsojo dėl protestinių balsų prieš oponentus.
„Partijos sėkmę praeituose nulėmė protestiniai balsai po praeitos Ramūno Karbauskio ir Sauliaus Skvernelio kadencijos, tai nebuvo partijos tikras branduolinis elektoratas“, – paaiškino B. Ivanovas.
Pridūrė, kad partija buvo rinkta daugiausia vyrų didžiuosiuose Lietuvos miestuose.