Apie tai, kas sudėtingiausia viešinant skaudžias žmonių istorijas, kaip užtikrinti jų saugumą ir ar galima rasti efektyvius sprendimus giluminėms visuomenės problemoms – naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diskutuoja visuomenininkas, žurnalistas ir buvęs premjero Sauliaus Skvernelio patarėjas Skirmantas Malinauskas.
Kodėl nusprendėte paviešinti istoriją apie Kauno rajone gyvenančias moteris, kurias persekioja buvęs kaimynas ir viena jų – jo buvusi žmona? Kodėl, jūsų manymu, svarbu kalbėti apie tokias dramatiškas situacijas, kai pavojus kyla žmonių gerovei, sveikatai ir net gyvybei?
S. Malinauskas: Aš labai trumpai pasakysiu: Lietuvoje yra daug temų, kurios galbūt rečiau pasiekia viešumą, jos galbūt yra šiek tiek jautresnės. O jeigu pasiekia tą viešumą, tai dažniausiai tokiuose pramoginiuose formatuose, kur tiesiog žmonės vieni su kitais pasipyksta, bet jos šiaip jau yra labai skaudžios.
Aš kažkada ėmiausi temos apie tiesiog moters persekiojimą, ten tikrai žmogus turėjo labai daug problemų su teise anksčiau ir man pradėjo rašyti moterys, kurios patiria įvairaus pobūdžio persekiojimą. Aš buvau nustebęs, kad jų yra tiek daug, aš buvau nustebęs, kokios tai yra dažnai nepastebimos, bet tokios buitinės, įprastos situacijos.
Pavyzdžiui, moteris negali būti namuose, prieš ją nėra naudojamas fizinis smurtas, bet jos kaimynai mato po langais tą patį žmogų. Jis jos laukia mašinoje, ją persekioja, ateina į darbą. Dažnai tai būna įvairus dėmesys, tai gali būti kažkokios ten gėlės ar panašiai, bet tai yra daroma taip, kad tu supranti, jog tu visą laiką esi kažkieno stebima.
Tai yra dalykai, kurie paskui perauga į grasinimus, kad jeigu tu nesielgsi taip, kaip aš noriu, tai bus blogai. Moterys išsikelia į kitus miestus, slepiasi, ypač problematiška, jeigu yra maži vaikai – buvau nustebęs, kad yra toks mastas.
Kitas dalykas, aišku, mes turime dar vieną bėdą, tai šiuo atveju Kauno problema yra tokia, kad yra asmuo, kuris vartoja svaigalus, dėl kurio važiuoja ne po vieną policijos ekipažą, bet ten važiuoja iš karto keli policininkai ir sau grėsmę mato ir tu tiesiog supranti, kad asmuo galų gale visada yra paleidžiamas, nes tiesiog konstatuojama, kad jis nesuvokia savo veiksmų tuo metu, kaip jis juos daro.
Kadangi mes kalbame apie kaimynę, kuri nėra nei jo buvusi žmona, nei dar kažkas, tiesiog nepasisekė gyventi šalia, vyras dirba užsienyje, vėlgi, keturių metų dukra, kitai mergaitei jau 18 metų.
Pavyzdžiui, mergaitės namuose vienos – mama išvažiavo, pavyzdžiui, į vaistinę arba nuėjo iki parduotuvės – ir staiga veržiasi tau į namus, su kauke išdaužo duris ir taip toliau. Tai pabandykite įsivaizduoti, tu galvoji, kaip būtų, jeigu tau tai būtų, ar ne? Tu visą laiką galvoji, kad iškviesi policiją, žmogų uždarys ir viskas išsispręs, bet atvažiuoja policija ir sako: „Mes jį galime išsivežti 24 valandoms arba mes jį galime vežti į ligoninę 48 valandoms ir jis vis tiek sugrįš ir vis tiek elgsis taip pat, o tu nežinai, ką jis padarys ne būtinai tavo durims, bet tau pačiam“.
Tos istorijos rodo, kad mes turime rimtų spragų, kaip reguliuoti tokius klausimus.
Ar dabar, žvelgiant į tą beviltišką situaciją, kai žmogui reikėjo gydymo, matote kokią nors šios istorijos atomazgą?
S. Malinauskas: Taip, šiuo metu vyksta teismas dėl jo priverstinio gydymo ir tas asmuo, bent jau kai aš kalbėjausi ir mano žiniomis, vėliau dabar yra stebimas medikų, bet yra esminė problema, kad Lietuvoje mes čia esame irgi daug diskutavę, ypač po to rezonansinio įvykio, kai policijos pareigūnai panaudojo ginklą ir nušovė moterį, kuri puolė juos peiliu ir buvo apimta psichozės.
Reikia pasakyti, kad pareigūnai išteisinti.
S. Malinauskas: Pareigūnai dviejose instancijose laimėjo, bet kiek žinau, dabar kasacinis skundas į Lietuvos Aukščiausiąjį Teismą yra parengtas. Tiesą sakant, nežinau irgi, kodėl prokuratūra taip intensyviai vis skundžia pareigūnams palankius sprendimus, bet tuo metu komentuojant buvo klausimas, iš tikrųjų, kaip elgtis su asmenimis, kurie kelia pavojų kitiems ir atsakymas buvo labai paprastas: jiems yra skiriamas globėjas.
Dažniausiai tai yra artimas giminaitis, bet tas giminaitis turi savo gyvenimą, jis turi savo darbą. Šiuo atveju ten buvo sūnus, kuris tuo metu buvo visai kitoje vietoje. Žmonės, jeigu jie priverstinai gydomi, jie gydomi iki šešių mėnesių. Atskirais atvejais gali tas terminas būti pratęstas, bet čia jau yra labai reta.
Vien tai, kad reikia į teismą kreiptis ir kiek tai trunka, parodo, kad žmonės, kurie yra pavojingi, jie paliekami sau. Pavyzdžiui, mes kalbėjome apie Kauną, bet kitos istorijos, kurios aš nedariau, nes vaikai buvo toje istorijoje įtraukti, irgi rašo: „Mes gyvename daugiabutyje Vilniuje, turime kaimyną, kuris yra neadekvatus. Naktį paaštrėjimas, jis daužosi, eina, skambina į duris ir panašiai. Mūsų vaikai bijo grįžti iš mokyklos, nes jeigu jį sutiks koridoriuje, jis juos užpuls.
Visa laiptinė yra pastatyta ant ausų, visi absoliučiam strese. Asmuo yra agresyvus, sako, mes nežinome, gal jis kokį kirvį atsineš. Medikai iš esmės sako, mes jį galim laikinai, kol jam paaštrėjimas, palaikyti, paskui jis grįžta iki kito paaštrėjimo“.
Čia yra iš tikrųjų didelės spragos ir labai sunku, jeigu atsiduri šalia tokio žmogaus ir neturi galimybės išsikelti arba tai yra tavo artimasis, tai tu tampi visiškai situacijos įkaitu.
Visą „Dienos pjūvio“ laidą kviečiame žiūrėti vaizdo įraše, esančiame teksto pradžioje.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
