Būtina sąlyga – kad į priemokų krepšelį būtų įskaičiuoti pirkimai, pacientas turi pirkti pigiausius kompensuojamuosius vaistus. Tačiau kai kurie ligoniai nenori gydytis pigiausiais vaistais, nes mano, kad jie veikia prasčiau.
Vilnietis Valdas kelis kartus per metus perka kompensuojamuosius vaistus, už kuriuos primoka iš savo kišenės.
„Per metus susidaro virš 100 eurų“, – pasakoja Valdas.
Jau trejus metus žmonės Lietuvoje, pirkdami kompensuojamuosius vaistus, turi galimybę sutaupyti: kai paciento priemokos pasiekia 59 eurus, nuo tos akimirkos iki metų pabaigos priemokas už žmogų moka Ligonių kasos.
Gyventojai apie kompensaciją tikina – nežinantys
Nuo Naujųjų metų priemokų krepšelį reikia kaupti iš naujo. Tačiau, kad pacientas galėtų sutaupyti, jis turi paisyti vieno reikalavimo.
„Svarbu, kad pacientas pasirinktų vaistą su mažiausia priemoka. Tik perkant vaistą su mažiausia priemoka yra kaupiama ta suma, sumuojamas priemokų krepšelis“, – sako Ligonių kasos atstovė Miglė Domeikienė.
Kaip parodė Ligonių kasos užsakymu atlikta apklausa, tik 1 iš 10 apklaustųjų žino apie kompensuojamųjų vaistų priemokų krepšelį. Vienas iš penkių apie jį kažką girdėjo, tačiau beveik septyni iš dešimties – nieko nežino.
„Rezultatai mus šiek tiek nuliūdino – beveik du trečdaliai pacientų nežinojo, kad gali sutaupyti ir kaupti priemokų krepšelį“, – sako M. Domeikienė.
Gyventojai sako apie šią lengvatą nesą girdėję:
.„Na, negirdėjau, negirdėjau.“
„Neturėjau tokios informacijos dėl tų sumų – pirmą kartą girdžiu.“
Pernai beveik 100 tūkst. pacientų pasinaudojo priemokų krepšelio galimybe.
„Dažniausiai šį krepšelį sukaupia vyresnio amžiaus žmonės, kurie vartoja pakankamai daug vaistų ir renkasi pigiausią generinį ekvivalentą“, – sako „Camelia“ vaistinės vaistininkė Virgilija Bečelytė.
Žmonės apie krepšelio egzistavimą dažniausiai sužino iš vaistininko, kai pamato, kad už kompensuojamąjį vaistą nebereikia primokėti.
„Būna nustebimas – galbūt tai kokia nors klaida“, – pasakoja V. Bečelytė.
„Dažnai žmogus pastebi pokytį po Naujųjų metų, kai prie vaisto atsiranda priemoka. Tai susiję su priemokų krepšeliu, kurio kaupimas kasmet prasideda iš naujo“, – aiškina „Eurovaistinės“ vaistininkas Ignas Popa.
Vengia pigių vaistų
Dalis žmonių negali pasinaudoti krepšelio lengvata, nes perka ne pigiausius kompensuojamuosius vaistus. Medikamentus su mažiausia priemoka vaistininkas privalo pasiūlyti pirmiausia. Tačiau, kaip pastebi vaistininkai, vis dar gajus stereotipas – kuo brangesnis, tuo geresnis.
„Kai kurie pacientai pasitiki tik konkrečiu gamintoju arba turi karčios patirties, kai buvo pakeistas vaistas į generinį ir pasireiškė šalutinis poveikis. Dažnai akcentuoja: šį vaistą žinau, juo pasitikiu“, – kalba V. Bečelytė.
„Visi vaistai yra efektyvūs – tikrai racionaliausias pasirinkimas yra rinktis vaistą su mažiausia priemoka, reikia pasitikėti“, – teigia M. Domeikienė.
Daliai pacientų galimybę pasinaudoti priemokų krepšeliu užkerta įprotis kompensuojamuosius vaistus pirkti keliems mėnesiams į priekį.
„Įsigyjant kas pusę metų galima ir nepasinaudoti šia kompensavimo lengvata“, – tikina I. Popa.
Iki metų pabaigos dažnai lieka per mažai laiko, todėl vaistininkai pataria kompensuojamuosius vaistus pirkti mažesniais kiekiais, bet dažniau.
Daliai pacientų nereikia mokėti priemokų nepriklausomai nuo to, ar jie sukaupė krepšelį, ar ne – priemokų nemoka 75 metų ir vyresni pacientai, žmonės su negalia bei senjorai, gaunantys mažiau nei 450 eurų pajamų.Iš viso pernai valstybė padengė 35 mln. eurų priemokų už vaistus.
Daugiau sužinokite aukščiau esančiame video.


