Plačiau apie skydliaukės sutrikimus papasakojęs VUL Santaros klinikų Endokrinologijos centro gydytojas endokrinologas Valentinas Jakubkevičius pastebėjo, kad šiam organui apibūdinti ne veltui pasitelkiami įvairūs metaforiški palyginimai.
„Pats mėgstu metaforą, kad skydliaukė yra kaip tepalas – tam, kad organizmo variklis gerai dirbtų, nestrigtų, reikia skydliaukės hormono.
Kadangi patofiziologiniai mechanizmai, kaip tie hormonai veikia organizme ląsteliniame lygyje yra sudėtingi, dažnai ir griebiamės tokių metaforų kaip variklis, tepalas, organizmo jėga, metabolizmas ir panašiai. Ką išties daro skydliaukės hormonai – aktyvina medžiagų apykaitą, taigi, aktyvina visą žmogaus organizmą“, – kalbėjo jis nuotolinės konferencijos metu.
Simptomai, kad skydliaukės hormonų per daug arba per mažai
Gydytojo aiškinimu, jei skydliaukės hormonų yra per mažai, medžiagų apykaita lėtėja, dėl to visų pirma gali didėti svoris ar sunkiai sektis jį numesti.
„Gali būti prastesnė tolerancija šalčiui, vidurių užkietėjimas, sausa, trūkinėjanti oda, plaukų slinkimas. Jei tiriamas cholesterolis kraujyje, jis būna keistai neproporcingai blogas dėl tos pačios sulėtėjusios medžiagų apykaitos. Pažengusiais atvejais būna retas pulsas, kartais net nustatoma žemesnė temperatūra“, – kalbėjo endokrinologas.
Jei skydliaukės veikla kaip tik yra per aktyvi, hormonų išskiriama per daug, situacija būna atvirkštinė:
„Tada svoris krenta, širdis plaka, organizmas prakaituoja, miegas sutrinka, atsiranda polinkis į skystesnius vidurius, viduriavimą, oda gali būti šilta, prakaituota, taigi kartais net paspaudęs ranką gali įtarti, kad žmogus turi skydliaukės hiperfunkcija, mes sakome – tirotoksikozę.“
Gydytojas pabrėžė, kad atpažinti skydliaukės sutrikimą ne visada būna paprasta, mat simptomų išties yra daug ir labai įvairių, jie gali būti būdingi ir kitoms ligoms bei būklėms.
„Net sunku būtų visus išvardyti. Bet jei kažką iš šių požymių jaučiate, visada priežasčių, kodėl tokie požymiai galėtų kilti, arsenale galvoje turėtų kirbėti mintis, ar tai negalėtų būti skydliaukės funkcijos sutrikimas“, – pridūrė jis.
Kokie tyrimai atliekami įtariant skydliaukės ligą
Kadangi ir daug kitų būklių bei ligų gali pasireikšti panašiais požymiais, visų pirma būtina atlikti kraujo hormoninius tyrimus. Gydytojo aiškinimu, skydliaukės veikla sukurta taip, kad galvos smegenyse yra tokia liauka hipofizė, kurios vienas iš gaminamų hormonų – yra skydliaukę stimuliuojantį hormoną.
„Užsienio literatūroje jis vadinamas tirotropiniu hormonu, o pas mus pagal anglišką akronimą trumpinama TTH, TSH. Šiuo hormonu hipofizė liepia skydliaukei gaminti hormonus, juos išskirti ir skatina audinio vystymąsi. Taigi tai yra pirmos eilės tyrimas“, – kalbėjo jis.
Pasak gydytojo, kartais, kai klinikinis vaizdas nėra iki galo aiškus, prisieina daryti ir kitus – pačios skydliaukės išskiriamų hormonų – tyrimus.
„Jei įtariama per daug aktyvi skydliaukės veikla, šalia TTH reikėtų išsitirti ir laisvą tiroksiną (LT4/FT4), laisvą trijodtironiną (LT3/FT3). O jei kalbama apie sulėtėjusią skydliaukės veiklą, prie TTH tyrimo patikslinimui prisieina daryti ir laisvą tiroksiną. Visa tai gali padaryti ir šeimos gydytojas“, – aiškino V. Jakubkevičius.
Tais atvejais, kai diagnozė lieka neaiški, reikalingi detalesni tyrimai, pacientas nukreipiamas tolesnei specialisto endokrinologo konsultacijai. Tada kartais prisireikia tirti ir antikūnus, jei įtariama viena ar kita autoimuninė liga, gali būti atliekama ir skydliaukės echoskopija.
„Gali būti ir kažkokia kita klinikinė indikacija ar priežastis, kodėl turėtume tirti skydliaukę, atsiranda ligos, kurios susijusios su skydliauke. Pavyzdžiui, žmogus skydliauke, svoriu nesiskundžia, bet ūmai sutriko širdies ritmas, ištiko prieširdžių virpėjimas, tokiu atveju irgi reikėtų išsitirti skydliaukės funkciją“, – pridūrė endokrinologas.
Ar reikalinga skydliaukę tirtis profilaktiškai?
Jo aiškinimu, pačius skydliaukės sutrikimus galima skirstyti į jos funkcijos ir struktūrinius. „Jie gali būti susiję, bet dažnu atveju taip nėra. Kaip dirba skydliaukė, tai yra kokia jos funkcija, jokie echoskopai nustatyti neleis, tam reikalingi kraujo tyrimai.
Kai kalbame apie įtariamus struktūros pakitimus, jau nustatėme kitą skydliaukės ligą arba kakle čiuopiame padidėjimą ar kažkokius mazgus, padidėjusius limfmazgius, tada prasminga atlikti skydliaukės echoskopiją.
Tačiau profilaktiškai tą atlikti visiems atvykusiems, kam nėra hormoniškai patvirtinta skydliaukės liga, nieko nečiuopiama kakle, nereikalinga. Jokie tarptautiniai gydytojai profilaktinio skydliaukės tyrimo nerekomenduoja“, – kalbėjo V. Jakubkevičius.
Jis pridūrė, kad esant kai kurioms klinikinėms būklėms net ir neturint kažkokių simptomų ar įtariamos skydliaukės ligos, ją ištirti reikėtų. „Tačiau jei žmogus kitų gretutinių ligų neturi, nė minties apie skydliaukę nėra, jos tirti nereikia – nei atlikti kraujo tyrimus, nei daryti echoskopiją.
„Išties kartais susiduriame su problema, kad tyrimai yra atliekami be reikalo. Tada gauni kažkokius pakitimus, bet iš esmės tai nebūna reikšminga ir, būna, tik įsiveli į bereikalingą tyrinėjimą“, – pastebėjo specialistas.
Sutrikus skydliaukei visada pasikeičia svoris?
Gydytojas pasakojo, kad skydliaukė gali sutrikti nepriklausomai nuo amžiaus ir lyties, nors dažniau jos sutrikimai pasitaiko moterims.
„Didžioji į mus besikreipiančių pacientų dalis yra moterys, bet nemažai turime yra vyrų. Jiems niekas nedraudžia susirgti ir autoimunine liga, skydliaukės vėžiu. Tiesą sakant, jauniems vyrams skydliaukės mazgų rizika išsivystyti vėžiui net didesnė. Taigi tikrai atsipalaiduoti nederėtų“, – atkreipė dėmesį V. Jakubkevičius.
Pasak jo, ne visada teisinga sakyti ir tai, kad jei nėra simptomų, skydliaukė sveika: „Būna, kad žmogus jaučia kažkokius simptomus, bendrą silpnumą, polinkį didesniam svoriui, ypač perimenopauzinio laikotarpio simptomus nurašo ir sutrikimas lieka nepastebėtas. Tad tikrai verta padaryti kraujo hormoninius tyrimus.“
Paklaustas, ar sutrikus skydliaukės veiklai, žmogus visada priaugs svorio ir jį sunkiai numes, gydytojas teigė, kad taip yra ne visada.
„Jei funkcija yra sulėtėjusi, polinkis į didesnį svorio augimą būna. Bet ir tai nebūtinai – žmogus gali dėti dideles pastangas su mityba, sportu ir to svorio nepriaugti. Tačiau būna ir kita medalio pusė – kai skydliaukė dirba per daug aktyviai ir svoris krenta nežinia dėl ko, cholesterolis stebuklingai pagerėjo.
Atrodo, liuks, jokių pastangų, o skydliaukė rimbu širdį plaka, tirotoksikozė vystosi. Taigi greitai be priežasties krentančiu svoriu džiaugtis nereikėtų. Svorio pokyčiai išties dažnai būna kabliukas, kas užveda ant kelio dėl galimo skydliaukės sutrikimo“, – aiškino jis.
Gydymas – ir radioaktyviu jodu
Pasiteiravus, kaip atrodo gydymas esant skydliaukės sutrikimams, gydytojas visų pirma atskyrė, kad vienoks jis kalbant apie jos funkcijos sutrikimus, kitoks – esant struktūriniams pakitimams.
„Jei yra skydliaukės funkcijos sutrikimas, sulėtėjusi skydliaukės veikla, tada klausimas, kiek ji sulėtėjusi ir koks yra klinikinis vaizdas. Ne visus minimalius pakitimus kraujyje reikia gydyti, dėl to nusprendžia šeimos gydytojas arba specialistas. Jei gydymas reikalingas, paprastai reikalinga pakaitinė skydliaukės hormonų terapija, tai yra vartojami vaistai. Taip pat tai būtina, jei žmogui yra pašalinta skydliaukė“, – dėstė endokrtinologas.
Jei skydliaukė yra per daug aktyvi, dažniausiai ši būklė yra gydoma vaistais, kurie lėtina skydliaukės hormonų produkciją: „Tam tikrais atvejais, kai yra specifinės ligos ar kažkokie mazginiai pakitimai, kurie ir skatina tų hormonų išsiskyrimą, kartais prireikia ir kitokio tiroksikozės gydymo radioaktyviu jodu.
Tokiu atveju išgeriama su radioaktyvia spinduliuote sujungto jodo molekulė, kuri susikaupia skydliaukėje ir, vaizdžiai sakant, prigesina, kur ji per daug aktyvi. Gali prireikti ir skydliaukės chirurgijos, kai dalį ar visą skydliaukę tenka šalinti, bet tai jau yra specifinės situacijos.“
Gydytojo aiškinimu, vienas dažniausių skydliaukės funkcijos sutrikimų yra lėtinimas autoimuninis tiroiditas, kai dėl lėtinio autoimuninio uždegimo skydliaukėje nyksta audinys.
„Tuomet didžiajai daliai pacientų, nors tikrai ne visiems, prireikia gerti tiroksiną – skydliaukės hormonus. Iš skydliaukės hiperfunkcijos priežasčių yra tokia autoimuninė Greivso liga – difuzinė autoimuninė struma, kai yra skiriami slopinantys vaistai“, – komentavo V. Jakubkevičius.
Mazgus skydliaukėje turi dažnas
Kalbėdamas apie struktūros pokyčius – mazgus, gydytojas akcentavo, kad tai yra labai dažna problema: „Žiūrint į tarptautinius tyrimus, bendroje populiacijoje tiriant sveikus žmones mazgų nustatysime nuo 10–20 iki, remiantis kai kuriomis publikacijomis, net 40–50 proc. žmonių.
Tačiau iki 90 proc. skydliaukės mazgai yra gerybiniai ir su jais, jeigu jie nėra labai dideli ir kažko nespaudžia, hormonų negamina, nereikia nieko daryti. Tereikia juos stebėti ir nepražiūrėti tų piktųjų mazgų, bet jiems nustatyti yra aiškūs kriterijai. Tačiau viskas labai individualu, ne visus mazgus reikia nuolat stebėti.“
Paklaustas, ar sutrikus skydliaukės veiklai galima išsiversti be vaistų, gydytojas pabrėžė, kad vienas jos funkcijos sutrikimas nelygus kitam, tad kitą kartą vaistų net nereikia arba jų skirti gydytojas neskuba.
„Apskritai kalbant nėra kažkokių didelių įrodymų, kad magiška priešuždegiminė dieta, kažkokių produktų naudojimas ar atsisakymas iš esmės kardinaliai pakeistų skydliaukės funkciją.
Yra diskusija dėl jodo – kokioms būklėms esant jį reikėtų vartoti ar vengti, tai dažniausiai jo reikia tiek, kiek normaliam sveikam žmogui (nėštumo metu jo reikia daugiau vartoti).
Yra būklių, kai jodo privengiame (...), bet esama nemažai mitų, kad jei skydliaukė sutrikusi, negalima jūros kopūstų, nė kruopelytės juoduotos druskos. (...) Bet kad kažką būtų galima gyvensenoje kardinaliai pakeisti, jog skydliaukės liga neišsivystytų, o jau atsiradusi neprogresuotų, nelabai yra“, – kalbėjo V. Jakubkevičius.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
