Naujienų portalui tv3.lt K.Zvonkuvienė prisipažino, kad per vaikų gimtadienius nubraukia ašarą.
Gimtadienį švęs tikroje aplinkoje
„Džiaugiuosi vaikų gimtadieniais, tačiau suvokus, kad taip greitai bėga laikas – susijaudinu. Būna sutinku, kokį pažįstamą, manęs klausia, kiek vaikučiams metų ir nustemba, kad jiems jau ketveri. Stebiuosi, kur tas laikas bėga. Kiekviena akimirka džiugina, stebina, žinoma, būna akimirkų, kai tenka ir pajusti streso, bet tai yra nuostabūs žmogaus potyriai ir išbandymai“, – džiaugėsi atlikėja.
Kadangi šalyje vyrauja karantinas, šeima gimtadienį švęs namuose: „Laiką leisime namuose su visa šeima, būsime tikroje aplinkoje. Matau daug pliusų ir minusų. Norisi, kad tą šventę labiausiai jaustų vaikai, tačiau ir tėvams tai labai didžiulė šventė. Kiekvieni metai yra kitokie, kasmet galvoji, suki galvą kaip tą šventę surengti, kad visi būtų patenkinti ir laimingi, sukvieti daugybę vaikų ir jų tėvų.
O dabar, kai negalime to daryti, esame priversti būti namuose, aš dėl to visai pasidžiaugiu, nes nebereikia lėkti, galiu šventę sukurti savo aplinkoje. Man svarbiausia, kad vaikai jaustų, jog yra šventė ir jų diena yra išskirtinė. Noriu, kad būtų daug juoko, džiugesio, laimės ir tvyrotų gera atmosfera. Neliūdžiu dėl to, kad švęsime namuose, bet graudinuosi, kad laikas lekia šitaip greitai.“
Prakalbo apie vaikų skirtumus
„Aš kaip blogoji studentė, viską sugalvoju per naktį, – juokėsi moteris kalbėdama apie vaikų šventės planavimą. – Galvoju ar užsakyti balionų, ar kitų papuošimų, man visos idėjos ateina paskutinę naktį. Tada labiausiai susikaupiu ir susikoncentruoju tik ties vaikų gimtadieniu.“
Didžiausią džiaugsmą K.Zvonkuvienei kelia iškritęs pirmas sniegas: „Tai yra dalis iš mūsų vaikų gimtadienio, kai prieš ketverius metus važiavau gimdyti, paryčiais iškrito pirmas sniegas. Pamenu, tada grožėjausi stebuklu už lango ir dabar vėl iškritus sniegui, dėkojau Dievui už tokią gražią dovaną.“
Nors vaikai yra gimę tą pačią dieną, tačiau, pasak atlikėjos, yra skirtingi: „Nuo rugsėjo pradėjome lankyti muzikos mokyklą ir mane stebina jų muzikiniai įgūdžiai. Kornelija yra aktyvi, lyg gyvsidabris, jos visur pilna, o Donatas yra intravertas, jam kompanijos nereikia, jis su savimi draugauja. Vaikai – labai skirtingi, tačiau papildo vienas kitą. Sūnus yra Deivydo kopija, o dukra – mano. Donatas linkęs klausyti, išgirdęs dainą jis melodiją gali atkartoti po savaitės, o Kornelija yra lyg maža žvaigždutė, artistiška asmenybė.“
