Ž. Pinskuvienė įsitikinusi – svarbiausia grožiui yra ne šimtus kainuojančios procedūros ar nuo rūbų lūžtančios spintos, o tai, kokia energija ir žmonėmis moteris apsupa save kasdienybėje. Moteris džiaugiasi, iš mylimo vyro pagyrų sulaukianti dažnai.
„Grožis – subtilus dalykas ir skonio reikalas, bet iš savo vyro kai išgirstu tokius komplimentus – man maloniausias dalykas. O priežiūra susidaro iš daugybės dalykų – kai jautiesi metai iš metų mylima, gyveni laimingoje santuokoje, dirbi mylimą darbą – po trupinėlį ir susideda.
Specialiai kažko nedarau. Manęs dažnai klausia, ar paveldėjau gerus genus, aš visada sakau, kad gražiausia pasaulio moteris – mano mama. Aš save laikau panašia į tėtį, bet daug kas sako, kad turiu labai daug mamos bruožų.
Be abejo, sulaukiu komplimentų įvairiausių. Reaguoju labai normaliai, man svarbiausia, ką sako mano vyras“, – teigia Širvintų merė.
Turi tik vieną grožio paslaptį
Viešumoje nuolat itin elegantiškai atrodanti moteris tikina, stilisto neturinti ir apskritai nemėgstanti vaikytis žinomų vardų išvaizdos puoselėjimui. Tiesa, vieną grožio paslaptį ji išduoda: „Manęs tikrai niekas nerengia, man 46 metai ir niekada nesu naudojusis stilisto paslaugomis.
Nors galbūt ir norėčiau tokio dalyko. Visada pasikliaunu savo nuojauta, intuicija. Vis tiek kiekviena moteris žiūri, domisi, kokia yra mada, stilius. Kitas dalykas – turi derintis prie savo pareigų, statuso.
Buvo laikas, kai kirpausi pas Kęstutį Rimdžių, bet jau šešiolika metų šią „procedūrą“ atlieku pas savo kirpėją Laimutę Širvintose. Ji mane ir dažo, ir kerpa. Aš pati pasakau, kaip noriu nusikirpti, ji man net nepatarinėja.
Jei paklaustumėte, kada buvau pas kosmetologę, paskutinius septynerius metus nesu nei karto pas ją lankiusis. Turiu gydytoją, kuri pakonsultuoja dėl įvairių odos problemų ir klausimų. Kartas nuo karto padarome stiprų odos drėkinimą. Metai savo daro, reikia labiau prisižiūrėti – namuose prisiperku veido kaukių ir darausi, kaip kiekviena moteris.
Mane mama kai mokė valytis dantukus, išmokė ir prieš miegą kas vakarą blakstienas patepti ricinos aliejumi. Aš tą darau jau daug metų. Ir nuotraukose ir filmuotoje medžiagoje iš šono mano labai ilgos blakstienos atrodo“, – atskleidžia Živilė Pinskuvienė.
Kelias į politiką buvo sunkus
Pokalbio metu sugrįžtame į merės vaikystę. Moteris pasakoja, užaugusi toli nuo miesto šurmulio, ir žinanti, kas yra sunkus ir juodas darbas. Būtent dėl to ją dažnai skaudina kalbos apie jos karjeros rimtumą ir pasiekimus:
„Žinokite, aš esu kaimo vaikas – užaugau Širvintų kaime. Kai buvau maža, pas mus nebuvo nei krano, nei tualeto. Turėjome šulinį ir „bliūdą“. Kartą žurnalistas paprašė vaikystės nuotraukos ir aš nusiunčiau su arkliu ir su vežimu, jis nenorėjo patikėti, kad ten esu aš.
Buvo tokie laikai prieš daugiau nei 40 metų. Buvo sunki vaikystė, tėvai įkalė į galvą nuo mažens, kad privalau daug dirbti, kitu atveju be darbo nieko nepasieksiu. Jaunystėje, vaikystėje mačiau lysves su česnakais, tulpėmis ir nasturtomis. Jei norėjau kažką gražaus nusipirkti, turėjau atitinkamą kibirų kiekį priskinti tų česnakų ir nasturtų.
Ir dabar kartais šiek tiek sunku klausyti, kai aplinkiniai sako, jog vyras man padarė politinę karjerą. Aš daug ko siekiau, kai buvau pakviesta į politiką, aš nežinojau, kas tai yra ir su kuo valgoma. Man pasakė, kad reiks nešioti lankstinukus, galėsiu augti ir tobulėti. Dešimtmetį mokiausi ir augau, tobulėjau žiūrėdama į kitus žmones. Išmokau, kas ta politika, koks tai švarus ar nelabai dalykas“, – pasakoja Živilė Pinskuvienė.
Moteris prisiminė ir kiek netikėtą aspektą, dėl kurio ji karjeros pradžioje nuolat sulaukdavo kritikos: „Kadangi Širvintose gimusi ir augusi, o žinote, sako, jog savam krašte pranašu nebūsi. Man pavyko įrodyti savo kraštui, kad moteris raudonais nagais gali kažko pasiekti.
Man dažnai sakydavo, „ką ji gali mokėti, jei vaikšto raudonais išpuoselėtais nagais“. O man kaip tik atrodo, kad moteriai svarbiausia išpuoselėti plaukai ir rankos. Daug apie žmogų pasako, jei žmogus riebaluota galva, galima suprasti, kokia pas jį namuose tvarka“, – kalba moteris.
Tapusi mere atsisakė vienos veiklos
O kokia Širvintų merė šeimos rate? Ž. Pinskuvienė atvira: „Aš esu žiauri pedantė, pas mus namuose su vyru ginčai vyksta tik dėl ne vietoje pastatytų šlepečių ar neteisingai paklotos lovos“.
Moteris pasakoja, su vyru anksčiau turėjusi itin sportišką mėgiamą veiklą – slidinėjimą. Tiesa, kai ji ėmėsi merės pareigų, šio pomėgio teko atsisakyti ir rasti naują būdą atsipalaiduoti:
„Dabar vienintelė mūsų atsipalaidavimo priemonė – kelionės. Mano vyras labai gerai pastebi mano būseną, sako, jau esi „pilka“ – pasieki tam tikrą ribą. Pas mus nėra savaitgalių. Žmonės kviečia merą į susitikimus, jei jis neatvažiuoja – vertina, kad jam nerūpi, negerbia žmonių. Aš stengiuosi visur dalyvauti.
Kartais norisi pabėgti, man geriausia – saulė. Pasišildau, pasivaikštau jūros pakrante, grįžtu su naujomis jėgomis. Kai šeimoje abudu politikai, abu turime rasti visišką atsipalaidavimo būdą. Tą turime daryti dukart į metus. Sanatorijose neatsimenu, kada buvome. Sekmadieniais kartais išvykstame su vaikais visai dienai, pasidarome šeimos pietus.
Aš tokia kaip ir visos moterys. Jeigu nepagaminu pietų, man skauda širdį, kad vyras grįš iš darbo ir manęs neras, bus nepavalgęs. Atsiranda rutina, kartais susėdame ir pasikalbame, kad reikia jau pabėgti. Dabar lengviau mums, vaikai pradėjo atskirus gyvenimus. Kitaip krūvis pasiskirstė“, – pasakoja Ž. Pinskuvienė.
O štai pokalbio pabaigoje moteris užsimena ir apie dideliai daliai moterų aktualią problemą – kovojimą su priaugtais kilogramais: „Tiek aš, tiek vyras labai kovojame su svoriu.
Ant šaldytuvo esu pasikabinusi nuotrauką iš tų laikų, kada buvau liekniausia, gražiausia. Jeigu vakare noriu atsidaryti šaldytuvą ir šaldytuvo neatidarau. Iki keturiasdešimties to nesijautė, turėjau daugiau valios. Dabar tos valios mažiau“, – atsidūsta Živilė Pinskuvienė.