Žinomas vyras džiaugiasi, kad šiais metais su mylimąja savo švenčių tradicijas kurs patys, karantiną stengiasi išnaudoti kūrybai ir kiekvieną laisvą minutę skiria brangiausiems savo šeimos nariams, kurie kiekvieną dieną sugeba nudžiuginti iš naujo ir parodyti dar ryškesnių gyvenimo spalvų.
Linai, didžiosios metų šventės šiemet bus kitokios. Vis dėlto ar jau jaučiate tą kalėdinę nuotaiką?
Jaučiu ir jaučia jas visa šeima taip, kaip niekada. Jau 7 metus šventės tapdavo pagrindiniu uždarbiu. Dirbdavome, aišku, ne paromis, bet naktimis. Spėdavome pabūti ir su šeima, ir dovanomis apsikeisti, bet dabar galiu suvokti, kad galvoje būdavau susitelkęs į darbą, o ne į šeimą. Jaudulys ir pasiruošimas būdavo aukščiau visko, tad šiemet, laisvomis mintimis, kuriame Kalėdas – tokias, kokių norime patys, be pašalinių žmonių, o tik su šeima. Žiauriai keista, įdomu, bet kartu – labai tikra ir nuoširdu.
Sakoma, kad Kalėdas šiais metais „susikurti“ reikia patiems. Kaip tai padaryti sekėsi jūsų šeimai?
Namai papuošti jau anksti. Tik gavome progą pasikabinti lemputes aplink namą, ko niekada nesame darę, iškart to ir ėmėmės. Gaila, kad sniego nėra – atrodo, trūktų tik tiek nedaug iki pilnos laimės. Eglutė namie gyva, turime po kalėdinę kojinę, kur nykštukai netikėtai rytais atneša staigmenėlių. Nuo gruodžio pradžios jie ateidavo kasdien, o dabar – rečiau. Matyt, jie irgi nebevaikšto šiaip sau į „maximas“ ir „akropolius“… (šypsosi)
Ar koronavirusas labai stipriai pakoregavo jūsų šventinius planus? Kaip šventes minėdavote anksčiau?
Apvertė aukštyn kojomis – yra didelių pliusų, yra ir didelių minusų. Mano sužadėtinės Rūtos tėtis yra gimęs per Kūčias – visada paskirdavome dieną tam paminėti. O mano šeimoje taip pat Kūčios būdavo ta diena, per kurią valgydavome mėsą, linksmindavomės ir keisdavomės dovanomis (tik nesakykit mano babai, kad išdaviau)…
Šiemet mėsos per Kūčias jau nebevalgysime. Žaisime tradicinius žaidimus, keisimės dovanomis Kalėdų rytą, kurio anksčiau tiesiog neturėdavome, nes viską padarydavome per Kūčias. Labai tuo džiaugiuosi, bet kartu ir labai gaila senelių, kurie liks vieni, Rūtelės tėvelių. Bet sveikata yra svarbiausia, ir nieko čia nepakeisi. Ir šiaip, manau, kad norint atrasti kažką naujo, kažką reikia ir paaukoti.
Kaip su mylimąja keičiatės dovanomis? Pasakote, ko norėtumėte ar bandote vienas kitą nustebinti?
Visos dovanos jau supakuotos po eglute. Kalėdų senelis jau viską perdavė – viskas paslaptyje, tad nelabai galiu atskleisti (šypsosi). Kol dar galėjome susitikti, apsikeitėme dovanomis su broliais, seserimis ir draugais, kurie gyvena arčiausiai. Kaip niekada laukiame Kalėdų ryto, kai galėsime viską išpakuoti, nes mūsų Nojui tai bus pirmas toks rytas – jam dovanų paruošta daugiausiai. Tiek iš tėvelių, tiek ir krikšto tėvų.
Dažniausiai pramogų pasaulio atstovai šventes paskiria darbui, gruodžio mėnesis atlikėjams būdavo ypatingai darbingas… Ar kartu su kitu „Žemaitukų“ nariu Ovidijumi jaudinatės dėl susidariusios situacijos?
Ši tema išties yra jautri. Daug kalbamės, bet niekur nenupulsi. Žinojome, kad taip bus, tad tam ruošėmės, taupėme ir esame ganėtinai ramūs. Ateitis glumina, neaišku, kaip, kas ir kada. Santaupos – ne amžinos, kažką daryti reikės. Gal būsime dainuojantys kurjeriai? (šypsosi)
Kūrybai šis laikas yra nuostabus. Kasdien rašau, kuriu, medituoju. Kuriu ir „Žemaitukams“, kuriu ir kitiems – tiems, kas paprašo, ar pasiūlau tam, kam tinka mano sukurta daina. Šitas dalykas mane tikrai veža.
Neseniai pasidalijote nauja savo daina „Kalėdos metus“, kurią papuošė ir jūsų bei Ovidijaus vaikučiai. Ar jiedu jau susidraugavo?
Abu vaikučiai be galo faini – nelabai jie kažkaip dar ta draugyste pasidalina, bet kol kas nesimuša (juokiasi). Su daina sugalvojome įtraukti juos ir sukurti išliekamąją vertę. Gal nepyks labai abu užaugę… O gal bus pora ir padėkos? (juokiasi)
Jums, kaip neseniai iškeptam tėčiui, tikriausiai pavyko kone ištisus metus dėl karantino praleisti su šeima, pačiais brangiausiais žmonėmis. Gal tai netgi sustiprino jūsų ir mylimosios santykius?
Atrandame naujų dalykų, dėl kurių sustiprėjo ryšys, atrandame ir dalykų, dėl kurių pasipykstame. Nesame šventuoliai ir super pavyzdingi, bet žiauriai vienas kitą mylime. Tad tai puiki proga išsiaiškinti visokius likučius, smulkmenas, kartu, neskubant gerti kavą, pasikeičiant gaminti maistą ir stebinti vienas kitą romantiškomis staigmenomis.
Linai, daugelis tikina, kad 2020-ieji buvo išties nevykę metai. O kaip šiuos metus vertinate jūs?
Susilaukiau sūnaus, tad nelabai galiu galvoti apie kažką kitą, kai įvyko toks stebuklas. Dabar jaučiuosi laimingiausias per visus 27 savo gyvenimo metus. Girdėjau tą frazę iš kitų anksčiau, bet nelabai suprasdavau. Turėti vaiką atrodė tiesiog normalu – taip jau surėdyta. Bet tas jausmas toks fainas ir atpalaiduojantis… Kasdienybė tapo prasmingesnė. Nebeskubu taip, kaip anksčiau, o ir namai tapo pilni.
Galbūt jau išsikėlete tikslų ir naujiems metams?
Turiu daug muzikinių tikslų, laukia daug naujų dainų. Viskas kol kas tik siekiamybė, o koncertai – „ant“ klaustuko… Svarbiausia, kad žmonės mūsų klausytų ir neužmirštų.
Labai sunku planuoti, kai gyvenimas taip mėto į visas puses. Planuok neplanavęs… Bet labai tikiuosi, kad viskas susitvarkys, pasiskiepysime ir laimingai gyvensime iki kitos pandemijos (šypteli).
