Interviu leidiniui „Corriere Della Sera“ O. Zelenska išdavė, jog labiausiai iš gyvenimo taikos metu pasiilgo savo vyro. „Jo geriausia savybė yra jo patikimumas.
Kai jis šalia, neturiu ko bijoti. Nežinau, kas sunku gyvenant kartu – man gyventi su Volodymyru visada buvo lengva“, – pasakoja moteris.
Pirmoji Ukrainos ponia išdavė, jog poros vaikai – Kirilas ir Oleksandra – yra labai pavargę. „Jie pasiilgo tėčio. Mes retai jį matome, nors dabar tą padaryti tenka dažniau, nei karo pradžioje.
Jiems trūksta draugų, trūksta mokyklos. Kaip ir visiems kitiems, jiems trūksta taikos.“
Paklausta, ką apie save išmoko nuo karo pradžios, O. Zelenska atsako nedvejodama – jog ji, kaip ir kiti ukrainiečiai, yra stipri dvasiškai. „Mūsų moterys šiuo metu laiko siaubingą testą. Negaliu jų vadinti pasyviomis aukomis.
Didžioji dalis mūsų gydytojų yra moterys. 50% mūsų ekonomikos gula ant moterų pečių. 37 tūkstančiai moterų užsirašė į ginkluotąsias pajėgas.“
Italijoje daug žmonių vadina save pacifistais ir tikina, jog siųsdami ginkluotę Ukrainai, karą tik prailgintume. Olena Zelenska šiems žmonėms turi tvirtą atsakymą:
„Būti pacifistu, kai link tavęs eina žudikas su ginklu – paskutinis dalykas, kas gali šauti į galvą. Įsivaizduokite okupantus savo šalyje. Pabandykite įsivaizduoti raketų lietų virš savo miestų. Kaip jaustumėtės, jei negalėtumėte pasikalbėti su artimaisiais?
Dabar atsakykite man, kaip jaustumėtės, jei jums lieptų nesipriešinti? Man tai skamba lygiai taip pat kaip siūlymas nesipriešinti, kai jus prievartauja. Negalime kalbėtis su prievartautoju.
Turite suprasti, okupantas, kaip ir prievartautojas, niekada nesustos, jei jam leisite eiti toliau. Nežinia, kas kitas nukentės, nenoriu, kad tai įvyktų.“
