„Nuotaikų paletė įvairiaspalvė. Nepaprastai daug sprendžiamų klausimų, bet džiugu dėl žmonių geranoriškumo, piliečių pozicijos laikymosi. Moksle, švietime daug pasiekimų. Negalėčiau apibūdinti vieno aspekto.
Nors dėl karo Ukrainoje padangė niūri, bet randu šviesos ir šiais laikais. Aš gimtadienio nesureikšminu, man tai tikrai nėra ypatinga diena. Tiesiog tai yra diena, kai tėtis su mama sukombinavo kažką gražaus“, – mintimis apie šią šventę dalijasi V. Targamadzė.
Karo kontekste gyvenimo džiaugsmo neatsisako
Moteris įsitikinusi – net ir karo bei sunkumų akivaizdoje švęsti gyvenimą – privalu: „O jeigu rimtai pažiūrėtume, švęsti reikia kiekvieną akimirką, jei tik yra proga. Gyvenimas yra duotas vieną kartą ir reikia matyti įvairias spalvas. Negalime susitelkti vien į negatyvą, nes taip atsiranda depresija.
Nėra smagumo, nes kiek tik man teko dabar būti susibūrimuose, tiek ir mano gimtadienio šventėje, visi kalba apie Ukrainą, kaip galima jai padėti, kalbame apie įvairius scenarijus. Yra didelis rūpestis, bet kad nepadoru švęsti, tikrai nepasakyčiau.
Mano šeima praėjusi visus Sibirus, išvykusi į Vakarus, ir jie švęsdavo. Aš manau, jie net ir gyvuliniuose vagonuose, vežami į Sibirą, švęsdavo įvairias progas“.
Prabilo apie praeities klaidas
Seimo narė gimimo dienos tam, kad apmąstytų praėjusius metus, nelaukia – tam tinkamų progų yra ir daugiau. O visų svarbiausia – apmąstyti savo klaidas, kurių V. Targamadzė atskleidžia padariusi ne vieną.
„Refleksijas darau ne vien gimtadienio proga – anksčiau tai darydavau pasibaigus mokslo metams, dabar, kai esu politikoje – pasibaigus kalendoriniams. Visi turime pergalvoti, pasižiūrėti, kokios buvo klaidos, iš tų klaidų pasimokyti. Nei vienas nesame visada teisus.
Jei žmogus nepasimoko iš klaidų, nekaupia patirties, tam žmogui sudėtinga gyventi. Taip susiduriame su ribotumu. Dažnai savęs klausiu, kuris žmogus labiau ribotas – tas, kuris nežino savo ribų, ar tas, kuris jas žino.
Reikėtų palinkėti ir sau pačiai, ir visiems – netapti ribotais žmonėmis ir gebėti apmąstyti savo ribas“, – įsitikinusi pašnekovė.
Profesiją pasirinko netikėtai
Vilija Targamadzė atskleidžia, jog nors per savo gyvenimą yra pasiekusi išties daug, svarbiausiu sprendimu jai vis dar išlieka vienas pirmųjų – mokytojos profesijos pasirinkimas. Moteris išduoda, svajojusi ir planavusi visai kitokią karjerą.
„Užaugau medikų aplinkoje, seneliai buvo vaistininkai, tėvai – gydytojai. Visada svajojau studijuoti mediciną ir tik 11 klasėje sugalvojau pedagogiką. Nuo tada dirbu pedagoginėje erdvėje. Net politikoje mano partija yra švietimas. Tai – ne ideologinė partija.
Pasirinkimas eiti į politiką man, kaip mokslininkei, kaip pedagogei, buvo labai sudėtingas žingsnis. Kartais pasvarstau, ar teisingai pasielgiau. Akademinėje aplinkoje turėjau daug pasiekimų, o politikoje šiek tiek dalyvavau, bet vis dėlto nesijaučiau tvirtai joje“, – prisimena pašnekovė.
Netikėtą pačiai sprendimą politikei priimti mokyklos laikais padėjo ne kas kitas, o mokykloje sutikti žmonės: „Tas bendravimas su medikais nukreipė mano mintis į norą padėti žmonėms.
Nelabai aš ir nusukau į šalį, biologijos olimpiadose nuolat dalyvavau dar mokyklos laikais. Tapau biologijos mokytoja.
Esu baigusi Panevėžio Juozo Balčikonio gimnaziją, mano mokytojai buvo iškilūs žmonės. Didžiausią poveikį mano pasirinkimui būti mokytoja padarė ne kas kitas, kaip mano mokytojai“, – šypsosi pašnekovė.
