Gegužės antrąją savaitę Švedijos mieste Malmėje vyksiančiame 68-ajame konkurse dėl nugalėtojo vardo varžysis atlikėjai iš 37 šalių.
Žiūrovams netgi nebūtina būti Europoje, kad galėtų stebėti ar balsuotų už favoritus.
„Eurovizija“ save pateikia kaip gerų emocijų fiestą, kuri siekia išsklaidyti tarptautinius nesutarimus ir susiskaldymą, nors ne visada pavyksta.
Šeštadienį Malmės arenoje prasidėjo repeticijos, kur sceną išbandė ir Lietuvos atstovas Silvester Belt. Antroji jo repeticija – trečiadienį.
Pernai Lietuvos atstovė Monika Linkytė su daina „Stay“ pateko į finalą ir užėmė 11 vietą.
Štai ką verta žinoti apie šį konkursą:
Kas yra „Eurovizija“?
Iš vienos pusės, suprasti paprasta: „Eurovizija“ – tai tarptautinis popmuzikos konkursas, kuriame atlikėjai iš Europos ir ne tik varžosi tiesiogiai per televiziją transliuojamame konkurse dėl čempiono vardo.
Tačiau tai ir kur kas daugiau – įvairovės, nacionalinio pasididžiavimo ir popmuzikos džiaugsmo šventė. Ir blizgučiai.
1956 metais pradėta rengti siekiant skatinti žemyno vienybę po Antrojo pasaulinio karo, „Eurovizija“ tapo spalvinga geros nuotaikos švente, kurią visame pasaulyje stebi šimtai milijonų žiūrovų.
Dalyvių skaičius išaugo nuo septynių iki beveik 40, įskaitant ne Europos šalis, pavyzdžiui, Izraelį ir Australiją.
Šiais metais dalyvauja 37 šalys. Didžiausias dalyvių skaičius buvo pasiektas 2011-aisiais ir 2018-aisiais – net 43.
Konkursas tapo neatsiejamas nuo didingų baladžių ar absurdiškų pasirodymų, dažnai su įmantriais kostiumais ir įspūdingais pastatymais scenoje.
Paulas Jordanas, konkurso ekspertas, vadinamas „Daktaru Eurovizija“, teigė, kad šis konkursas „savo mastu ir beprotiškumu yra beveik nenusakomas, bet aš jį prilyginčiau muzikinei olimpinių žaidynių versijai“.
Kur ir kada vyksta „Eurovizija“?
Šiais metais konkursas vyks Malmėje, pietinėje Švedijoje. Gegužės 7 ir 9 dieną vyks du pusfinaliai, o gegužės 11-ąją – didysis finalas. Toje pačioje arenoje „Eurovizija“ vyko ir 2013-aisiais.
Tradiciškai konkursą rengia praėjusių metų nugalėtojas: 2023-aisiais Švedija triumfavo su Loreen daina „Tattoo“.
Ši atlikėja buvo viena iš dviejų per visą konkurso istoriją laimėjusiųjų du kartus.
Švedija yra „Eurovizijos“ galiūnė, laimėjusi šį konkursą septynis kartus, kaip ir Airija.
Šiemet sukanka 50 metų nuo žymiausio „Eurovizijos“ momento – grupės ABBA pergalės 1974-ųjų konkurse su daina „Waterloo“.
Ši pergalė grupę pastūmėjo į pasaulinę šlovę ir padėjo išjudinti Švedijos muzikos industriją.
Gerbėjai tikisi, kad švedų supergrupė pasirodys scenoje, nors ABBA nariai iki šiol nepatvirtino dalyvausiantys.
Kokios pasitaiko politinės kontroversijos?
„Eurovizijos“ šūkis – „Suvienyti muzikos“ (angl. United by Music), todėl Europos transliuotojų sąjunga (EBU) stengiasi, kad konkurse neišryškėtų politiniai nesutarimai, nors jų neišvengiama
Rusijai buvo uždrausta dalyvauti konkurse nuo 2022-ųjų invazijos į Ukrainą.
Praėjusių metų konkursas 2022-aisiais nugalėjus Ukrainai dėl tebesitęsiančio karo vyko Jungtinėje Karalystėje, Liverpulyje.
Šiemet Ukrainai atstovauja reperė alyona alyona ir Jerry Heil su daina „Teresa & Maria“.
„Turime būti matomi pasauliui“, – prieš išvykdama Kyjivo traukinių stotyje naujienų agentūrai AP sakė J. Heil.
„Turime parodyti, kad net ir dabar, karo metu, mūsų kultūra vystosi ir kad ukrainiečių muzika yra kažkas, ką pasaulis dar tik laukia“ atrasti, teigė ji.
Ukrainiečių duetas į traukinį sėdo po spaudos konferencijos, kurioje paskelbė apie lėšų rinkimo akciją dėl Rusijos smūgio sugriautai mokyklai.
Tuo metu propalestinietiški aktyvistai ir kai kurie atlikėjai ragino organizatorius šiais metais neleisti Izraeliui dalyvauti šiame renginyje dėl veiksmų kare su islamistų grupuote „Hamas“, dėl kurio Gazos Ruože, jo Sveikatos apsaugos ministerijos duomenimis, žuvo beveik 34,5 tūkst. žmonių.
Izraelis nebuvo pašalintas, tačiau jam buvo nurodyta pakeisti savo dainos, kurios pirminis pavadinimas buvo „October Rain“, žodžius. Tai buvo laikoma nuoroda į „Hamas“ spalio 7 dieną įvykdytą išpuolį, per kurį žuvo apie 1,2 tūkst. izraeliečių. Baladę, pervadintą į „Hurricane“, atliks 20-metė dainininkė Eden Golan.
E. Golan buvo viena iš nedaugelio šių metų atstovių, nepasirodžiusių gyvai užsienio šalių rengtuose specialiuose euroviziniuose koncertuose.
Kilus aistroms, organizatoriai išplatino pareiškimą, kuriame teigiama, kad jie „griežtai priešinasi bet kokiam puolimui internete, neapykantos kalbai ar engimui, nukreiptam prieš mūsų atlikėjus ar kitus su konkursu susijusius asmenis“.
P. Jordanas sakė, kad „Eurovizijos“ organizatoriai kartais kaltinami nenuoseklumu nustatant konkurso ribas.
„Neleidžiama dalyvauti su politinėmis dainomis, tačiau 2013 metų Suomijos daina buvo apie santuokų lygybę, – kalbėjo jis. – Buvo ir kitų dainų apie pasaulio taiką – iš esmės jos taip pat yra politinės. Taigi riba tarp politikos ir nepolitikos yra gana neryški.“
Propalestinietiškai nusiteikusios grupės planuoja „Eurovizijos“ savaitės metu Malmės centre rengti demonstracijas, į kurias, kaip tikisi, susirinks tūkstančiai protestuotojų iš Švedijos ir kaimyninių šalių.
Malmės policijos viršininkė Petra Stenkula sakė, kad saugumas bus itin sugriežtintas, o Švedijos policijai talkins pareigūnai iš Danijos ir Norvegijos.
Į kurias šalis atkreipti dėmesį?
Dėl sudėtingos „Eurovizijos“ balsavimo sistemos, pagal kurią taškus skiria muzikos industrijos profesionalų komisija ir žiūrovai visoje Europoje, nugalėtojus sunku nuspėti.
P. Jordanas teigė, kad anksčiau galima buvo išskirti, kas yra tipiška „Eurovizijos“ daina – trijų minučių trukmės popmuzikos kūrinys anglų kalba su moduliacija. Visgi dabar konkursas yra daug įvairesnis.
Daug atlikėjų dainas atlieka savo nacionalinėmis kalbomis, kai kurie įtraukia liaudies motyvus ir nacionalinius instrumentus, nors vis dar dominuoja švediško standarto produkcija ir elektro ritmai.
Nugalėtojais buvo tapę Kanados dainininkė Celine Dion, 1988-aisiais atstovavusi Šveicarijai, suomių metalistai „Lordi“ 2006-aisiais, austrų drag atlikėja Conchita Wurst 2014-aisiais, italų roko grupė „Maneskin“ 2021-aisiais ir ukrainiečių folkroko grupė „Kalush Orchestra“ 2022-aisiais.
Lažybų bendrovių favoritais šiemet laikomi Nemo iš Šveicarijos su daina „The Code“ ir kroatų atlikėjas „Baby Lasagna“ su elektronikos kūriniu „Rim Tim Tagi Dim“.
Taip pat dėmesys kryps į Nyderlandų atstovą Joostą Kleiną su savotišku himnu Europai „Europapa“, Italijos „TikTok“ žvaigždės Angelinos Mango „La Noia“ ir Ukrainos duetą.
Ispanijos dueto „Nebulossa“ kūrinys „Zorra“ sulaukė prieštaringų vertinimų, nes jo pavadinimą galima išversti kaip seksistinį epitetą.
Jungtinė Karalystė, kuri nėra laimėjusi nuo 1997 metų, savo viltis sieja su svaiginančia Olly Alexanderio daina „Dizzy“.
Šaliai šeimininkei Švedijai atstovauja identiški dvyniai Marcusas ir Martinusas, kurie patys kilę iš Norvegijos, su daina „Unforgettable“.
Turėtų nustebinti ir hiperaktyvusis Suomijos pasirodymas: atlikėjas „Windows95man“ scenoje bandys paslėpti savo „pliką“ tarpkojį.
Lietuvos atstovas Silvester Belt lažybų bendrovių sąrašuose išlieka sąlyginai aukštose pozicijose, ir jo patekimas į finalą iš esmės garantuotas.
Konkursą transliuos dalyvaujančių šalių nacionaliniai transliuotojai, srautinės televizijos platforma „Peacock“ Jungtinėse Valstijose ir „Eurovizijos“ kanalas vaizdo įrašų tinkle „YouTube“.
Žiūrovai JAV ir kitose nedalyvaujančiose šalyse gali balsuoti internetu arba naudodamiesi „Eurovizijos“ programėle.
Dalyvaujančių šalių žiūrovai taip pat gali balsuoti telefonu arba SMS žinute.
