Kurdami savo namus anksčiau, žmonės didžiausią dėmesį skirdavo namo tvirtumui ir saugumui, tačiau su laiku požiūris į namus keičiasi ir šiandien mums nebeužtenka, kad jie būtų tiesiog saugus kampelis.
Mes vis dažniau norime, kad namai būtų draugiškesni aplinkai, mažiau terštų žemę ir galiausiai – kad mėnesio pabaigoje negąsdintų didžiulėmis sąskaitomis už komunalines paslaugas. „Jei ankščiau žmonės rinkdamiesi būstą vadovaudavosi dviem pagrindiniais kriterijais – vieta ir kaina, tai šiuo metu vis dažniau atsižvelgia ir į namų žalumą“, – pastebėjo SEB banko valdybos narė, Baltijos šalių tarnybos mažmeninės bankininkystės vadovė Sonata Gutauskaitė-Bubnelienė. Pasak specialistės, žaliosios technologijos, tokios kaip saulės, vėjo, geoterminė energija, aplinkai draugiškos statybinės medžiagos, tampa svarbios vis didesnei daliai būstą ketinančių įsigyti žmonių.
„Visa tai skamba viliojančiai, tačiau man visada norisi įsitikinti ir praktiškai. Kaip tai padaryti? Ar brangu, ar atsiperka?“ – klausė Leo ir atsakymų ieškojo Tomo Klingo namuose, kuriems energiją tiekia atsinaujinantis energijos šaltinis – saulė.
Pasak Tomo, dar savo namo statybų pradžioje jis su šeima svarstė kelias aplinkai draugiškas alternatyvas, tačiau galiausiai pasirinko saulės energiją dėl patraukliausios kainos ir mažiausių investicijų. Žaliojo namo savininkas šį savo šeimos sprendimą vadina didžiausiu džiaugsmu, kadangi „nieko nereikia daryti – nei malkų nešti, nei krosnies kūrenti!“
Daugiau apie tai, kiek saulės energijos sugeneruoja saulės moduliai per metus, kokia jų priežiūra ir galiausiai – kokia kasdienybė gyvenant žaliame būste – jau šį šeštadienį 11.30 val. laidoje „Tylūs geradariai. Tvarumo istorijos“ per TV3.
