Moteris pasakojo, kad trečioji atžala pakoregavo jų gyvenimus ir dabar tenka sukti galvą kaip skirti laiko visiems šeimos nariams.
Sudėtinga gimdymo pradžia
Tiesa, Airinės trečiasis gimdymas šeimai paliko ne itin maloniausius prisiminimus, savaite anksčiau nei buvo planuotas gimdymas pareikalavo nemažai jėgų: „Atvažiavau gimdyti naktį, kai gimdos kaklelis buvo prasivėręs aštuonis centimetrus, tačiau teko nemažai pasinervinti. Aš vos pastovėjau ant kojų, o budinčioji dar ilgai maivėsi, klausė, ko atvažiavome ir užlaikė mus priėmime, nebuvo jokio žmogiškumo. Aš jau ne pirmą kartą esu susidūrusi su tokiais dalykais, ne kartą su vaikais gulėjau ligoninėje, visokio personalo yra, tikrai daug atsidavusių medikų, bet ir tokių, kurie nemoka žmogiškai elgtis.
Kai mus išrašė taip pat susidūrėme su nemaloniu personalo elgesiu. Kadangi vyrui į ligoninę nebuvo galima užeiti, su daiktais ir naujagime laukiau jo prie išėjimo. Vyrui net neatidarė vartų, kad šis galėtų įvažiuoti į teritoriją ir man padėtų susinešti daiktus. Nesuprantu, kur žmogiškumas yra, juk jis atvažiavo pasiimti ką tik pagimdžiusios moters, o ne vandens atsigerti į ligoninę. Tikrai neturiu jokių priekaištų personalui, kuris padėjo gimdyme, medicinos seselė ir už rankos palaikė, ir rūpinosi, kad man nieko netruktų.“
Visus trys vaikus moteris pagimdė natūraliu būdu: „Antrasis gimdymas buvo lygiai prieš metus, todėl viską puikiai prisimenu iki šiol, šiek tiek jaudinausi ir bijojau trečiojo karto. Maniau, kad prašysiu epidūrinės nejautros, bet nespėjau. Didžiausias skirtumas buvo tarp valandų, pirmąjį gimdžiau dešimt valandų, antrąjį keturias, o trečią kartą – dvi. Viskas įvyko labai sklandžiai, žinoma, nuo skausmo niekur nepabėgsi, tačiau personalas sukūrė gerą atmosferą dėl to gimdymas buvo lengvesnis.“
Pasak Airinės, apsiprasti iki galo, kad turi trys vaikus vis dar sudėtinga: „Kol kas sunku su rėžimu, mano antrasis sūnus jau vaikšto yra labai judrus, jų dienos ritmas visiškai skirtingas. Brolis labai reaguoja į naujagimės garsus, jei ji kokį garselį išleidžia, šis bėga tikrinti, kas nutiko. Reikia viską suderinti, užmigdau vieną, tada einu migdyti kitą. Net laukdamasi trečiosios sukau galvą, kaip man reikės tuos vaikus užmigdyti.“
Skirtingi neštumai
Antrasis neštumas moteriai buvo pats sunkiausias: „Visus devynis mėnesius pykino ir trūko oro. Vaikas svėrė 4,7 kg ir buvo 60 cm dydžio, kai pagimdžiau, atrodė, kad iš naujo išmokau kvėpuoti. Esu labai aktyvi, bet man buvo labai sunku fiziškai išgyventi tuos mėnesius. Kai pastojau trečią kartą labai bijojau, kad viskas kartosis, tačiau trečiasis neštumas buvo lengvas, net pasakiau, kad Dievas mane myli. Manęs nepykino, nebuvo bloga, galėjau miegoti, viskas buvo sklandu.“
Gimus trečiajai atžalai, mama prisipažįsta, kad kol kas sudėtinga visiems vaikams skirti laiko: „Aš esu už kokybišką dėmesį vaikams, visą savo dėmesį stengiuosi skirti jiems ir kuo daugiau bendrauti. Atsiradus mažiesiems imu pastebėti, kad trūksta laiko vyriausiajam sūnui. Stengiuosi vaikus užmigdyti anksčiau vakare, kad kelias valandas skirčiau vyresnėliui. Stengiuosi nepasiduoti „kūdikio rutinai“, tada pamiršti save ir visus kitus aplinkui.“
Airinė juokėsi, kad kiekvienai mamai patartų neišprotėti iš meilės vaikui: „Aš nežinau, ar šis patarimas yra įgyvendinamas, tačiau, kai Ramiras yra paaugęs, mes su vyru matome savo klaidas. Pirmagimį kai kur per daug lepinome ir jam leidome, dabar jis daug kur nejaučia ribų. Iš to didelio noro – saugoti ir lepinti pirmąjį vaiką, suklydome ir mes.“
Paklausus, kaip Sergejus reaguoja į dukrelę, moteris neslėpė, kad vyras tiesiog „ištirpo“: „Dukra dar visai mažytė, tačiau, kai jau išleidžia kokį garselį – Sergejus iškart išsilydo. Matosi, kad šeimoje atsirado mergaitė, manau, kai ji paaugs mano vyrui bus šakės.“
