Lietuvos šou verslo tėvu tituluojamas Alvydas už tokius žodžius dėkoja, vis dėlto tai priima kukliai. O patirties jis turi tiek, kad kiti galėtų tik pavydėti. Laidoje A. Tautkus atvirai papasakojo, kokia juoda katė perbėgo tarp jo ir dabartinio grupės „Rondo“ lyderio Aleksandro Ivanausko-Faros, įvertino šiuolaikinius lietuvių atlikėjus, bei atskleidė, ką galvoja apie Egidijų Dragūną-SEL.
Kodėl iš tiesų yra 2 grupės „Rondo“?
Grupę „Rondo“ broliai Gintautas ir Alvydas Tautkai įkūrė 1976-aisiais, Raseiniuose. Tai buvo privatus šou verslas, kokie Lietuvoje tuo metu nebuvo daug. Anot Alvydo, iš tiesų buvo tik 2 ansambliai – „Hiperbolė“ ir „Rondo“.
Tiesa, tuo metu grupės savų pavadinimų, jei nepriklausė Filharmonijai, turėti negalėjo. Galiausiai, 1985 metais Filharmonija, Kultūros ministerija, suteikė grupei pavadinimą „Rondo“, ir pavadinimo juos neatatiniu Filharmonijos kolektyvu.
Vėliau abu broliai grupę paliko: „Turiu prisipažinti, kad su metais yra sunkumų. Faktas yra tas, kad „Rondo“ kolektyve pats išėjau kaip muzikantas, tada vėliau ir brolis mano pasitraukė, išvyko į užsienį, ir tada „Rondo“ prigeso. Bandau spėti, kad tai galėtų būti 90-ieji metai.“
Vėliau, kadangi A. Ivanauskas-Fara grupėje buvo boso gitaristas ir veiklą tęsti norėjo, gavo buvusių grupės narių palaiminimą.
„Pasakiau, kad tegul ir groja, aš ne prieš – juk tai mūsiškis muzikantas, tegul jis ir groja. O tai, kas įvyko paskui, kad tylomis nubėgo užsipatentuoti tą „Rondo“ pavadinimą, kuris jau buvo patvirtintas Kultūros ministerijos, su kuriuo mes išleidome plokšteles, tai čia jau nėra labai gražus gestas, ir aš dėl to praktiškai pykstu. Nors pakeisti kažką čia sunku, nes ir laiko tarpas praėjęs senokai, ir taip toliau“, – atviravo A. Tautkus.
Vis dėlto, anot muzikanto, nors dabar grupės „Rondo“ pavadinimu naudojasi A. Ivanauskas-Fara, lietuviai žino dvi „Rondo“ grupes – senąją, ir tą, kuri yra dabar.
Paklaustas, ar pasikeitus grupės sudėčiai, pakito ir atliekamų dainų repertuaras, A. Tautkus buvo atviras: „Po visų ginčų ir skandalų bando vengti senųjų dainų, o naujos, reikia pripažinti, nelabai prigyja. Bet tos senos dainos pagal nutylėjimą irgi toliau dainuojamos. Didžiąja dalimi, tai Ginto kurtos dainos – ir „Laukų gėlė“, ir „Margarita“, ir „Pelenė“. Tai – senasis „Rondo“ repertuaras, ir jis toks ir išlieka.“
Tiesa, kartu su Gintautu Alvydas yra kalbėjęs dėl galimybės grąžinti senąją „Rondo“. „Aš kalbėjau su broliu – sakiau, gal pabandykime susibėgti, atkurti. Jis sakė, kad pirmiausiai jo dabar nesuprastų tie žmonės, su kuriais bendrauja, su kuriais tenka daugiausiai susidurti, o kita jo frazė buvo tokia: „Palikime, kaip yra. Žmonės žino, kas yra, ir kas buvo. Žmonės atskirs“. Toks buvo jo sakinys ir aš taip ir nurimau“, – prisiminė jis.
Į Lietuvą sugebėjo prisivilioti aukščiausio lygio žvaigždes
Vis dėlto tai ne vieninteliai dideli Alvydo nuopelnai Lietuvos šou verslui. Broliui išvykus į užsienį, A. Tautkus 90-aisiais įkūrė pop centrą, kuris geriau žinomas festivalio „Pop Art“ vardu.
„Mes turėjome ambiciją padaryti lietuvišką Sopotą arba lietuvišką „Euroviziją“. Darėme atranką. Nepatikėsite – šiuo metu to nėra. Pavyzdžiui, darėme regioninę atranką į festivalį. Pirmas etapas artistams, kurie norėdavo dalyvauti festivalyje, jie turėdavo atsiųsti savo fonogramas. Tas fonogramas mes išdalindavome pagal regioną į Aukštaitijos, Žemaitijos ir taip toliau, ir ten, susirinkę vietiniai muzikantai, vertindavo – šitas gali patekti, šitas – ne“, – prisiminimais dalijosi jis.
Anot Alvydo, festivalis išlaikydavo savo aukštą lygį lygiai taip pat, kaip ir visi jo nugalėtojai. Tuo metu savo, kaip dainininko karjerą, pradėjo ir aktorius Marius Jampolskis. Tuo metu jis pasirodydavo su grupe „Mink taką“.
„Mes ieškodavome, kas prodiusuoja ir kuria muziką kolektyvui, kas ruošia vokalą, kas siuva rūbus, kas ruošia choreografiją“, – savo patirtį atpasakojo A. Tautkus.
Vėliau A. Tautkaus veikla ėmė plėstis – anot jo, jei dirbi pramogų pasaulyje, tai yra būtina. „Šou verslas yra specifinis. Jei imiesi šou verslo, jis turi turėti visą medijos spektrą. Mes turėjome ir televizijos laidų, kurias patys režisuodavome ir inspiruodavome, o pirmoji laida, kurią kokie piliečiai gal dar atsimena, vadinosi „Piramidė“, – sakė jis pridėdamas, kad vėliau atsirado ir laida „Pop TV“, radijo laida „Pop radijas“, muzikinis leidinys „Pop asorti“.
Galiausiai į Lietuvą Alvydui pavyko privilioti ir užsienio garsenybių. Tiesa, visa tai įvyko, kaip sako jis pats, ne be maskviečių pagalbos.
Netrukus Kaune, salėje, kuri talpino 4 tūkst. žmonių, 7 dienas iš eilės koncertavo grupė „Nazareth“, o vėliau – ir kiti garsūs veidai, pavyzdžiui, „Smoky“ bei daugelis kitų. Visus užkulisius matęs A. Tautkus juokavo, kad grupė „Nazareth“ kur kas geriau dainuoja ir groja ne koncertų salėje, o prieš vaišių stalo.
Pasidalijo nuomone apie SEL
Tikras pramogų verslo vilkas, paprašytas įvertinti dabartinę situaciją Lietuvoje, negailėjo pagyrų – anot jo, šou verslas dabar tikrai prasidėjo, yra konkurencija.
„Jis jau formuojasi – dabar lankomės ir Kanuose, ir suprantame, ką ten veikiame, ir kitose parodose suprantame ką veikti ir ką parvežti, iš kur gauti užsieniečius“, – sakė A. Tautkus.
Taip pat jis skyrė daug pagyrų ir šiandienos populiariausiems veidams: „Labai smagu pažymėti ir pasakyti, kad tikrai yra jaunų atlikėjų – labai daug ir labai talentingų. Negražu reklamuoti, bet, pavyzdžiui, Monique labai puikų balsą turi arba Montvydas. Aišku, yra ir nelabai muzikalių, kurie, turbūt, dar pasitemps. Dar kartais aš netgi nusistebiu, iš kur Lietuvoje tiek dainingų žmonių.“
O štai iš skandalingojo Egidijaus Dragūno-SEL, pasirodo, daugelis turi ir ko pasimokyti: „Negaliu daug blogo apie SEL kalbėti, kadangi visą muziką jam rašo Raigardas (Raigardas Tautkus – A. Tautkaus sūnus, – red. past.) (juokiasi). Tai yra absoliučiai marketinginės priemonės. Dragūno garbei galiu pasakyti, kad jis šitą daro gudriai, raštingai ir įsimintinai, ir visi tegul tik mokosi. Gal nebūtinai su tais keiksmažodžiais – yra ir kitų išeičių, bet jis be galo išradingai tai daro. Jis praktiškai yra tų marketinginių skandalų mokykla Lietuvoje. Jis turi žiūrovą – tik pavydėkime. Tik tegul ir pats Egidijus nepamiršta, kad niekas nėra amžina, scenoje keičiasi laikai – bangos tai mažėja, tai didėja.“
Vis dėlto jei esi scenoje, anot A. Tautkaus, privalu mokėti ir dainuoti. „Aš labai palankiai žiūriu į visus jaunus, tik nemėgstu neintonuojančių dainininkų, nemėgstu nepadainuojančių, bet įsivaizduojančių, kad gali padainuoti. Šito man jau nepakeis niekas. O jeigu atlikėjai intonuoja, jeigu jie yra muzikalūs, tai koks ten stilius – visai nesvarbu“, – kalbėjo jis.
Paklaustas, ar dabar, žinodamas visus scenos užkulisius, jis nesvarsto apie galimybę tapti kokio atlikėjo prodiuseriu, A. Tautkus teigė šias mintis jau palaidojęs.
„Tokių minčių kilo, bet praktika parodė, kad daugelis, po kiek metų ūgtelėjęs, atranda, kad mūsų nuopelno yra per mažai – kad čia yra jų. Tada jie sako, kad mes jau išeisime. Taip atsitiko su 1, 2, 3, 4. Man pasirodė, kad tas reikalas nepasiteisina“, – sakė jis.
Tautkus pridėjo, kad iš tiesų Lietuvoje neveikia jokios sutartys – tik žodinis susitarimas yra šventas: „Tokį susitarimą pavyksta sutarti su tais žmonėmis, kurie jau yra suvalgę druskos tame žanre ir supranta, kad jeigu tu fantazuosi… Susišnekėti galime su vyresniais, kurie supranta, iš kur medžio šaknys atsiranda.“
Visą pokalbį su A. Tautkumi pamatysite peržiūrėję laidos „Pasaulis pagal moteris“ ištrauką straipsnio pradžioje.
