„Būti tėčiu man didžiulė garbė ir pareiga. Su sūnumis aš tvarkausi senovės Spartos stiliumi. Galiu ir balsą pakelti, galiu ir nubausti. Bet ką man daryti su savo mergaite...
Joana moka tokias akytes nutaisyti, kad pamiršti visus piktus žodžius. Užvakar ji apsiverkė. Kūkčioja, glaudžiasi. Aš vis klausiu:
– Joana, ko tu nori, kas atsitiko? Ką tu nori, kad aš padaryčiau?
Vaikas pakėlė akis ir pasakė:
– Aš noriu, kad mane pagailėtum.
Arba migdant nutinka mano, vyriškai logikai nepaaiškinamų dalykų:
– Tėti, aš esu supykusi, todėl manęs negalima glostyti.
Aš ramiai sėdžiu šalia.
– Tėti, paglostyk mane, kaip aš užmigsiu kitaip?
Aš pradedu glostyti, o Joana:
–Tėti, tu prisimeni ką aš tau sakiau?
– Ką? – Sakiau manęs neglostyti!
Ką čia bepridursi. Be galo myliu visus savo vaikus, bet šiandien noriu pasidalinti daina, kurią sukūriau Joanai. Tėčiai, kurie turi dukras, kreipiuosi į jus – mes esame Dievo palaiminti, auginti mergaitę yra kažkas tokio!“, – pristatydamas naują dainą sakė Stanislavas Stavickis-Stano.
