Seimo sveikatos komiteto nares Morganos Danielės naujagimis pasaulį išvydo sausio 16 dieną. Šiuo metu moteris sulaukia daug sveikinimų, palaikymo. Ji tikina, kad nors praėjo vos kelios savaitės po gimdymo, ji jau spėjo truputį pajausti, ką reiškia būti mama.
„Dar labai sunku kalbėti, kadangi dabar nevyksta Seimo sesija ir dėl to negaliu palyginti, kaip tada atrodys posėdžiai ir mano darbas pilnu režimu. Tarpsesijinis laikas yra laisvesnis – skirtas susitikimams, kitoms veikloms, tad turiu galimybę pirmąsias dienas pabūti su kūdikiu ir savo vyru. Bet turiu pripažinti, kad motinystė yra gan didelis iššūkis. Kadangi tai mano pirmas naujagimis, tikrai yra ką veikti pirmosiomis dienomis“, – juokiasi ji.
Iškreiptas vaizdas
Nors daugelis moterų dažniausiai kalba tik apie gražiąją motinystės ir nėštumo pusę, pati politikė tikina nepuoselėjusi iliuzijų, kad viskas, gimus vaikeliui, bus tik gražu.
„Aš jokių iliuzijų apie nėštumą, gimdymą neturėjau, į viską žiūrėjau racionaliai, kaip Seimo sveikatos komiteto narė aš iš medicininio, mokslinio požiūrio žiūrėjau į šį laikotarpį. Supratau, kad tai didžiulis iššūkis psichikai, kūnui, šeimai, atmosferai, netgi augintiniams, kurie jaučia ir išgyvena stresą.
Tie pokyčiai kai kuriems sukelia daug iššūkių. Tikrai noriu, kad daugiau apie tai kalbėtume, nesudarytume rožinio atvaizdo, kad nėštumo, laukimo laikotarpio lūkesčiai ir realybė, kuri gali būti nelengva, neatitiktų.
Moters kūne nėštumo metu keičiasi labai daug dalykų, atsiranda labai daug nemalonių pokyčių – nuo pykinimo, rankų, kojų tinimo, rėmens, organai pasidaro suspausti, darosi sunku kvėpuoti, eiti, tampi priklausoma nuo kitų. Negali daryti to, ką anksčiau darydavai pati. Tai dalykai, apie kuriuos žmonės mažai kalba“, – neslepia pašnekovė.
„Nuotraukose viskas dažniausiai rodoma tik iš gražiosios pusės. Tiesą sakant, pati keldama jas į socialinius tinklus pagalvojau, kad jos per dailios gaunasi ir neatspindi išgyvenimo, kurį patyriau. Tikrai nebuvo lengva – teko vykti į komandiruotes, kęsti vasaros karščius. Buvo aplinkybės, kurios parodė, kad nėra taip lengva dirbti būnant nėščiai“, – sako Morgana Danielė.
Politikė neslepia, kad socialiniai tinklai padeda iškreipti nėštumo vaizdą, dėl ko daugelis moterų puoselėja įvairiausias iliuzijas apie motinystę ir vaikelio gimimą:
„Socialiniai tinklai sudaro iliuzinį nėštumo ir motinystės vaizdą. Ten labai daug rožinio pasaulio, mamyčių mankštos, rūbeliai vaikams tik iš gražių spalvų, bet tai tikrai yra didelis iššūkis tiek fiziškai, tiek psichologiškai.
Įvykiai Lietuvoje rodo, kad yra skiriama per mažai dėmesio emocinei ir psichologinei sveikatai nėščiųjų ir tų moterų, kurios yra neseniai susilaukusios. Taip pat sveikatos stiprinimui nėra palanki sistema.“
Mažai kalbama
Visuomenėje dar pastebima daug stigmų, kai kalbama apie nėščiųjų emocijas bei sveikatą. Nors dažnai moterys nedrįsta kalbėti apie jas užklupusias problemas, pamažu „ledai“ pralaužiami.
„Atrodo, kad jaunoji karta yra drąsesnė, mes vis dažniau matome jaunus žmones apie tai pasisakant. Aišku, apskritai psichikos sveikata dar vis matoma ne kaip sveikatos dalis.
Visada kai kalbama apie sveikatą sutelkiamas dėmesys į ligonines, operacines, onkologiją – fizinius dalykus. Psichinė sveikata sunkiai skinasi kelią. Šiandien, kai mes kalbame apie finansavimą, lieka tas pats principas „gerai būtų turėti“. Viskam pinigus sudeda ir jei lieka lėšų, tada tik jas ir skiria psichikos sveikatai. Mes taip niekur toli nenueisime. Buvo paliktos sritys, kurioms pinigų biudžete neužteko ir visa psichikos sveikata buvo ten. Taip yra visa laiką“, – problemą apibūdina Seimo narė.
„Juk politikai depresija neserga“
Moteris teigia, kad vis dėl to žmonės po truputį stengiasi viešai pasakoti apie savo išgyvenimus, apie reiškinius, kurie užpuola nėštumo ar pogimdyviniu metu. Po truputį visuomenėje aiškėja, kas yra pogimdyvinė depresija ar net pogimdyvinė psichozė.
„Visuomenės kalbėjimas apie psichikos sveikatą, netgi žymių žmonių kalbėjimas apie tai, dalijimasis savo istorijomis laidose ar vieni kitiems padeda mums apsiprasti.
Pradedame suprasti, kad beveik kiekvienas susiduria su psichologinėmis problemomis.
Pasaulio sveikatos organizacija teigia, kad kas ketvirtas per savo gyvenimą sirgs ir tam tikra sveikatos liga. Galiu tik pasidžiaugti, kad atsiranda žmonių, kurie pasakoja savo istorijas ir sunkumus. Už drąsą tokiems žmonėms norisi tik padėkoti“, – šypsosi pašnekovė.
Moteris priduria, kad dauguma rezonansinių įvykių, nusikaltimų visuomenėje išplito dėl to, kad per daug metų buvo mažai kas daroma dėl žmonių psichinės sveikatos.
Tiesa, nors ir dabar pradeda mažėti stigma apie moteris politikoje, Morgana Danielė neslepia, kad politiko vaidmuo dar iki šiol stereotipizuojamas.
„Manau, kad mano asmenybė yra tokia – tiesmuka. Man nereikia sukaupto ypatingos drąsos, kad kalbėčiau apie dalykus, kurie yra nejaukūs. Tai gali būti bet kokia tema – aišku, dažniausiai tai būna psichikos sveikata, nuo priklausomybės iki depresijos ir psichozės.
Kadangi tai susiję su mano ir aplinkinių gyvenimu, man tai visad atrodė įprasta ir normalu. Tačiau kai pradedi apie tai garsiai kalbėti, pradedi suprasti, kad dar yra didelė visuomenės dalis, kurią tai šokiruoja, Jiems pasakyti, kad yra politikas, kuris serga depresija, yra šokas.
Nes juk „politikai depresija neserga“, neturi vaikų, – tikina moteris. – Aišku, dabar politiko paveikslas yra besikeičiantis, galime kalbėti apie savo išgyvenimus, tačiau tas paveikslas yra dar vis dalis visuomenės, kuri remiasi vyro mėlynu kostiumu paveikslu.“
Seimo narė yra iš tų pacienčių, kurios noriai dalyvauja savo gydymo procese, todėl nėštumo metu itin domėjosi sveikatos būkle, tardavosi su gydytojas, stebėjo tyrimų rezultatus bei skiriamus medikamentus. Be to, Vilniaus Antakalnio klinikinėje ligoninėje Morgana lankė specialias pamokėles.
„Pradėjusi lankytis nėščiųjų konsultacijoje, pastebėjau, kad nėščiųjų kortelėje nėra psichikos sveikatos. Tai reiškia, kad gydytojai turi punktus, kuriuos turi pažymėti: ar sirgome tuberkulioze, cukriniu diabetu. Jie visi apie fizinę sveikatą. Gydytojas niekada neužduos klausimų apie psichikos sveikatą. Tai buvo didelė spraga. Šią problemą sveikatos apsaugos ministerija jau išsprendė“, – sako pašnekovė.
Paklausta, ar sulaukė pakankamai palaikymo iš artimųjų nėštumo metu ir jau pagimdžiusi, ji tikina, kad daugelis žmonių pirmiau žiūri ne į moters, bet į vaisiaus gerovę.
„Patarimų, kaip gyventi ir ką turiu daryti, sulaukiau tūkstančiais kasdien. Vos keletas žmonių man pasakė, kad jei „laiminga mama, laimingas ir kūdikis“. Jei nepavyksta žindyti – nežindyk. Balansas turi būti palaikomas“, – neslepia pašnekovė.
Seimo narė taip pat prisiminė įdomų dalyką, kurio žmonės teiraudavosi jos nėštumo metu:
„Kai laukiausi, labai daug žmonių manes klausė, ar turėsiu mergaitę. Net skaitydama pastarosiomis dienomis po savo pačios įrašu iš nepažįstamų žmonių, mačiau sveikinimus susilaukus mergaitės, nors niekad tokios informacijos nesakiau, – juokiasi ji. – Manau, kad žmonės jaučia, kad reikia daugiau moterų, jų pozicijos visuomenėje, Seime, jų stiprios pozicijos. Jau dabar kyla visuomenėje lūkestis, kad reikia tų stiprių moterų ir tai džiugina.“
„Iš esmės pas mus ir Seime, ir Prezidentė buvo moteris, bet ji buvo labai vyriško tipažo – griežta, dažniausiai neturinti šeimos. Dabar tų moterų aukštose pozicijose paveikslas darosi įvairialypiškesnis – moteris ja ugali turėti šeimą, būti su vaikeliu, neturinti vaikų ir panašiai. Ji gali keisti klausimus, kurie rūpi kitoms moterims“, – tikina Morgana.
Tuoj skrisi iš seimo, nesireikšmink taip.