Priešingu atveju, moteris arba vyras po sekso galės kreiptis į teisėsaugą ir apkaltinti partnerį seksualiniu smurtu, o jam už tai grės baudžiamoji atsakomybė. Seimo narė sako, kad taip apsaugos seksualinio smurto aukas ir suteiks visus ginklus, kad jos esant smurtui netylėtų ir kreiptųsi į teisėsaugą. Tačiau tiek kai kurie parlamentarai, tiek teisininkai sako, kad dėl sunkaus įrodomumo toks įstatymo pakeitimas leis kerštauti skyrybų ginčų metu.
Laisvės frakcijos narė Morgana Danielė įregistravo Baudžiamojo kodekso pataisas, pagal kurias, norint lytiškai santykiauti, prieš sueitį reiks gauti partnerio sutikimą, kuris turi būti aiškiai išreikštas išoriškai pastebimu, nedviprasmišku elgesiu ir kuris yra akivaizdus konkrečioje situacijoje ir kontekste.
Dar prieš kelis mėnesius Morganai Danielei ir Ievai Pakarklytei prakalbus apie naująją iniciatyvą žmonės pradėjo spėlioti, kaip tą sutikimą duoti ar gauti, kad jis tikrai būtų visiems aiškus ne tik sekso metu, bet ir kilus ginčams. Ar prieš sueitį žmonėms reikės pasirašinėti sutartis, ar tvirtinti jas notariškai. Tačiau Morgana tikina – pas notarą eiti nereikės.
„Bet ir tai nieko nereikštų, nes reikėtų parodyti, ar laisva valia pasirašė pas notarą“, – kalba M. Danielė.
Esą įstatymas apskritai neapibrėš kaip atrodo sutikimas.
„Ten akį pamerkt ar ten sijoną kažkokį nustatyto ilgio vilkėti. Žmonės prisiima atsakomybę įsitikinti tuo patys ir aš visad sakau – jei jau tikai nepasitikite savo interpretacija – visada galite paklausti“, – sako M. Danielė.
Morgana tokiais įstatymo pokyčiais nori pažaboti seksualinį smurtą Lietuvoje. Jos teigimu, šalies visuomenė vis dar gyvena pagal „pati kalta“ naratyvą, ir daugeliui vis dar atrodo, kad seksualinis smurtas būtinai turi būti išreiškiamas fizine prievarta ir matuojamas smurto žymėmis ir riksmais. Neva dėl to smurto aukos bijo kreiptis į teisėsaugą, o šis įstatymas turėtų įvesti kitokias madas.
„Viskas, ką jūs turite žinoti, kad seksualiniai veiksmai, atliekami be jūsų valios sutikimo – yra prievarta ir smurtas, ir tai yra baudžiamojo kodekso objektas“, – sako M. Danielė.
Ką apie tai mano gyventojai?
„Teigiama, notarams darbo bus. Komedijos, vienu žodžiu.“
„Nereikia gauti, mes gyvenam kartu, taip jau priimta, šeima turi vaikai būti.“
„Per jėgą malonus nebūsi.“
„Teigiamai. Viską reikia reglamentuot, o tai žmonės visai nebežino, ką daryt.“
„Pažeidinėt įstatymus reikės. Darysim atsargiai, pasislėpę, ką norim.“
„Nu šiais laikais ne. Nori yra, aa, činkt či, patikai, ginkt bingt į viso.“
Beje, Švedijoje, po to, kai 2018 metais įsigaliojo tokia aiškaus sutikimo prieš seksą pataisa, kaltinimai išžaginimu per dvejus metus išaugo 75 procentais. Švedų nacionalinė nusikalstamumo prevencijos tarnyba teigė, kad toks augimas buvo daug didesnis nei tikėtasi. O Švedija, pagal seksualinės prievartos statistiką, dabar rikiuojasi šalių su didžiausiais išprievartavimo rodikliais dešimtuke kartu su Afrikos šalimis.
Anot lygių galimybių kontrolierės Birutės Sabatauskaitės, įstatymo pataisa turėtų iš esmės keisti lietuvių lyčių nuostatas, pateisinančias smurtą.
„Nesvarbu, kaip buvai apsirengusi, ar ėjai į pasimatymą ir grįžai kartu namo, tai nėra tavo kaltė. Ir net jei esi sudaręs vedybų sutartį ir nesutikai prievartai, tai nėra tavo kaltė“, – tvirtina B. Sabatauskaitė.
„Sutikimas gali būti ir seksualus. Ir tas klausimas gali būti ne tai, ar dabar 15 valandą norėtum su manim mylėtis. Galim ir kitaip sakyt – aš dabar norėčiau su tavimi pasimylėti ar lifte pasibučiuoti, ar tu to norėtum?“, – sako Moterų informacijos centro projektų vadovė Rugilė Butkevičiūtė.
Tačiau kaip tą sutikimą, ar seksualų, ar tiesiog tartą „taip“, paskui reikėtų įrodyti, kyla klausimų.
„Tikrai nebus taip, kad kažkas paskambino, atėjo, pasakė ir uždarė į kalėjimą. Vyks ikiteisminis tyrimas, jo metu nukentėjusieji turi įrodyti, kad visgi kaltininkas turi įrodyti, kad sutikimas buvo“, – kalba R. Butkevičiūtė.
Štai advokatas Valdemaras Bužinskas sako, kad visiškai neaišku, kaip žmogui reikės įrodyti, kad sutikimas išties nebuvo gautas, ypač, jei tai buvo pasakyta ar parodyta tik tarp dviejų žmonių.
„Bet kaip įrodyt? Sakykim tų pačių seksualinių santykių plotmėj? Kai žmogus, kaip taisyklė būna vienas prie vieno“, – kalba V. Bužinskas.
Advokatas sako, kad gali atsirasti ir dar viena problema. Naudodamiesi šiuo įstatymu žmonės gali imti kerštauti, tarkime, skyrybų ginčų metu. Esą panašūs atvejai atsirado jau po smurto artimoje aplinkoje įstatymo, o šis įstatymas esą atveria tokioms manipuliacijoms dar didesnę erdvę.
„Nustačius atsakomybę dėl smurto artimoj aplinkoj, šitas straipsnis buvo pradėtas aktyviai naudoti skyrybų bylose, o konkrečiai – turto pasidalinimo bylose. Kaip gana rimtas argumentas“, – teigia V. Bužinskas.
O ir kai kurie parlamentarai sako Morganos siūlymo nepalaikysiantys. Štai ekspremjeras Saulius Skvernelis sako apskritai nematantis prasmės kištis į BK, mat ir dabartiniai įstatymai numato, kad smurtas, už kurį yra baudžiama, nebūtinai turi būti fizinis.
„Politikų nors įlįsti į teisinę sistemą su FIX idėjom, dažnai prasilenkia su realybe. Mūsų teisinėj sistemoj ir BK numatyti nusikaltimai dėl lytinio apsisprendimo. Ir tai yra įrodomosios medžiagos vertinimas“, – kalbėjo S. Skvernelis.
„Tokia iniciatyva, švelniai tariant, nesusipratimas. Šiandien BK aiškiai apibrėžia seksualinę prievartą ir numatytos atsakomybės. Ir čia prieitume prie absurdo, kai santykiuose reikės dokumentus pasirašyti“, – tikino Seimo narys Linas Jonauskas.
„Žmonės išsipyksta, išsidrasko, tai sukurs prielaidą žmones persekioti, kerštauti“, – sakė Seimo narys Aurelijus Veryga.
Šis įstatymo pakeitimas yra Seimo narių Morganos Danielės ir Ievos Pakarklytės paskelbto apsaugos nuo seksualinio smurto paketo paskutinioji dalis. Po pasiūlymo sutarta, kad Socialinės apsaugos ir darbo ministerija skirs 250 tūkst. eurų specialistų, dirbančių apsaugos nuo seksualinio smurto srityje, kompetencijai tobulinti.
