Naujienų portalui tv3.lt aktorė bei dainininkė Simona Milinytė atvirai prakalbo apie sudėtingą metą, kuomet sužinojo gyvenimą apverčiančią žinią.
Gyvenimą apvertusi skaudi žinia
Nepaisant bėgančio laiko, Simona iki šiol sunkiai susitaiko su realybe, kad daugiau niekada nepamatys savo mylimo brolio, kuris jai buvo it geriausias draugas.
„Pats didžiausias skausmas, kokį tik galima jausti, yra neapsakomai didelis. Su juo gyvenu kiekvieną savo gyvenimo dieną. Dabar, kai netekties šokas jau praėjo, liko nepaprastai didelis ilgesys. Ir kuo daugiau laiko praeina, tuo didesnį skausmą jis kelia. Tačiau dabar tai jau kitokio tipo skausmas – ilgesio skausmas“, – atviravo ji.
Ta diena, kuri viską pakeitė Simonos gyvenime, iki šiol gyva jos atmintyje: „Prisimenu daugybę detalių iš tos dienos pirmosios pusės – iki tol, kol sužinojau, kad buvo rastas jo kūnas. Tačiau po to, kai protas suvokė, jog tai tikra, viskas tarytum išsitrynė. Išliko tik skausmas, kurį jaučiu net dabar, kalbėdama apie tą dieną.
Tuomet jau buvo paskelbtos brolio paieškos – susirinko daug žmonių: draugų, artimųjų, policijos pareigūnų, paieškos grupių vadovų. Nuo pat ryto visi buvo skirstomi į grupes, dalijami žemėlapiai su apylinkėmis, kur kas ieškos. Tą vakarą, kad ir kaip buvo sunku, turėjau pasirodyti TV3 projekte „Šok su žvaigžde“ su daina „Sparnuotosios supynės“. Niekas iš mūsų nesitikėjo sulaukti pačių baisiausių žinių.
Buvau su mama, dėliojome rūbus, kai staiga suskambėjo jos telefonas. Ji išbėgo į kiemą, ir aš iškart supratau – tiesiog pajutau, kad tas skambutis buvo lemiamas. Tuomet puoliau verkti – tiesiog raudoti ir klykti iš neapsakomo, agoningo skausmo. Man nereikėjo nieko daugiau. Aš tiesiog žinojau. Net nenumanau, kas vyko po to. Žinau tik, kad mano pasirodymą pakeitė į šokius, o aš pati rodos nieko daugiau nepamenu, apart ašarų ir skausmo.“
Pasakė, ko dar niekam nepasakojo
S. Milinytė atvirame pokalbyje atskleidė ir tai, ko dar niekam nėra sakiusi. Būtent brolio žodžiai padėjo jai apsispręsti dėl gyvenimo Los Andžele.
„Nei dienos be pokalbio su juo maldoje. Kasdien užmiegu su malda ir mintimis jam, nes jis dabar yra mano tikrų tikriausias angelas sargas danguje. Būsiu iki skausmo atvira ir pasakysiu jums tai, ko niekas, apart mano šeimos, iki šiol nežinojo. Vaido svajonė buvo gyventi Kanadoje arba Amerikoje. Po to, kai 2010 metais, tą pačią vasarą prieš jo mirtį, visa šeima keliavome būtent į šias šalis, jis nenustojo apie tai kalbėti.
Nuolat rodydavo man muzikos studijas ir įvairias šou verslo bei filmų kompanijas, sakydamas, kad aš turiu būti čia – Holivude, išsvajotojoje Kalifornijoje. Vos sulaukusi 18-os, aš ir padariau tai. Tikrai, kažkur giliai širdyje manau, kad mano persikėlimas gyventi į Los Andželą buvo labai įtakotas būtent jo svajonės“, – teigė ji.
Aktorė bei dainininkė buvo paskutinis žmogus, su kuriuo kalbėjosi jos brolis: „Brolis trumpam užsuko pas tėvus – į namus, kuriuose tada gyvenau su jais ir jaunesniu broliu. Kaip tik tuo metu valgiau pietus, ir jam išeinant persimetėme keletą šmaikščių pokštų. Nieko tame nekeisčiau. Tokį brolį visada prisiminsiu – linksmą, nuotaikingą, rūpestingą ir atsakingą.“
Pašnekovė neslėpė, kad jie puikiai sutardavo ir nuolat leisdavo laiką drauge. „Jis buvo tas žmogus, su kuriuo būdavome kiekvieną dieną. Kasdien jis mus su jaunesniu broliu veždavo ir pasiimdavo iš mokyklos, veždavo į būrelius, repeticijas, filmavimus, koncertus, įrašus ir t.t. Nebūdavo nė vienos dienos, kai būtume buvę atskirai. Todėl, kai jis buvo nužudytas, nė viena diena mano gyvenime nebebuvo tokia, kaip anksčiau. Visas gyvenimas apsivertė aukštyn kojomis, ir tai yra viena iš priežasčių, kodėl iki šiol nėra dienos, kai negalvočiau apie jį“, – pasakojo Simona.
Tiesa, ne tik Simonai sunku susitaikyti su skaudžia netektimi, bet ir jos šeimai, tėvams: „Nemanau, kad su tokia netektimi būtų įmanoma visiškai susitaikyti. Su skausmu ir ilgesiu gyvenime gyvensime kiekvieną dieną. O kas tėvams davė stiprybės, bent jau man taip atrodo – tai mes su jaunesniu broliu. Tėvai visiškai palūžti negalėjo, nes mums jų reikėjo labiausiai.“
Baigdama pokalbį, S. Milinytė tikino, kad būtent malda jai padeda sunkiu gyvenimo momentu: „Aš esu tikrai religinga, tad malda man padeda pasijausti arčiau brolio. Juk dabar esu 100% įsitikinusi, tiesiog žinau, kad danguje turiu tikrų tikriausią angelą sargą.“
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
