Nors šiltasis periodas ne vienam atlikėjui yra didysis koncertų metas, pašnekovas neslepia, kad šiuo metu numatyta ir daugybė kitų planų.
„Nors kovo mėnesį buvo nemažai koncertų, dabar ruošiamės naujam sezonui ir su grupe „Studija“ repetuojame naują programą. Planuose yra ir vinilinės plokštelės leidyba, žiūrėsime, kaip šiemet pavyks tuos kūrybinius planus įgyvendinti“, – naujienų portalui tv3.lt atskleidė jis.
Kalendorinis gimtadienis ir atrasti bendraminčiai
Kovo 18-ąją vyras atšventė 68-ąjį gimtadienį. Trankių švenčių nemėgstantis atlikėjas tikina, kad tai jam – kone eilinė diena.
„Man tai tik kalendorinė šventė. Norint viešai iš to padaryti šventę turbūt turėtų tam susiklostyti aplinkybės. Jei gimtadienis nesutampa su kokiu nors kūrybiniu rezultatu, dažniausiai jį tiesiog stengiuosi praleisti artimųjų, draugų rate.
Jei gimimo diena sutampa su ryškesniu kūrybiniu įvykiu, matau prasmę surengti ir viešą, didesnę šventę“, – kalbėjo vyras.
„Namuose didelių švenčių taip pat nerengiu, ją vadinu tiesiog „šventine vakariene“. Man gimtadieniai yra vienintelė asmeninė, egoistinė šventė, tad ją kaip nors vis vien paminiu. Tiesa, priklausomai nuo sukakties gali skirtis jos mastas.
Nėra buvę tokių metų, kada būčiau pamiršęs, kad mano gimtadienis“, – apie šventės svarbą kalba vyras.
Daugiau nei 40 metų pramogų prasaulyje skaičiuojantis vyras neslepia, kad laikui bėgant, labai keitėsi tiek scena, tiek patys muzikantai.
„Ko gero yra keletas skirtingų veiklos pobūdžių. Kūrybinis kelias prasidėjo gerokai vėliau, nei muzikanto kelias. Apie kūrybą pirma visai negalvojau...
Pačią kūrybą laikau pačiu aukščiausiu atlikėjo karjeros tašku – kai pradedi kurti, tampi kažkuo, kas tave išskiria iš visos muzikinės bendruomenės. Tai yra saviraiškos priemonė, muzikinių svajonių įgyvendinimas. Kai pradėjau studijuoti muziką Klaipėdoje, tada buvau nusprendęs, kad būsiu muzikantas.
Man pakako įsivaizduoti, kad tiesiog grosiu ir dainuosiu, kitų tikslų neturėjau. Su bendraminčiais įkūrus grupę „Studija“ atrodė, kad mano visa ateitis jau garantuota, kad man tik viskas priešakyje“, – teigė atlikėjas.
Prieš 4 dešimtmečius susikūrus grupei jauniems jos nariams atrodė, kad tai – iki gyvenimo galo. Pasirodo, kad ne visada viskas klojasi taip, kaip kad norime ir planuojame.
„Atrodė, kad jei surandi draugus ir įkuri kažkokią grupę, tai gyvenimas bus ganėtinai paprastas – tiesiog grosi ir mėgausiesi gyvenimu. Bet realybė visai kitokia...
Draugai išeina, grupės ateičiai, tavo paties svajonei įtaką gali daryti ir situacija šalyje, tavo paties padėtis. Tik tada paaiškėja, kad ne viskas yra amžina ir taip, kaip tu nori kad būtų.
Kai susikūrė mūsų grupė, egzistavo mąstymas, kad grupė yra tarsi brigada, kuri gali gyvuoti daugybę metų ir visai nesikeisti. Šiais laikais viskas yra kitaip.
Dabar dažnai yra keli idėjiniai lyderiai, o jų tą pačią muziką gali groti vis kiti muzikantai, – neslepia pašnekovas. – Mes buvome idėjiniai žmonės, grupei ištikimi kai svao šeimai. Manau, kad dėl to mums pavyko taip ilgai gyvuoti. Kita vertus, sutapo ir mūsų charakteriai sutapo.“
Visgi nors tarp dabartinių grupių vyras tikina matantis nepastovumą ir nuolatinę narių kaitą, ir pati „Studija“ susidūrė su savais sunkumais.
Nors iš pradžių jų gretose buvo vos trys muzikantai, bėgant laikui, keičiantis muzikos stiliams, vienu metu grupė buvo išaugusi ir iki 11 narių.
„Kiek matau iš dabartinių muzikantų, grupių, dažnai jos subyra vien dėl to, kad atlikėjai tarpusavyje nemoka sutarti. Labai dažnai jaunimas neatlaiko žmogiškojo bendravimo, atsiranda tam tikri niuansai. O mes buvome apjungti – jei kažkas iš grupės narių buvo nepatenkintas, jis vis vien neturėjo geresnio varianto gyvenime. Išgyventi visiems reikia.
Verta paminėti, kad ir „Studijos“ sudėtis keitėsi. Per pandemiją keitėmės visiškai – iš senųjų grupės narių likome tik aš su būgnininku Valdu Galdiku, kitus pakeitė jauni veidai“, – kalbėjo jis.
Jaunimas nebe toks muzikalus
Muzika užima kone visą S. Januškos gyvenimą – jis ne tik muzikuoja su grupe, bet jos subtilybių moko ir jaunimą.
„Aš tikrai žinau, kuo kvėpuoja ateinanti jaunoji karta. Visgi neįmanoma lyginti laikmečių... Dabar visai pasikeitęs visas mūsų muzikinis pasaulis – mums studijavimas ir muzikinių žinių siekimas buvo kone neįsivaizduojamas žygdarbis.
Galiu pasakyti, kad bendra šiuolaikinės muzikos kartelė nepaprastai iškilo. Lietuvoje atsirado tikrai gerų muzikantų, kurie ne ką stipriai nusileidžia pasaulinio lygio muzikantams. Visgi mūsų šalies muzikantams dar būtų sunku įsipaišyti tarptautinėje muzikos rinkoje.
Mums trūksta gerų vadybininkų, stipriai vystyti pramogų pasaulio sritį. Talentų mums netrūksta, tereikia sėkmės srityje“, – samprotauja vyras.
Klaipėdoje džiazo programą dėstantis vyras šiuo žanru domisi jau ne vieną dešimtmetį ir apie džiazą yra išleidęs net kelias knygas. S. Januška taip pat yra tarptautinio džiazo vokalistų konkurso „Jazz voices“ įkūrėjas ir organizatorius.
Paklaustas, ar mato džiazo ateitį Lietuvoje, jis neslėpė manantis, kad tai viena stipriausių Lietuvos muzikos krypčių.
„Mano supratimu, norint, kad vienas ar kitas muzikos stilius pradėtų vyrauti Lietuvoje plačiąja prasme, reikia kelti bendrą muzikos erudicijos lygį šalyje. Lietuvoje vyraujantis popsas pastaruoju metu pradėjo įgauti net ir neigiamą atspalvį – labai primityvios, blogai atliktos muzikos. Tai tarsi greito maisto restorane sukirsti dešrainį. Visa kita Lietuvoje priklauso tik nuo populiarumo lygio“, – kalba vyras.
„Pastebiu, kad šiais laikais festivaliuose dažnai pasimato tikrieji kai kurių atlikėjų veidai – kai kurie iš jų net neturi talento ir nemoka gerai dainuoti, o jų balsai būna sutvarkyti kompiuterio. Visgi paradoksalu, kad tokie atlikėjai dažnai sulaukia daug daugiau liaupsių ir aplodismentų nei tie, kurie iš tiesų puikiai dainuoja. Publika neskiria, kas yra blogai, o kas gerai. Kaip kūnas priima, tokia jos reakcija ir būna“, – teigė jis.
„Iš tiesų žmonės nėra kalti, kalta tik sistema. Lietuvoje nėra likusios profesionalios muzikos kritikos, net socialiniuose tinkluose nėra žmonių, kurie lygintų skirtingus muzikos žanrus, eitų į koncertus ir darytų jų apžvalgas.
Tik tokiu būdu muzikoje nenusimanantis susirūpinęs pilietis galėtų susidaryti kažkokį įspūdį, į ką reikėtų atkreipti dėmesį. Muzikoje labai reikalingi kritikai... Nes dabar vyrauja požiūris, kad jei kaimynas ploja, tai ir man gerai“, – pastebi jis.
„Turbūt daugelis vyresnių žmonių prisimena, kad anksčiau naktimis visada galėdavai kažkur fone išgirsti kažką traukiant „Skinsiu raudoną rožę“. Nors tai trukdydavo miegoti, išgirsti būdavo visai smagu.
Kas dabar galėtų pasigirti, kad dabar vidurnaktį girdėtų ką nors plėšiant populiarią dainą? Mano geriausias palyginimas taip pat dviprasmiškas: kur dingo per gimtadienius dainuojama „ilgiausių metų“? Staiga ją pakeitė amerikietiška „su gimtadieniu“.
Jau tada labai sunerimau ir iki šiol nepriimu žmonių, kurie man gimtadienio proga traukia šią dainą“, – šmaikštaudamas sako vyras.
Jis pastebi ir dar vieną problemą: žmonių muzikos supratimo lygis taip suprastėjo, kad dažnai nepastebime tų, kurie nepataiko į natas. Tą jis pastebi ir mokinių tarpe – dažnai pas jį ateina vaikai, neturintys net menkiausio supratimo apie muziką.
„Kuo toliau, tuo dažniau pamatau, kad susirinkęs jaunimas nebemoka dainuoti. Visiems gerai, nes nei vienas grupėje nebegirdi pro šalį dainuojamų natų. Anksčiau, jei koks dėdė pradėdavo dainuoti pro šalį, visi jį nutildydavo ir pasakydavo netrukdyti. O dabar visiems gerai...“ – apie dabartinį muzikos lygį kalba S. Januška.
