Lietuvos pediatrų draugijos pirmininkas, profesorius Vaidotas Urbonas yra sakęs, kad grūdinimasis yra sveikas ir reikalingas, jis turėtų prasidėti dar vaikystėje ne tik vandens, bet ir oro voniomis.
Vis tik, jei sportas lauke iki šiol nebuvo įprastu laisvalaikiu, tam reikia pasiruošti.
„Reikėtų suprasti, kad jei žmogus dirba sėdimą darbą, yra virš 40 metų, galbūt turi antsvorio ir iki to aktyviai nesportavo, staiga pakilus nuo sofos ir nusprendus keisti gyvenimo būdą išties galima sau ir pakenkti.
Iš karto nereikėtų pradėti nuo maratono ar dirbti salėje su dideliais svoriais be specialisto priežiūros. Tikrai turiu ir tarp draugų tokių atvejų, kai pakilę nuo sofos ir atsistoję ant slidžių žmonės patiria traumas vien dėl to, kad raumenys nėra pasirengę dideliems krūviams. Tada širdis su tuo gali nesusitvarkyti“, – kiek anksčiau interviu naujienų portalui tv3.lt kalbėjo Kauno klinikų gydytoja anesteziologė - reanimatologė dr. Astos Krikščionaitienė.
Sportuojantys lauke gali ne tik patirti traumų, bet ir paprasčiausiai persišaldyti, jei išeina į šaltį po nepakankamo apšilimo arba baigę treniruotę per greitai leidžia kūnui atvėsti. Ne mažiau svarbu ir rinkama apranga, pavyzdžiui, bateliai neslidžiais padais.
Kalbant apie sportą lauke, svarbu pasirinkti ir sau tinkamiausią sporto šaką, pavyzdžiui, tikimybė paslysti rudenį ar žiemą bėgiojant yra kur kas didesnė, nei tiesiog darant mankštą gryname ore.
Kokie galimi sužeidimai lauke, pasakoja BTA Asmens draudimo rizikų vertintojas Andrius Žilėnas: „Manau, kad būtų galima išskirti kelias susižeidimų grupes – tai smulkios ir dažnos bei sunkesnės, tačiau retesnės traumos. Žinoma, kad traumos pobūdis dažnai priklauso nuo nukentėjusio veiklos – žaidžiant su kamuoliu (krepšinis, tinklinis) išnyra ar lūžta kaulai, futbolą – nukenčia pėda – nuo pėdos iki pėdos pirštų lūžių. Ten kur yra didesnis greitis, dažnos čiurnos traumos, nes žmogus nespėja laiku pakeisti pozicijos ir nepatogiai pastato koją“.
Ekspertas pastebi, kad traumą galima patirti ir sportuojant namų sąlygomis ar sporto salėje. Dėl to naudinga pagalvoti, kokie nuostoliai kils patyrus traumą: galbūt žmogui reikės papildomo laiko reabilitacijai, pinigų – gydymo paslaugoms, ar paprasčiausiai kompensuoti negautas pajamas. Draudimo bendrovės praktika rodo, kad dažniausiai traumos įvyksta netikėtai, tad jas numatyti ir pasiruošti – sudėtinga.
„Vertinant didesnes traumas, susižalojimų spektras daug platesnis ir įvykio aplinkybės labiau nestandartinės. Pavyzdžiui, sporto salėje užsimetamas svoris ant kojos, lipant nuo dviračio nespėjama laiku ištraukti kojos, dėl ko lūžta abi kojos ar krentama nuo kieme įrengto skersinio ir susilaužomas dubens kaulas.
Registruojame nemažai Achilo sausgyslių plyšimų, kai atrodo, lygioje vietoje nukentėjęs suklumpa staigiai pajutęs skausmą vienoje iš čiurnų, lyg būtų kažkas smarkiai spyręs iš galo“, – dėstė pašnekovas.
Paminėtos traumos yra tik keletas pavyzdžių, kas gali nutikti sportuojant, nes sužeidimų spektras yra kur kas platesnis. Vis tik, medikai ir treneriai vienbalsiai sutinka – tinkamai parinkta sporto šaka ir krūvis žmogui išties duoda daug naudos sveikatai ir gerai savijautai.
„Reguliarus mankštinimasis gali ne tik padėti sumažinti įvairių ligų riziką, bet ir padidinti pasitikėjimo savimi jausmą, suteikti gyvenimo tikslo ar prasmės pojūtį. Apskritai sportas turi daug reikšmės skatinant sveiką visavertį fizinį ir emocinį gyvenimą“, – yra sakiusi Lietuvos asociacijos „Gimnastika visiems“ prezidentė, kūno rengybos trenerė Vilma Povilionienė.
Pagrindiniai medikų ir trenerių patarimai prieš ruošiantis pradėti sportuoti lauke yra apgalvoti, ar pasirinkta apranga geriausiai tinka lauko sąlygoms, pasirūpinti, kad fizinis krūvis nebūtų per didelis, taip pat yra svarbu pagalvoti, kokios galimos rizikos kyla pasirinkus vieną ar kitą sporto lauke rūšį ir kaip galima būtų jų išvengti ar sumažinti galimą žalą.
