bta

Nors vasara baigėsi, lietuviai jau įtemptai planuojasi savo rudens bei žiemos išvykas. Paprastai joms renkamasi egzotinės arba aktyvaus poilsio kryptys. Ekspertai pažymi, kad atostogų metu gausu ne tik įspūdžių, bet ir galimybių patirti traumas arba sveikatos negalavimus, o tokiais atvejais ypač svarbi greita ir kokybiška pagalba.

Baltijos valstybėse veikianti Latvijoje registruota ne gyvybės draudimo bendrovė „BTA Baltic Insurance Company“ (BTA) pranešė per pirmąjį pusmetį uždirbusi 2,878 mln. eurų pelno – 76 proc. mažiau nei per tą patį laikotarpį pernai. Per pirmus šešis šių metų mėnesius Baltijos šalyse pritraukta 148,159 mln. eurų draudimo įmokų – 20 proc. daugiau nei prieš metus, o kompensacijų išmokėta 6,5 proc. daugiau – 85,424 mln. eurų.

Baltijos valstybėse veikianti Latvijoje registruota ne gyvybės draudimo bendrovė „BTA Baltic Insurance Company“ (BTA) pranešė per praėjusius metus uždirbusi 9,303 mln. eurų grynojo pelno – 12,3 proc. daugiau nei užpernai. Pernai Baltijos šalyse pritraukta 262 mln. eurų draudimo įmokų – 20 proc. daugiau nei ankstesniais metais. Lietuvoje pasirašytų įmokų suma augo 26 proc. iki 140,7 mln. eurų Latvijoje – 13 proc. iki 90,7 mln. eurų, Estijoje – 15 proc. iki 30,6 mln. eurų.

Pernai rugpjūtį atliekų tvarkymo įmonės „Žalvaris“ Kauno skyriuje kilusio gaisro metu nukentėjo trys įmonės apdrausti pastatai, juose esanti gamybinė įranga bei kitas turtas. Draudimo bendrovė BTA netrukus po gaisro „Žalvariui“ išmokėjo žalos kompensavimo avansą – 0,5 mln. eurų, o dabar baigė nuostolių vertinimą ir suderino bei išmokėjo galutinę išmokos sumą – 1,8 mln. eurų.

Traumos gali užklupti bet kuriame gyvenimo etape, vis tik medikai pastebi, kad senjorų patiriami sužeidimai yra kur kas pavojingesni, mat gyja gerokai ilgiau. Kaip saugotis traumų ir pasiruošti galimiems netikėtumams? Lietuvos gyventojų tikėtina gyvenimo trukmė išlieka viena mažiausių Europos Sąjungoje.  Higienos instituto (HI) duomenimis, vidutinė tikėtina gyvenimo trukmė 2021 m. Lietuvoje buvo 74,3 metai: vyrų siekė 69,6, o moterų – 78,9 metus.

Sirgti – nemalonu, bet neišvengiama. Medikai pataria įvairiais būdais stiprinti imunitetą, tačiau sutinka, kad visiškai ligų išvengti pavyksta retam laimingajam. Be to, kai rūpinamės savo fizine sveikata, naudinga pagalvoti ir apie tai, kaip pasirūpinti finansine sveikata. Ne paslaptis, kad tas, kuris dažniau jaučia nerimą ar baimę dėl ateities yra ir linkęs labiau sirgti.

Prasidėjus kalendoriniam pavasariui būtina pasirūpinti savo sveikata. Be įprastų pavasariui peršalimo ligų kyla ir daugiau grėsmių: šylant orams bunda ir įvairūs parazitai, pavyzdžiui, erkės. Ne paslaptis, kad Lietuvoje erkių platinamos ligos fiksuojamos pakankamai dažnai, pavyzdžiui, 2021 m. Lietuvoje erkiniu encefalitu susirgo 365 žmonės, o Laimo liga, kitaip vadinama borelioze – dar 1780 žmonių.

Bet kokia liga žmogui reiškia papildomą stresą ir išlaidas, vis tik yra tokių susirgimų, kurie gali iš esmės priversti pakeisti gyvenimą. Tai yra viena priežasčių, kodėl Lietuvoje žmonės vis aktyviau pasirenka apsidrausti ir nuo kritinių ligų: taip sau ir šeimai užtikrinami papildomi resursai prisitaikyti prie naujos kasdienybės. Kritinė liga gali būti vadinami įvairūs susirgimai, tokie kaip miokardo infarktas, insultas, vėžys, išsėtinė sklerozė, galvos smegenų aneurizma, AIDS.

Sportas – yra vienas geriausių būdų stiprinti kūną ir leisti pailsėti protui. Vis tik sportui būtinas pasiruošimas, kitaip stipriai išauga traumų tikimybė. „Viskas privalo vykti palaipsniui – organizmo sistemos turi priprasti prie fizinio krūvio ir tik tada galima galvoti apie didesnį veiklos intensyvumą. Taip pat svarbu neužsibrėžti nepasiekiamų tikslų.

Sportas lauke yra naudingas dėl daugybės priežasčių. Ne tik stiprėja ir gražėja kūnas, bet kvėpuojama grynu oru, sportuojant lauke šviesiu paros metu organizmas gamina vitaminą D, galiausiai tvirtėja ir imunitetas, jei lauke sportuojama įvairiais metų laikais. Vis tik, reiktų atkreipti dėmesį į rizikas, su kuriomis gali susidurti kiekvienas.

Vos per vieną naktį gyvenimas gali apsiversti aukštyn kojomis. Tuo įsitikino Molėtų r. gyventoja, kurios šeimos namą ugnis vos per kelias valandas pavertė pelenais. Namas buvo prižiūrėtas, jame atliktas remontas, tačiau gaisro priežastis slėpėsi po apdaila ir grėsmės plika akimi nebuvo galima įžvelgti. Vieno aukšto pastatas su mansarda užsiliepsnojo sausio 9-osios naktį. Rąstinį namą kaip mat apėmė liepsnos, išdegė kambariai, namų apyvokos daiktai, nudegė stogas.

Paspirtukai Lietuvos gatvėse tapo įprasta susisiekimo priemone šiltuoju metu laiku, vis tik medikus ir policijos pareigūnus šiurpina gatvėje jau įprastais tapę vaizdai: paspirtukininkai lekia be šalmų, važiuojamąja kelio dalimi prieš eismą, pasitaiko ir tokių, kurie paspirtukais vežasi mažus vaikus. Už Kelių eismo taisyklių pažeidimus paspirtukininkams gresia baudos, primena policijos pareigūnai, bet medikams jie kelią šiurpą, mat dažniausiai tokios kelionės baigiasi ligoninės priimamajame.

Nors apie sukčių metodus specialistai kalba dažnai, tačiau sukčiavimo mastai šalyje sparčiai auga. Kasmet sukčiai iš patiklių gyventojų išvilioja dešimtis milijonų eurų – tam jie pasitelkia ne tik jau įprastais tapusius apgaulės modelius, bet sugalvoja ir naujų. Tačiau tobulėja ne tik sukčiai, bet ir apsaugos nuo jų piktadarysčių formos. Draudikai saugojantiems savo namus jau siūlo specialiai nuo sukčių sukurtas apsaugas. „Pasiūlėme naują paslaugą namus draudžiantiems klientams.

Su automobiliu patekus į avariją, draudimo bendrovės vairuotojams paprastai atlygina patiriamą žalą. Tačiau ne visi į eismo įvykį patekusio automobilio savininkai lieka patenkinti draudimo bendrovės siūlomomis išmokomis. Vienoje socialinio tinklo „Facebook“ grupėje gyventojas kartu su bendraminčiais pasidalijo savo istorija. Pasak vyriškio Tomo (vardas redakcijai žinomas – red. past.

Privalomasis sveikatos draudimas kartais nepatenkina visų žmonių medicininių poreikių. Atšalus orams ir prasidėjus virusų pikui, šeimos gydytojai nespėja operatyviai aptarnauti visų pacientų, kuriems reikalinga pagalba. Siekiant spręsti šią problemą, BTA draudimas verslo klientams teikiamą papildomą darbuotojų sveikatos draudimą papildė nauja paslauga – nemokamomis nuotolinėmis medicinos specialistų konsultacijomis – eMed.

Baltijos valstybėse veikianti Latvijoje registruota ne gyvybės draudimo bendrovė „BTA Baltic Insurance Company“ (BTA) pranešė per pirmąjį pusmetį uždirbusi 4,263 mln. eurų pelno – 5,7 proc. daugiau nei per tą patį laikotarpį pernai. Per pirmus šešis šių metų mėnesius Baltijos šalyse pritraukta 133 mln. eurų draudimo įmokų – 21 proc. daugiau nei prieš metus, o kompensacijų išmokėta 28 proc. daugiau – 80 mln. eurų.

Policijos statistika rodo, kad vagystės iš automobilių tampa vis retesnės – pernai jų Lietuvoje registruota trečdaliu mažiau nei 2018 m. ir net keturiskart mažiau nei prieš 5 metus. Tačiau draudikai perspėja vairuotojų neatsipalaiduoti – kai kurių markių naujesnių automobilių veidrodėliai, žibintai bei kitos detalės vis dar masina paklausaus grobio ieškančius vagišius, o vidutinė vienos vagystės žala viršija 2 tūkst. eurų, rašoma pranešime žiniasklaidai. „Pernai 20 proc.

Pagalbos kelyje tarnybos žiemą turi dvigubai daugiau darbo negu šiltuoju metų laiku. Draudimo įmonės prognozuoja, kad iškvietimai piką, kaip ir kasmet, pasieks sausį. Specialistų teigimu, dažniausias gedimas, su kuriuo susiduria vairuotojai, yra automobilio elektros instaliacija: išsikrovęs akumuliatorius ir neužsivedantis automobilis. Tačiau ir be šių gedimų žmonėms tenka susidurti su įvairiomis techninėmis problemomis kelyje. Plačiau apie tai - Elenos Jančiukaitė reportaže.

Dukart daugiau aplamdytų automobilių – tokia lietuviško rudens chaoso keliuose kaina. Jau nuo rugsėjo pradžios rytais eismo įvykių skaičius šokteli dvigubai, o pakilęs avaringumo lygis išsilaiko ir spalį, rodo draudimo bendrovės BTA duomenys. Dėl dvigubai išaugančio avaringumo kaltas ne tik itin intensyvus eismas, bet ir vėstantys orai, dažnas lietus, besiformuojantys rūkai ir trumpėjančios dienos.

Vyraujant itin permainingiems žiemos orams ir apgaulingoms vairavimo sąlygoms, į Lietuvos kelius vis tiek išrieda tikri kelių kamikadzės – vairuotojai su praktiškai „plikomis“ padangomis. Draudimo bendrovės BTA tyrimo duomenimis, tokių automobilių šalies didmiesčiuose yra vos keli procentai, tačiau baugina tai, kad jie užfiksuoti populiariuose maršrutuose.

Nuo 2000 metų Lietuvos keliuose žuvo 7260 eismo dalyvių, sužeista – 82 622. Beveik tiek pat gyvena Panevėžio mieste. Todėl ypač draudikus, kuriems dažnai tenka padengti eismo įvykiuose padarytą materialinę ir moralinę žalą, domina, kokios vairuotojų grupės dažniausiai sukelia avarijas, kuriose sužeidžiami eismo dalyviai ir nusinešama tūkstančiai jų gyvybių. Vyrai kelyje - pavojingesni Vieną išsamiausių tyrimų neseniai paskelbė ne gyvybės draudimo bendrovė BTA.

Audituotais duomenimis, ne gyvybės draudimo bendrovė BTA Lietuvoje pernai uždirbo 18,7 mln. litų ikimokestinio pelno bei 2013-iuosius baigė užimdama 14,2 proc. šalies ne gyvybės draudimo rinkos, antroje pozicijoje. BTA Lietuvoje apyvarta lyginant su užpernai didėjo 17 proc. ir viršijo 186 mln. litų. „2013 m. mes toliau aktyviai augome, ženkliai išplėtėme rinkos dalį Lietuvoje. Mūsų apyvarta šalyje pernai išaugo 27 mln. litų lyginant su užpernai metų rezultatais.

Lietuvos banko 2013 m. dvylikos mėnesių duomenimis, ne gyvybės draudimo bendrovė BTA užimdama 14,2 proc., Lietuvos draudimo rinkos išlieka antrojoje pozicijoje šalyje. Per 2013 m. draudimo bendrovė sulaukė beveik 187 milijonus litų įmokų, tai yra 17 proc. daugiau nei 2012–aisiais.

Ne gyvybės draudimo bendrovės BTA keturių metų tyrimo duomenimis, šventiniu laikotarpiu palikti be priežiūros būstai daugiausiai nukenčia nuo vandens užliejimų. Vagysčių ir vandalizmo atvejų fiksuojama 2,3 karto daugiau nei paprastomis dienomis. Pasak BTA specialistų, didžiausia paliktų būstų problema – vandens užliejimai. Analizuojant keturių metų duomenis, matyti, kad kiekvienais metais šventiniu laikotarpiu šių įvykių vis daugėja.

Ne gyvybės draudimo bendrovės BTA filialo Jungtinėje Karalystėje darbuotojai perspėja apie naują sukčiavimo būdą Didžiosios Britanijos keliuose. Signalizuodami pakaitomis automobilio ilgosiomis ir trumposiomis šviesomis, sukčiai leidžia suprasti vairuotojams, sukantiems iš šalutinio kelio, kad jie ketina juos sankryžoje praleisti. Patikliam vairuotojui įvažiavus į sankryžą iš šalutinio kelio, signalizuotojas nedelsiant sukelia eismo įvykį, siekdamas gauti draudiminę išmoką.

  Remiantis Lietuvos banko duomenimis, per pirmuosius septynis šių metų mėnesius „BTA Insurance Company“ SE filialo Lietuvoje įmokos augo -15,3 proc. iki 110 mln. litų, lyginant su tuo pačiu pernai metų laikotarpiu. Bendrovė ne gyvybės draudimo rinkoje šoktelėjo į antrą poziciją bei šiuo metu užima 14,2 proc. rinkos. 2013 m. sausį-liepą ne gyvybės draudimo įmonė atlygino nuostolių draudėjams 12,8 proc. daugiau nei pernai atitinkamu laikotarpiu ( 51,3 mln.

Ne gyvybės draudimo bendrovės BTA specialistai šią vasarą pastebi apsidraudusiųjų nuo nelaimingų atsitikimų mirčių gausėjimą. Šią vasarą užfiksuota jau 10 mirčių Lietuvoje ir užsienyje. Kaltas neatsargus vairavimas, neatsargumas vasarą, karščio sukelti negalavimai. „Lemtingų nelaimių pasitaiko tolimųjų reisų vairuotojams, kuriems karštis sukelia fizinių negalavimų, tokių kaip insultas ar infarktas. Jeigu priepuolis vairuotoją ištinka prie vairo, dažniausiai padaromas ir eismo įvykis.

Ne gyvybės draudimo bendrovės BTA klienčių tarpe - daugiau nei pusė (55) iš šimto didžiausių Lietuvos įmonių, kurias 2012 m. įvardino verslo dienraštis „Verslo žinios“. 60 procentų didžiausių Lietuvos kompanijų tūkstantuko taip pat naudojasi bendrovės paslaugomis. „Siekiame nuolat plėsti paslaugas verslui bei ne gyvybės draudimo paslaugų verslui rinkos dalį.

„BTA Insurance Company“ filialas Lietuvoje pernai išmokėjo 83 mln. litų draudimo išmokų. Tai beveik tokia pati suma kaip ir užpernai: tuomet buvo atlyginta nukentėjusiems už 83,7 mln. litų. „Nors 2012 m. BTA išmokų fiziniams ir juridiniams asmenims, palyginti su 2011 m., daugėjo trečdaliu, pernai išmokėjome mažesnę išmokų sumą nei užpernai. Taip atsitiko todėl, kad 2012 m. sugebėjome išvengti ypač didelių žalų, o 2011 m. tokių būta.

Praėjusių metų rugsėjo pabaigoje kelionių organizatorė „Star Holidays“ patyrė finansinių sunkumų dėl sustabdytos avialinijų bendrovės „Star1 Airlines“ licencijos. Draudimo bendrovė BTA yra viena iš draudikų, laidavusių „Star Holidays“ finansinius įsipareigojimus, o paaiškėjus kelionės organizatoriaus nemokumo faktui - tiesiogiai organizavusi bei apmokėjusi į beviltišką padėtį patekusių kelių šimtų turistų iš Lietuvos, tarp kurių buvo ir grupė vaikų, parskraidinimą į Lietuvą.

Žiema tik įpusėjo, o draudikai vos spėja registruoti patirtas traumas ir nukentėjusiems mokėti draudimo išmokas. 2010 m. gruodžio – 2011 sausio mėn. BTA registravo dvigubai daugiau įvykių nei pernai tuo pat metu. Išmokų prasme šį gruodį išmokėta tris kartus daugiau nei pernai gruodį. „Nenuostabu, kad sulaukiame gerokai daugiau informacijos apie gyventojų patirtas traumas – miestų gatvėse situacija ekstremali. Pėstieji, tikrąja to žodžio prasme - slidinėja.

Pasaulinė finansinių paslaugų ir draudimo įmonė „Zurich“ savo įgaliotuoju partneriu Baltijos šalyse pasirinko „BTA“ įmonių grupę, trečiadienį pranešė „BTA draudimas“. Pasaulyje pripažintos bendrovės partneriu tapęs „BTA Draudimas“ atstovaus tarptautinės kompanijos interesus drausdamas jos klientus Lietuvoje. Anot bendrovės vadovo Arnio Zekunde , tai gera žinia įmonės klientams.

Lietuvos Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo (TPVCAPD)  draudikai nusiteikę optimistiškai. Didžiąją rinkos dalį užimančių bendrovių („BTA“, „Ergo“, „Lietuvos draudimas“) atstovai nepanikuoja – rinka konkurencinga, draudimo paslaugos aktualios. Draudimo bendrovės, nors ir pripažįsta bendrą augimo lėtėjimą, tačiau situacijos nedramatizuoja. „BTA draudimas“ reaguos į rinkos pokyčius.

Draudimo bendrovės „BTA Draudimas“ atlikta klientų apklausa parodė, kad 85 proc. apklaustųjų nėra linkę draustis internetu. Iš jų 68 proc. respondentų nežino, kad galimybė apsidrausti internetu apskritai egzistuoja. Atlikus apklausą paaiškėjo, kad 19 proc. respondentų mano nesugebėsiantys tinkamai atlikti draudimo procedūros internete. Tuo tarpu dar 13 proc. apklausoje dalyvavusių draudėjų teigė internete netvarkantys jokių savo finansinių reikalų.

Draudimo bendrovė „BTA Draudimas“ pernai pasirašė 111,9 mln. litų transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės draudimo (TPSVCAD) įmokų, tai – 60 proc. daugiau nei 2006-aisiais, kuomet buvo pasirašyta 69,7 mln. litų įmokų. TPSVCAD išmokų skaičius augo dvigubai: pernai „BTA Draudimas“ išmokėjo 50 mln. litų išmokų, tai 111 proc. daugiau nei 2006-aisiais, kuomet draudimo bendrovės išmokų suma siekė 23,7 mln. litų.