„Visi kalba, kad nėra sniego. Tai kur tą sniegą surasti. Tai bandėm sukurti improvizaciją sniego – romantiškiausias jis būna ant namų stogų, gal kai matom roges, riedančias sniegu, tai ištobulinom idėją iki to miestelio“, - pasakoja ŠPRC pedagogė Renata Viršinskienė.
Šis miestelis – valgomas. Nuo tvorelės iki roges traukiančių elnių. Nuo senių besmegenių iki bažnyčios vitražų. Ir pats sniegas - tai purus saldumynas.
„Tai meduoliniai nameliai, suklijuoti baltyminiu glajumi, baltyminiu kremu ir įvairios papuošimo žaliavos. Cukrinė masė. Marcipaninė masė. Įvairūs pabarstukai, cukrus, pudra. Ažūras iš naujų medžiagų“, - tikina konditerių mokytoja Daiva Vidugirienė.
Norint pastatyti miestelį, kur nameliai su langais, durimis, net spynomis, kiemai su tvoromis ir eglėmis, reikėjo ir projektavimo žinių. Teko mokytis ne tik konditerijos, bet ir architektūros – kiekviena namuko siena iškepta pagal brėžinius, lyg tikro namo.
„Projektukas, brėžinukas architektūrinis, kelias, takeliai, namai. Toliau sienų projektukai, stogai, langeliai. Projektą, maketą pasidarėm, išsikirpom iš kartono, darėm tešlą, iškočiojom, namelį tiesiog pjaustėm ir iškepėm“, - sako D. Vidugirienė.
Mokiniai sako, kad prireikė visos grupės išmonės – ne taip paprasta, pasirodo, meduolinio miesto architektūrą išmanyti.
„Tiesiog pasitarėm, pasidalinom savo mintimis, kas turi idėjų ir bendrai vieni kitiems patardami nusprendėm, kaip papuošti“, - pasakoja konditerė mokinė Monika.
Keturių kvadratinių metrų kalėdinių meduolių miestelis bus pristatytas visam miestui. Miestelis turi savo paslaptį – jame gyvena ypatinga kruopščiųjų statybininkų nuotaika.
Miestelio kepėjai sako, kad žinias, įgytas statant šį miestą, pritaikys per Kalėdas – ne vienas artimiesiems dovanų iškepė bent po namelį.
