Vienintelė ir nepakartojama Charlize Theron nusprendė, kad jai gana lenktyniauti su mirtimi karštoje dykumoje (Pašėlęs Maksas: Įtūžio kelias, 2015) ir karšti kailį šnipams Berlyne (Atominė blondinė, 2017), tad 2018-ųjų dramoje „Auklė Tulė“ talentingoji aktorė suvaidino tai, ką kiekviena moteris supranta intuityviai – mamą.
Filme C. Theron vaidina rutinoje ir kasdieniuose rūpesčiuose paskendusią trijų vaikų mamą Marlo, kurių vienas – naujagimis. Pamiršusi, kas yra miegas, moteris bando pasirūpinti tiek buitimi, tiek atžalomis, tiek vyru, tačiau nuovargis daro ją nervinga ir pasimetusia.
Galiausiai, nebegalėdamas matyti į vaikščiojančią negyvėlę vis panašėjančios savo sesers, Marlo brolis pasiūlo jai pasisamdyti naktinę auklę, kad moteris nors taip gautų kelias valandas gyvybiškai reikalingo miego. Štai taip į šeimos namų duris pasibeldžia Tulė (akt. Mackenzie Davis).
Nors iš pradžių atrodo kiek keistoka, galiausiai Marlo pamato jaunoje auklėje save (na, ar bent jau tokią, kokia buvo prieš 20 metų). Laisva ir maištinga siela įneša gyvybės į šeimos namus, o tarp Tulės ir Marlo užsimezga stiprus ryšys, padedantis pastarajai įgyvendinti senas svajones ir atrasti savyje kažką naujo. Bet galiausiai ši draugystė priveda prie kiek netikėto, puikiai mažomis detalėmis viso filmo metu pranašaujamo įvykio, kurį turite pamatyti patys.
„Auklė Tulė“ – tai trečiasis režisieriaus J. Reitmano ir scenaristės Diablo Cody dueto „kūdikis“. Kūrėjų tandemas meistriškai narpliojo motinystės ir moteriškumo klausimus 2007-ųjų „Džuno“ ir 2011-ųjų „Jaunoje pilnametėje“ (kur C. Theron taip pat atliko pagrindinį vaidmenį), tad žiūrovai jau galėjo numanyti, ko tikėtis ir iš trečiosios šios puikiai „susižaidusios“ komandos juostos.
Filmo scenarijų D. Cody sėdo rašyti pati trečią kartą tapusi mama, tad juostoje galima įžvelgti tam tikrų asmeniškumų. Scenaristė itin realistiškai nupiešia ne tik fizinius, bet ir emocinius sunkumus, su kuriais kasdien susiduria mamos.
„Kartu su motinyste moterys praranda nepriklausomybę. Turime įgimtą pasiaukojimą, pareigos jausmą. Vyrai tai jaučia kitaip, tėvystė dažniausiai matuojama malonumais, o ne pareigomis: geras tėvas tas, kuris lepina, gera mama ta, kuri rūpinasi, prižiūri. Tapdamos mamomis, moterys praranda tapatybę. <...> Būti motina gerai, to negalima lyginti su niekuo kitu, tik gimdydama vaiką liaujiesi būti savimi. Turi pateisinti didžiulius lūkesčius – ne tik savo, bet ir kitų“, – viename interviu sakė D. Cody.
Asmeninį pragarą dėl šio filmo iškentėjo ir C. Theron. Dėl vaidmens moteris priaugo 22 kilogramus, dėl ko keldavosi net antrą nakties, kad greitai sugrūstų šalia padėtą dubenėlį šaltų makaronų su sūriu. Toks gyvenimo būdas privedė ją prie depresijos, kas padarė Marlo personažą dar labiau įtikinamu, tačiau net po paskutinės filmavimų dienos aktorei teko dar nemažai padirbėti su psichoterapeutais.
Asmeninės tiek kūrėjų, tiek aktorių patirtys ir išgyvenimai puikiai sugulė į vieną katilą ir gavome skanų, motinystės per daug neromantizuojantį filmą. „Auklė Tulė“ yra tarsi padėkos laiškas visoms mamoms, kurį turėtų „perskaityti“ kiekvienas vyras. Filmas verčia susimąstyti, kad galbūt ne visada suprantame, kaip iš tiesų jaučiasi tris namų kampus ant savo pečių bandanti išlaikyti moteris. „Auklė Tulė“ – tarsi veidrodis, kuriame daugelis pamatys save arba savo artimuosius. Tad kviečiu į šį veidrodį žvilgtelėti ir jus – jau šį šeštadienį 21:30 per TV3 televiziją.
