Pro akis nepraleidžianti nei vieno įdomesnio kolekcijos pristatymo ar perspektyvaus naujoko debiuto, Sandra Straukaitė naujam metiniui dizaino leidiniui „Created in Lithuania“ pasakoja apie lietuviškos mados pasaulio išskirtinumą ir ypatumus.
Kokia Lietuvos mados industrija buvo, kai joje debiutavote pati ir kokia ji yra šiandien? Kai pradėjome savo veiklą, mados supratimas, kuris kartais vis dar gajus žmonių sąmonėje ir dabar, buvo toks, jog drabužiai ir dizainas yra tik gražios suknelės. Daugeliui atrodė, kad tik šilkinės, vaka-rinės suknelės vertos podiumo, todėl ir kurdavo tik tokius, nešiojamus drabužius. Mes šį požiūrį no-rėjome pakeisti ir įrodyti, jog mada ir dizainas yra ne tik blizgančios suknelės, bet ir paltai, švarkai, marškinėliai, kelnės, sijonai, kad drabužių kolekcijos gali būti konceptualios.
Labai džiaugiuosi, kad šiuo metu mados versle vyksta stiprus judėjimas, pasipriešinimas tai „vakari-nių suknelių“ madai. Tarsi anti-mada. Visada skatinau tai daryti jaunuosius dizainerius. Ir pati sten-giausi rodyti savo pavyzdį – pristatyti konceptualius dalykus, jog žmonės suprastų, kad mada yra savotiškas performansas, šou ir teatras.
Pastebiu, kad jaunimas, kuris ateina į „Mados infekciją“, tai puikiai supranta ir žino, ko iš jų tikimasi ir, aišku, kad čia nėra jokių taisyklių. Jaunimas tam ir yra, kad jis stebintų, kad priešintųsi, kad būtų kitoks. Šios žinios skleidimas ir yra mano bei „Mados in-fekcijos“ misija.
Koks yra lietuviškos mados išskirtinumas?
Lietuvos dizaineriai, dėl ekonominių aplinkybių, ne visada gali sau leisti naudotis minėtomis tekstilės inovacijomis, nes tai labai brangu. Lietuviai neturi tokių sąlygų, kaip kolegos užsienyje, bet jei turėtų, jei galėtų dirbti su geriausiais audinių fabrikais – jų rezultatai būtų dar geresni.
Kai turi gerą audinį, nereikia sukti galvos, viskas ir taip bus gerai – padaryk bet kokią formą ir tas daiktas atrodys puikiai. Tokiu atveju, dizainas nebe toks ir svarbus. Tuo lietuviai ir skiriasi nuo kitų – dirbdami su paprastes-niais audiniais jie privalo įdėti gerokai daugiau darbo, ypatingai daug dėmesio skirti dizainui, kad ne tik prilygtų, bet ir pranoktų daugiau galimybių turinčius kolegas iš užsienio.
Aš labai daug keliauju, važinėju tam, kad palyginčiau, kas mados versle vyksta kitur. Vienais metais turėjau kone turą po Europą – apkeliavau visas madų savaites nuo Berlyno iki Sankt Peterburgo.
Po šios kelionės galiu pasakyti, kad dizainerių lygis Lietuvoje yra pats stipriausias. Tai ne tik mano nuomonė, tai kartoja ir į „Mados infkeciją“ atvykstantys užsienio kūrėjai. Kaip sako nuolat čia atva-žiuojanti ir savo studentus į „Mados infekciją“ siunčianti vokiečių profesorė, dirbusi Vivienne Westwood mados namuose, Martina Glomb: ,,Koks Paryžius? Yra tik Vilnius. Jokio Paryžiaus. Vie-na kryptis – Vilnius.“
