„Esu įsitikinęs, kad žmonės į mane kreips dėmesį tris ar keturias dienas, bet tai praeis. Jie pamirš, kas aš toks, ir man tai patinka“, – sakė R. Abramovičius 2003 metais po to, kai nusipirko „Chelsea“ futbolo klubą.
Prasidėjus karui Ukrainoje oligarcho norai išlikti nežinomu išnyko kaip dūmas. Po daugybės metų neišgirstų visuomenės reikalavimų griežčiau reguliuoti R. Abramovičiaus turtą, Jungtinės Karalystės vyriausybė įšaldė jo nuosavybę ir uždraudė jam atvykti į šalį.
Šis nuopuolis – ne pirmasis iššūkis Romano Abramovičiaus gyvenime. Su pirmaisiais likimo smūgiais jis susidūrė dar ankstyvoje jaunystėje.
Nuo našlaičio iki magnato
Romanas Arkadijevičius Abramovičius gimė Saratove, pietvakarių Rusijoje, 1966-aisiais. Berniukas būdamas visai mažas neteko tėvų – jo mama Irina mirė nuo kraujo užkrėtimo kai jam buvo vieneri, o tėtis žuvo per nelaimę darbo metu – dirbant statybose jį užmušė kranas.
Našlaitis Romanas augo pas gimines Komio mieste šiaurės vakarų Rusijoje. Berniuko vaikystė nebuvo lengva – klimatas mieste buvo atšiaurus, o jo giminės pinigų pertekliumi niekada nesidžiaugė.
„Tiesą sakant, negaliu pasakyti, kad mano vaikystė buvo bloga. Būdamas vaikas tu dažniausiai nematai skirtumo – vienas vaikas valgo morkas, kitas – saldainius. Abu yra skanūs“, – R. Abramovičius sakė interviu „The Guardian“.
Būdamas šešiolikos R. Abramovičius metė mokyklą, dirbo mechaniku, vėliau tarnavo armijoje. Verslininko gyslelę vaikinas turėjo jau tada – iš pradžių pardavinėjo plastikinius žaislus, vėliau – kvepalus ir dezodorantus.
Laukiniai Rytai
Sovietų Sąjungos žlugimas Romanui Abramovičiui reiškė naujas galimybes. 1995-aisiais jis iš Rusijos vyriausybės perėmė naftos kompaniją Sibneft – aukcione ją nusipirkdamas už 225 milijonus eurų. Po dvidešimties metų jis tą pačią kompaniją pardavė atgal vyriausybei – šį kartą už 12 milijardų eurų.
Oligarcho advokatai tikina, jog nėra įrodymų, kad Romanas Abramovičius vykdė nelegalią veiklą ir taip užsidirbo didžiąją dalį savo turto. Visgi, 2012-aisiais jis prisipažino, kad yra padaręs kelis korumpuotus mokėjimus, siekdamas naudos „Sibneft“.
XX a. 9 dešimtmetyje jis tapo „aliuminio karų“ dalimi. Juose oligarchai, galią įgavę pagrinde po Sovietų Sąjungos žlugimo, kovojo dėl šios industrijos kontrolės.
„Kas tris dienas vykdavo po žmogžudystę“, – prisiminė Abramovičius 2011-aisias.
Žingsnis į politiką
Romano Abramovičiaus sąsajos su politika siekia dar praėjusį amžių. Valdant Borisui Jelcinui, jis tapo prezidento rėmėju ir ėmė aktyviai reikštis Maskvos politinėje arenoje. Tuo metu jis netgi turėjo apartamentus Kremliuje. Jelcinui palikus postą, R. Abramovičius tapo vienu iš V. Putino rėmėjų.
Putinui ėmus valdyti šalį, ištikimybės jam parodyti nesutikę oligarchai buvo išsiųsti iš šalies, ar net pasodinti už grotų. Tačiau R. Abramovičius 2000-aisiais buvo išrinktas Čiukotkos gubernatoriumi.
Neįprastas judesys
2003-aisiais Romanas Abramovičius išgarsėjo futbolo pasaulyje, nusipirkęs klubą „Chelsea“ už 166 milijonus eurų.
„Mano visa gyvenimo filosofija – visur turėti profesionalų komandas. Čiukotkoje turiu profesionalią komandą, čia padarysiu lygiai tą patį“, – žadėjo oligarchas.
R. Abramovičiaus turtas neapsiriboja futbolo klubu. Teigiama, kad oligarchui priklauso 15 miegamųjų vila Kensingtono rūmų soduose, butas Chelsea regione, ranča Kolorado valstijoje ir vasarnamis Prancūzijos Rivjeroje. Taip pat jam priklauso dvi jachtos – „Solaris“ ir „Eclipse“ ir asmeninis lėktuvas.
