vladimiru putinu

Romano Abramovičiaus istorija – verta filmo. Sulaukęs trejų metukų jis tapo našlaičiu, o vėliau iškilo iki vieno turtingiausių žmonių pasaulyje. Šiomis dienomis Rusijos oligarcho ryšiai su Vladimiru Putinu jam pridarė nemažai bėdų – vyras neteko ir verslo ir reputacijos.  „Esu įsitikinęs, kad žmonės į mane kreips dėmesį tris ar keturias dienas, bet tai praeis. Jie pamirš, kas aš toks, ir man tai patinka“, – sakė R. Abramovičius 2003 metais po to, kai nusipirko „Chelsea“ futbolo klubą.

31-oji Rusijos invazijos į Ukrainą diena. Kol JAV prezidentas lankosi Lenkijoje, Rusijos pajėgos nusitaikė į Ukrainos Vakarus. Raketos smenga į Lvivo miestą – tai galima suprasti kaip Rusijos grasinimą Joe Bidenui. JAV vadovas, viešėdamas Lenkijoje, pavadino Vladimirą Putiną „skerdiku“. Nustatyta, kad raketos į Lvivą paleistos iš Rusijos okupuoto Krymo teritorijos.

Karalienė Elžbieta II įprastai stengiasi nereikšti savo įžvalgų apie kitus pasaulio šalių lyderius, tačiau apie Vladimirą Putiną monarchė niekada nebuvo geros nuomonės. Panašu, kad Rusijai užpuolus Ukrainą, karalienės nuomonė apie šios šalies prezidentą dar suprastės.

Rusijos plieno milžinė „Severstal“, kurios pagrindinis akcininkas Aleksejus Mordašovas pateko į ES sankcionuotų asmenų sąrašą, priversta ieškoti būdų išvengti įsipareigojimų nevykdymo, tapdama pirmąja didele rusų įmone, kuriai iškilo tokia grėsmė nuo tada, kai Maskva pradėjo invaziją į Ukrainą vasario 24 dieną.

Po skandalingų pasisakymų apie karą Ukrainoje parlamentaras Mindaugas Puidokas pareiškė besitraukiantis iš Darbo partijos. Buvę partijos kolegos svarsto, kad sprendimą trauktis M. Puidokas brandino jau kurį laiką. Politikos ekspertai išlieka pasibaisėję M. Puidoko pareiškimais dėl karo ir sako, kad politinės ateities šis politikas, ko gero, nebeturės. Seimo narys M. Puidokas vos Rusijai užpuolus Ukrainą savo „Facebook“ paskyroje parašė skandalingą komentarą.

Prancūzijos prezidentas  Emmanuelis Macronas (Emaniuelis Makronas), Vokietijos kancleris Olafas Scholzas (Olafas Šolcas) ir JAV prezidentas Joe Bidenas (Džo Baidenas) „artimiausiomis valandomis“ surengs pasitarimą dėl Ukrainos krizės, sekmadienį pranešė Prancūzijos prezidentūra.

JAV prezidentas Joe Bidenas (Džo Baidenas) yra pasirengęs „bet kuriuo metu“ susitikti su Rusijos vadovu Vladimiru Putinu, jei tai padės išvengti karo Ukrainoje, sekmadienį pareiškė Amerikos diplomatijos vadovas.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas (Emaniuelis Makronas) sekmadienį telefonu kalbėjosi su Rusijos vadovu Vladimiru Putinu apie padėtį Ukrainoje, pranešė Eliziejaus rūmai.

Vokietijos kancleris Olafas Scholzas antradienį per vizitą Maskvoje atsisakė Kremliuje atlikti COVID-19 testą ir pageidavo, kad tepinėlį jam paimtų vienas iš Berlyno medikų, naujienų agentūrai AFP sakė šaltinis Vokietijos vyriausybėje.    Į Maskvą atvykusiam O. Scholzui „testą atliko Vokietijos ambasados gydytojas“, sakė pareigūnas, kalbėjęs su anonimiškumo sąlyga.

Su paskutinės stadijos smegenų augliu kovojančios rusų aktorės, serialo „Mano puikioji auklė“ žvaigždės, Anastasijos Zavorotniuk būklė, kaip teigia šaltiniai, vis dar tokia pati. Moterį pakirtęs smegenų auglys – iššūkis net medikams, mat ši onkologinės ligos forma laikoma itin reta.

Rusijos aktorė Anastasija Zavorotniuk ir toliau kovoja su sunkia liga. Aktorės artimieji yra atsiriboję nuo viešumos ir daug nekalba apie jos būklę ir asmeninį gyvenimą. Tačiau visai neseniai jos dukra Anna kreipėsi į socialinio tinklo sekėjus ir atvirai prabilo apie savo širdies reikalus. Anna Zavorotniuk ne kartą prisipažino, kad jos širdis yra užimta.

Vienai porai iš Švedijos neleista savo sūnų pakrikštyti Vladimiru Putinu – paaiškinta, kodėl toks vardas negali būti suteiktas mažyliui. Šaukti savo naujagimį kaip Rusijos prezidentą panoro pora iš Laholmo – miesto, esančio pietinėje Švedijoje, pranešė radijos stotis SR.

Rusijos aktorė Anastasija Zavorotniuk ir toliau kovoja su sunkia liga. Aktorės artimieji yra atsiriboję nuo viešumos ir daug nekalba apie jos būklę, tačiau visai neseniai socialiniame tinkle pasirodė nuotraukų koliažas, kuriame galima išvysti aktorę, jos dukrą bei A. Zavorotniuk motiną – Valentiną. Fotografijose matyti, jog visos šios moterys yra it du vandens lašai. Minėtoje fotografijoje užfiksuota A. Zavorotniuk dukra su jos motina Valentina, kai jai buvo 78-eri.

Baltarusija dar labiau izoliuojasi nuo išorinio pasaulio. Diktatorius Aliaksandras Lukašenka visiškai uždarė sieną su Ukraina. Anot jo, per sieną į Baltarusiją plūsta ginklai čia veikiančioms teroristų grupuotėms. Jas esą finansuoja Vakarų valstybės, taip pat ir Lietuva. Be to, diktatorius žada per Lietuvos sieną paleisti dar daugiau migrantų. Politologai sako, kad Lukašenkos kartu su Putinu vykdomas hibridinis karas įsibėgėja.

Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba penktadienį papriekaištavo Vokietijos ir Prancūzijos ambasadoriams dėl nepavykusio bandymo atnaujinti Europos Sąjungos (ES) susitikimus su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu.

Maskva ruošiasi tiekti Minskui šiuolaikinę ginkluotę, antradienį baltarusių prezidentą Aliaksandrą Lukašenką citavo vietos žiniasklaida. „Rusija Baltarusijai tieks šiuolaikinius ginklus. Apie tai šalies prezidentas papasakojo per pasitarimą dėl Baltarusijos ir Rusijos bendradarbiavimo, komentuodamas derybų Sočyje [su rusų prezidentu Vladimiru Putinu] rezultatus.

Armėnijos ministras pirmininkas pradėjo saviizoliaciją prieš artėjantį susitikimą su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu Maskvoje, penktadienį pranešė pareigūnai. Įprasta, kad visi, asmeniškai susitinkantys su 68 metų V. Putinu, privalo izoliuotis, siekiant apsaugoti jį nuo galimo užsikrėtimo koronavirusu.

Jungtinių Valstijų žvalgyba padarė išvadą, kad Rusijos agentai siūlydavo su Talibanu susijusiems kovotojams atlygį už Afganistane veikiančios JAV vadovaujamos koalicijos karių žudymą, penktadienį pranešė dienraštis „The New York Times“. Numanomos premijos skatindavo kovotojus atakuoti tarptautines pajėgas, JAV prezidentui Donaldui Trumpui šiuo metu stengiantis išvesti iš Afganistano karius ir užbaigti ilgiausią Amerikos karą.

Europos šalys privalo palaikyti Turkijos „sprendimus“ Sirijoje, jei nori išspręsti migrantų krizę, trečiadienį pareiškė turkų prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas, apkaltinęs Europą „trypiant“ pabėgėlių teises. Tūkstančiai migrantų plūstelėjo prie Graikijos sienos, R. T. Erdoganui praėjusią savaitę paskelbus, kad jiems bus nebetrukdoma keliauti į Europą.

Kijevo centre tūkstančiai demonstrantų sekmadienį susirinko protestuoti prieš didesnės autonomijos suteikimą separatistiniams regionams pagal vyriausybės planą dėl karo su Rusijos palaikomais kovotojais nutraukimo. Protestuotojai skandavo šūkius „Ne pasidavimui“, o kai kurie aktyvistai laikė plakatus su kritiškais prezidento Volodymyro Zelenskio atžvilgiu užrašais. Policijos duomenimis, akcijoje dalyvavo apie 10 tūkst. žmonių.

Buvęs Didžiosios Britanijos premjeras Davidas Cameronas išleido savo memuarų knygą, kuri išsyk sulaukė milžiniško dėmesio. Savo nepasitenkinimą joje dėstomais prisiminimais išreiškė ne tik Karališkieji rūmai. Nepatikti knyga turėjo ir Kremliui, nes D. Cameronas gana atvirai papasakojo ir apie savo susidūrimus su V. Putinu.

Įsivaizduokit, kad rizikuojat gyvybe, šnipinėdamas Vakarų naudai Rusiją ir Kiniją, vagiate paslaptis, verbuojate šaltinius arba vykdote gyvybiškai svarbias, bet nuobodžias užduotis, sudarančias sąlygas vykdyti operacijas. Šioje srityje pasitikėjimas yra ypač svarbus. Turite būti įsitikinęs, jog su „produktu“ (informacija) bus elgiamasi atsargiai, kad ji nepateiktų užuominų apie jūsų tapatybę. Ir kad reikalams pakrypus į bloga jūsų viršininkai darys viską, ką gali, kad jums padėtų.

Gitanas Nausėda sako gerbiantis Estijos vadovės sprendimą susitikti su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu, bet tvirtina, kad Lietuva nebūtinai seks šiuo pavyzdžiu. Lietuvos vadovas sako antradienį Taline sulaukęs Kersti Kaljulaid paaiškinimų, jog apie Europos santykius su Rusija turėtų spręsti ne tik įtakingiausios Europos Sąjungos (ES) šalys, bet ir ES priklausančios Baltijos valstybės. „Jei gali kalbėti kiti, mes galime kalbėtis ir patys – tokia buvo jos logika.

Jungtinės Valstijos paskelbė sankcijų penkiems Rusijos piliečiams dėl žmogaus teisių pažeidimų, o Rusija pažadėjo atsakyti tuo pačiu, nors po anksčiau šią savaitę įvykusių aukšto lygio derybų atrodė, jog įtampa tarp Maskvos ir Vašingtono kiek sumažėjo. JAV valstybės departamentas pabrėžė, kad sankcijos paskelbtos penkiems fiziniams asmenims ir vienai bendrovei. Apie tai pranešama kasmet rengiamoje ataskaitoje Kongresui dėl to, kaip įgyvendinamas vadinamasis Magnitskio įstatymas.

JAV valstybės sekretorius Mike'as Pompeo pirmadienį vyksta į Briuselį aptarti „neatidėliotinų klausimų“, įskaitant Irano branduolinį susitarimą, Europos šalių, kurios pasirašė tą sutartį, lyderiams susirinkus aptarti, kaip išvengti jos žlugimo. Didžiosios Britanijos užsienio reikalų sekretorius Jeremy Huntas pirmadienį perspėjo, kad Persijos įlankoje gali „netyčia“ kilti konfliktas, išaugus įtampai tarp Jungtinių Valstijų ir Irano.

Baltarusiją sudrebinę aukštas pareigas užimančių asmenų areštai ir Aleksandro Lukašenkos pykčiai derybose su Vladimiru Putinu paskatino gandus apie galimą pastarojo norą nušalinti nuo valdžios Baltarusijos vadovą. Tuo labiau, kad suimtasis buvęs „Batiuškos“ patikėtinis yra siejamas su Rusijos saugumu. Balandžio 27-ąją Baltarusijos prezidentas A. Lukašenka anksčiau laiko paliko susitikimą Kinijoje dėl neįvardinto konflikto su Rusijos prezidentu V. Putinu.

Naujausių kandidatų į prezidentus reitingų, kurių lydere tapo, Ingrida Šimonytė nesureikšmina ir teigia, kad tikruosius „reitingus“ pamatysime būtent rinkimų dieną. Vis tik kandidatė neigimai vertina politikus, kurie „bando būti viskuo vienu metu“ ir taip, jos teigimu, tik užsiima populizmu. Portalas tv3.lt pristato kandidatės į prezidentes Seimo narės Šimonytės interviu su Vladimiru Laučiumi TV3 žinioms. Tapote prezidento rinkimų reitingų lydere šį savaitgalį.

Estijos prezidentė Kersti Kaljulaid ketvirtadienį vienai vietos televizijai aiškindama savo sprendimą vykti į Maskvą pareiškė, kad su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu norėtų pasikalbėti apie Ukrainą, Gruziją ir dvišalius santykius, paskelbė estų naujienų portalas ERR. K. Kaljulaid, paskelbusi, kad vėliau šį mėnesį ketina vykti vizito į Maskvą ir susitikti su rusų lyderiu, sulaukė kritikos. „Pats susitikimas yra signalas.

Premjeras Saulius Skvernelis sako, kad su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu šį mėnesį planuojanti susitikti Estijos vadovė Kersti Kaljulaid atstovauja savo šalies interesams. Jis sako, kad tai yra galimybė Estijai išsakyti šalies ir visos Europos Sąjungos poziciją dėl Rusijos vykdomų pažeidimų, tačiau Lietuvos vadovų vizito į Maskvą būtinybės nemato.

Buvusi Estijos užsienio reikalų ministrė Marina Kaljurand trečiadienį pareiškė nematanti svarių priežasčių, kodėl šalies prezidentė Kersti Kaljulaid turėtų vykti vizito į Maskvą. Kremlius jau patvirtino, kad toks susitikimas yra planuojamas. „Renovuotos ambasados atidarymas – nepakankama priežastis vykti į šalį, į kurią tavęs nekvietė“, – laikraščiui „Ohtuleht“ sakė buvusi estų diplomatijos vadovė.

Generalinė prokuratūra pareiškė, kad nėra pagrindo pradėti ikiteisminį tyrimą dėl valdančiųjų „valstiečių“ lyderiui Ramūnui Karbauskiui priklausančios žemės ūkio grupės „Agrokoncernas“ trąšų importo iš Rusijos. Prokurorai nutarė, kad Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) sprendimas netirti šios veiklos buvo pagrįstas.

Rusijos samdiniai vyksta į neramumų apimtą Venesuelą, neseniai paskelbė autoritetingos naujienų agentūros. Ten jie turėtų saugoti Vladimiro Putino globojamą ir milijardais dolerių remiamą Nicolo Maduro režimą. Anksčiau šie neoficialios kariuomenės atstovai jau dalyvavo mūšiuose Sirijoje ir užgrobiant Ukrainos teritorijas.

Europos Sąjungos banko veiklos licenciją gavę „Revolut“ neseniai sulaukė 250 mln. dolerių injekcijos iš rusų verslininko Jurijaus Milnerio rizikos kapitalo investicijų bendrovės „DST Group“, su kuria yra siejami Kremliaus aplinkos žmonės. Praėjusiais metais dėl žurnalistinio tyrimo „Panama Papers“ išaiškėjo, kad JAV sudarytuose „Putino patikėtinių rato sąrašuose“ vėliau atsidūręs milijardierius Ališeras Usmanovas įsigijo „Facebook“ akcijų.

Vienos didžiausių Lietuvos žemės ūkio įmonių grupių „Agrokoncernas“ kontroliuojantis „valstiečių“ lyderis Ramūnas Karbauskis Užsienio reikalų ministerijos (URM) sprendimą kreiptis į prokurorus dėl „Agrokoncernas“ ryšių su Rusijos oligarchu Arkadijumi Rotenbergu vadina „politikavimu“. Anot R. Karbauskio, ministeriją turėjo kreiptis į Europos Komisiją (EK), kad pastaroji išaiškintų, kokios sankcijos turėtų būti taikomos bendrovėms, jei jų savininkai yra įtraukti į „juoduosius sąrašus“. „Kodėl tos ...

Užgrobusi ukrainiečių laivus Rusija pažeidė bendradarbiavimo susitarimą su Ukraina dėl bendro Azovo jūros ir Kerčės sąsiaurio naudojimo, skelbia JAV valdžios atstovai. Toks Rusijos elgesys kelia grėsmę ir būsimam D. Trumpo ir V. Putino susitikimui – Amerikos vadovas tikina dar pagalvosiąs, ar verta susitikti. Maža to, ir Vokietijos premjerė A. Merkel paskelbė palaikanti sankcijų Rusijai kelią. „Visa kaltė dėl to tenka Rusijos prezidentui“, – sakė A. Merkel.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas antradienį įspėjo, kad dėl Rusijos įvykdyto Ukrainos karinių laivų apšaudymo ir užėmimo Kerčės sąsiauryje gali atšaukti ateinantį savaitgalį numatytą susitikimą su Rusijos vadovu Vladimiru Putinu.

Pasaulio žiniasklaidoje netylant GRU sukeltų skandalų temai, pasirodė ekspertus nustebinusi žinia: mirė Rusijos užsienio žvalgybos vadas Igoris Korobovas. Pastebima, kad per du paskutinius metus tai jau antras netikėtai miręs GRU vadovas. Žurnalistai išsiaiškino, kad 63-ejų I. Korobovo būklė „staiga pablogėjo“ po susitikimo su V. Putinu šių metų rugsėjį. Tuomet kaip tik įsibėgėjo Solsberio skandalas Didžiojoje Britanijoje.

Izraelio premjeras Benjaminas Netanyahu sekmadienį Paryžiuje susitiko su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu. Tai buvo pirmas jų susitikimas po to, kai rugsėjį Sirijoje buvo buvo numuštas rusų karinis lėktuvas, o dėl incidento Maskva apkaltino Izraelį. Rusijos ir Izraelio lyderiai Paryžiuje dalyvavo Pirmojo pasaulinio karo pabaigos šimtųjų metinių minėjimo renginiuose.

Su kriminaliniu pasauliu siejamas vyras atvyko surengti išpuolį ir reikalavo Putino

Trijų Rusijos žurnalistų nužudymas nuošaliame Centrinės Afrikos Respublikos – pačios skurdžiausios šalies pasaulyje Pasaulio banko duomenimis – rajone, atskleidė galimą plataus masto Kremliaus projektą siekiant perimti įtaką Afrikoje ir jos resursus. Tuo metu kai Kinija išleido milijardus dolerių dešimtmečiais investuodama į tai, kad kažkokiu būdu įsitvirtintų regione, Rusija siūlo grubią jėgą ir ryžtą rizikuoti.

Maskva paskyrė JAV veiksmo filmų aktorių Steveną Seagalą savo ypatinguoju pasiuntiniu ir pavedė jam rūpintis bendradarbiavimu su JAV humanitarinėje srityje, šeštadienį paskelbė Rusijos užsienio reikalų ministerija. „Stevenas Seagalas buvo paskirtas ypatinguoju Rusijos užsienio reikalų ministerijos pasiuntiniu Rusijos ir Amerikos humanitariniams ryšiams“, – savo svetainėje paskelbė Rusijos URM.

Netrukus po to, kai JAV prezidentas Donaldas Trumpas Suomijoje susitiko su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu, Kremlius paviešino kelis vaizdus, kuriuose galimai demonstruojama naujų branduolinių ginklų sistemų galia. Viename iš jų pavaizduotas gigantiškos torpedos prototipas, kurį vienas ekspertas pavadino „paskutinio teismo dienos mašina“. Pirmą sykį apie naująją ginkluotę kovo 1-ąją prabilo V. Putinas savo kalbos Federacijų Tarybai metu.

Armėnijos premjeras Nikolas Pašinianas pripažino nuogąstaujantis, kad šalis gali vėl įsitraukti į karą su Azerbaidžanu. „Dabar mūsų regione padėtis labai įtempta. Turiu omenyje Azerbaidžano politiką. Ir yra labai didelė karo tikimybė.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas antradienį iš pažiūros suabejojo Jungtinių Valstijų įsipareigojimais ginti NATO sąjungininkes, pareiškęs, kad NATO aljanso sankloda gali lemti didelio masto ginkluotą konfliktą.

Socialiniuose tinkluose jau tapo gana įprasta, kad per itin svarbius politinius susitikimus JAV prezidentas Donaldas Trumpas arba jo žmona Melania padaro kažką tokio, ką vos už kelių akimirkų aptarinėja visas pasaulis. Taip nutiko ir šįkart. Nuotraukai su savo vyru ir Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu pozuoti atsistojusi Melania atrodė tarsi sustingusi.

Jungtinių Valstijų nacionalinės žvalgybos vadovas Danas Coatsas neabejotinais vadina žvalgybos įrodymus, kad Rusija kišosi į JAV prezidento rinkimus. Tokią poziciją jis paskelbė, reaguodamas į JAV prezidento Donaldo Trumpo išsakytas abejones susitikime su Rusijos vadovu Vladimiru Putinu. „Pateikėme aiškų vertinimą dėl Rusijos kišimosi į 2016 metų rinkimus ir jų tebesitęsiančius bandymus pakirsti mūsų demokratiją“, – pareiškė D. Coatsas.

Dar gerokai iki užvakar Briuselyje prasidėjusio NATO valstybių vadovų susitikimo Vakarų šalių spaudoje dėl jo sklandė gana niūrios nuotaikos. Tarifai ir pabūklai Kai kurie leidiniai net juokavo, kad šį liepos 11–12 dienomis vyksiantį NATO šalių vadovų forumą bus galima laikyti sėkmingu vien tik dėl to, jeigu jo anksčiau laiko nepaliks JAV prezidentas Donaldas Trumpas.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė sako trečiadienį palinkėjusi Jungtinių Valstijų prezidentui Donaldui Trampui derybose su Rusijos vadovu Vladimiru Putinu būti labiau nenuspėjamu, nei kalbantis su sąjungininkais. „Vakar apie tai kalbėjomės. Išsakiau savotišką norą, kad prezidentas būtų kiek įmanoma labiau nenuspėjamas, netgi labiau nei mūsų atžvilgiu“, – ketvirtadienį atvykusi į antrąją NATO viršūnių susitikimo dieną Briuselyje žurnalistams sakė šalies vadovė.

Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė sako, kad jai kelia nerimą artėjantis JAV prezidento Donaldo Trumpo susitikimas su Rusijos vadovu Vladimiru Putinu. „Mums visada kelia nerimą. Mes žinome, kas yra Putinas, mes žinome, kas yra mūsų kaimynė, ir žinome, ko galime tikėtis. Todėl labai rimtai žiūrime į šitą susitikimą ir į galimus rezultatus“, – žurnalistams trečiadienį Briuselyje sakė prezidentė, atvykusi į NATO viršūnių susitikimą.