V. Kupšys ne tik puikiai prisidėjo prie serialo sėkmės, bet ir garsėja savo atsidavimu profesijai bei giliais apmąstymais apie teatrą, kūrybą ir tikrumą meninėje veikloje. Jo požiūris į aktorystę – nuoširdus ir perfekcionistiškas – atsispindi visose jo atliktose rolėse, tiek teatre, tiek ekrane.
Šiuo metu aktorius užbaigia darbą prie septintojo serialo „Rimti reikalai“ sezono: „Filmavimai eina į pabaigą, o tai leidžia daugiau dėmesio skirti teatrui – dabar daugiausiai vaidinu repertuariniuose spektakliuose.“
Naujesnių projektų aktorius šiuo metu neturi, todėl šį laiką naudoja saviugdai: pradėjo mokytis anglų kalbos, kurios anksčiau visiškai nemokėjo: „Keista, bet pastebėjau, kad nemokėjimas anglų kalbos man trukdo, ypač filmavimo metu. Bandžiau mokytis anksčiau, bet trūko laiko. Dabar vėl pradėjau ir atradau tikrą džiaugsmą.“
V. Kupšys taip pat aktyviai užsiima įvairiais laisvalaikio pomėgiais – skaito, sportuoja ir tvarkosi savo tėviškėje netoli Palangos. Nepaisant nuolatinio užimtumo, jis randa laiko gilintis į aktualijas: „Daug laiko skiriu politikai. Niekada nepriklausiau jokiai partijai, bet mane labai domina mūsų visuomenės klausimai.“
Perfekcionizmas ir laiko spąstai
Gyvenime V. Kupšys pripažįsta esąs perfekcionistas: „Man viskas turi būti tikslu. Jei minutę pavėluoju, jaučiu stresą. Anksčiau maniau, kad tai gerai, bet dabar suprantu, jog tai nėra naudinga. Gyvenimas sudarytas iš daug svarbesnių dalykų nei griežtas dienos ritmas ar režimas.“
Aktorius pastebi, kad per didelis dėmesys tvarkai gali užgožti gyvenimo džiaugsmą.
Nepaisant to, jo darbas – tiek teatre, tiek televizijoje – reikalauja lankstumo ir nuolatinio įsitraukimo.
„Aktoriai neturi savaitgalių. Jei reikia, einame ir dirbame. Neturime įprasto grafiko, kuris padėtų gyventi sveikiau ar išsimiegoti. Kūryba galvoje vyksta nuolat, net ir per laisvadienius. Kartais juokiuosi, kai girdžiu apie darbo kodeksus teatre – graži idėja, bet iki šiol mums tai buvo svetima“, – naujienų portalui tv3.lt pasakoja aktorius.
Didžiąją dalį savo gyvenimo V. Kupšys skyrė skaitymui. Kaip teigia pats vyras, jaunystėje skaitydavo iki išprotėjimo. Bėgdavau iš pamokų į mišką, kur galėdavo ramiai skaityti.
Knygos jį augino. Tačiau dabar aktorius beveik nebeskaito – neberanda to, kas jį nustebintų. Vis dėlto V. Kupšys neslepia, kad praeityje knygos jam padėjo įveikti sudėtingus gyvenimo laikotarpius, kai realybė buvo ne visada lengva.
Makaras: vaidmuo, kuris pakeitė karjerą
Vytauto Kupšio vardas daugeliui žiūrovų asocijuojasi su charizmatiškuoju Makaru iš serialo „Pasmerkti“. Tačiau jo kūrybinė veikla apima kur kas daugiau nei televizija. Aktorius atvirai kalba apie teatro iššūkius, tikėjimą ir jo asmeninio gyvenimo įvykius, kurie formavo tiek jį, tiek jo kūrybą.
Kalbėdamas apie teatrą, V. Kupšys nevengia kritiško žvilgsnio: „Teatro atradimai šiandien manęs nedžiugina.“
Aktorius pastebi, kad Lietuvoje režisieriai beveik nebestato klasikinės dramaturgijos, o dažniau renkasi romanų adaptacijas ar savo kūrybą. „Kai Valstybiniame teatre pastatė Makbetą, tai buvo stebuklas! 40 metų dirbau teatre ir laukiau, kol kas nors imsis Šekspyro. Ir kai pagaliau tai įvyko – tai buvo didžiulis džiaugsmas.“
V. Kupšys atliko Makdufo vaidmenį ir šį projektą vadina vienu ryškiausių savo karjeroje: „Prisilietimas prie tikrų, fundamentalių dalykų teikia tikrą malonumą. Tai ne tik profesinis pasiekimas, bet ir vidinis džiaugsmas.“
Makaro vaidmuo seriale „Pasmerkti“ – tapo neatsiejama aktoriaus karjeros dalimi. Ši kelionė prasidėjo netikėtai, kai režisierius Sigitas Račkys pamatė V. Kupšį teatre ir pastebėjo jo talentą. „Jis man pasakė: „Kas čia per velnias? Nepastebėjau tavęs.“ Pradėjome repetuoti spektaklį, o tuo pačiu metu jis pasiūlė man vaidmenį seriale.“
V. Kupšys prisimena, kad tuo metu susidūrė su rimtais sveikatos iššūkiais – laukė sudėtinga širdies operacija. Nepaisant to, jis sutiko filmuotis ir netrukus tapo vienu pagrindinių serialo veidų. „Tai buvo ypatinga patirtis. Makaras paliko didelį pėdsaką mano karjeroje ir gyvenime.“
Serialai V. Kupšiui nėra tik pragyvenimo šaltinis – tai erdvė susitikti su kolegomis iš įvairių teatrų: „Anksčiau buvome tarsi viena šeima. Tarybiniais laikais daugiau laiko praleisdavome kartu – ne tik scenoje, bet ir kasdienybėje. Dabar viskas kitaip: suvaidini ir daugiau vienas kito nematai.“
Filmavimo procesas buvo sunkus, ypač kai reikėdavo važinėti tarp miestų: „Pamainos ilgos, darbo sąlygos nelengvos, o kelionės iš Panevėžio į Vilnių reikalaudavo daug jėgų.“
Tačiau V. Kupšys pabrėžia, kad jo požiūris į darbą nesikeičia: „Man nėra skirtumo, ar tai serialas, ar filmas, ar spektaklis. Visur reikia atiduoti save. Jei ateini nepasiruošęs, blogai atliksi savo darbą. Mano perfekcionizmas neleidžia dirbti atmestinai.“
Perfekcionizmas ir atsidavimas kūrybai
V. Kupšys prisipažįsta esąs perfekcionistas: „Aš visada išmokstu tekstą, analizuoju savo veikėją, dirbu su režisieriumi, kad pasiekčiau geriausią rezultatą.“
Šis požiūris, nors kartais kelia stresą, leidžia jam pasiekti aukščiausią profesionalumo lygį.
Šiuolaikinė aktoriaus profesija, pasak V. Kupšio, tapo itin orientuota į savęs viešinimą: „Dabar yra savęs viešinimo laikas, bet aš nesuprantu, kaip galima eiti į viešumą nepasiruošusiam. Man rūpi tai, ką darau. Niekada negaliu dirbti bet kaip – tai mano profesijos esmė.“
Tačiau toks perfekcionizmas turi savo kainą: „Tai atima daug laiko ir energijos. Bet jei pasirenki šią profesiją, turi suprasti, kad kitaip nebus.“
V. Kupšio kelias į aktorystę prasidėjo ankstyvoje vaikystėje: „Turiu brolį aktorių, bet nei tėvai, nei aplinka nebuvo susiję su teatru. Mano miestelis buvo mažas, bet viską, ką radau savo gyvenime, atradau knygose. Nuo penkerių metų gyvenau teatru.“
Knygos ir teatras tapo pagrindiniu jo pasaulio formavimo įrankiu. Nors aktorystė nėra lengva profesija, V. Kupšys pabrėžia, kad ją mylint, net sudėtingos patirtys tampa prasmingos.
V. Kupšiui kūryba nėra tik darbas – tai nuoširdumo paieškos: „Nesvarbu, ką darau – ar tai būtų pjesės rašymas, eilėraščių kūrimas, ar vaidmenys teatre ir kine – visada siekiu būti tikras.“ Jis tiki, kad be nuoširdumo nei scena, nei kūrinys neturi vertės.
Net įsikūnydamas į sudėtingus personažus, kaip Makaro iš „Pasmerkti“, V. Kupšys ieško jų žmogiškųjų savybių. „Net žiauriausias žmogus turi savo priežasčių, vidinių kovų, kurios jį daro tikru. Be šito vaidmuo neegzistuoja.“
V. Kupšys kritiškai vertina dabartinę teatro situaciją: „Dabar daug spektaklių grindžiami režisieriaus ego. Jei režisierius garsus, visi bijo pasakyti, kad „karalius nuogas.“ Aktoriaus nuomone, didelė dalis repertuaro yra paviršutiniška, orientuota į lengvą pramogą, o ne į gilesnę prasmę.
V. Kupšys pabrėžia, kad teatras turi būti apie žmogų – jo gyvenimą, skausmą, džiaugsmą ir kovas: „Be šito teatras nėra kūryba. Teatras turi atspindėti tikrąsias vertybes, o ne vien reklaminį įvaizdį.“
„Net vaidindamas Makarą, banditą, kuris man yra visiškai svetimas ir priešiškas žmogus, aš vis tiek stengiuosi rasti jo žmogiškumą. Nes tik tada, kai supranti, kodėl toks žmogus elgiasi taip, kaip elgiasi, jis tampa tikras.
Galbūt jis yra žiaurus, bet jis turi savo istoriją, savo priežastis. Netgi atlikdamas žmogžudžio vaidmenį, vis tiek turi rasti tą žmogaus pusę, kuri yra nuoširdi. Tai būtina, nes kitaip vaidmuo bus tuščias ir nesąžiningas. Jei nesugebu pasiekti nuoširdumo, nesuprantu, kodėl turėčiau eiti į sceną ir vaidinti. Man teatro pagrindas yra tikrumas ir nuoširdus požiūris į personažą.
Teatras man yra apie žmogų – apie jo gyvenimą, skausmą, džiaugsmą, kovas. Be šito teatras nėra kūryba“, – apibendrina aktorius.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
